Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-289-960/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
II-289-960/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-6376-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Pažeidėjas
M. R. S.
Advokatai
Edvardas Steckis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II– 289 – 960/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-6376-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R. S., jo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Steckiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal

M. R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

skundą dėl 2015 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo Nr. 10N-29125866-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-29125866-15 nustatė, jog M. R. S. 2015 m. balandžio 16 d. 8:41 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. FTH 489 ir važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatsargus, pradėjo lenkti pėsčiųjų perėjoje priekyje važiavusį ir sustojusį, pasiruošusį sukti į kairę automobilį Toyota Auris. Toyota Auris pradėjus sukti į kairę įvyko automobilių susidūrimas ir buvo apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9, 140.4 punktai, ir padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą M. R. S. buvo paskirta subendrinta 40 eurų bauda.

Šalies argumentai

Teismui pateiktame skunde M. R. S. nurodė, jog eismo įvykis įvyko jam vairuojant automobilį Toyota Land Cruiser. Būdamas už pėsčiųjų perėjos, jis nuspendė aplenkti stovintį automobilį Totota Audis, nes jis degant žaliam šviesoforo signalui buvo sustojęs ir nejudėjo, tokiu būdu sudarė kliūtį. Toyota Auris nebuvo įjungto posūkio signalo ir nebuvo jokių požymių, jog šis automobilis ketina sukti ar atlikinėti kitokį manevrą. Kai jau buvo beveik atliktas lenkimo manevras, Toyota Auris pradėjo manevrą į kairę pusę ir apgadino automobilio Toyota Land Cruiser dešinės pusės galinį sparną, galinį dešinės pusės ratą. Protokole ir skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi. R. G. rašytiniai paaiškinimai nėra nuoseklūs ir logiški. Negalėjo prieš R. G. stovėti jos nurodytas automobilis, nes kitaip negalima būtų atlikti lenkimo. R. G. nurodytos aplinkybės, jog ji pavažiavo į kairįjį šoną, kad galėtų pažiūrėti ar nėra priešpriešais važiuojančių automobilių ir tolesnis paaiškinimas, jog suprato, kad vienu manevru jai nepavyks apsisukti ir reikės dar pavažiuoti atgal, nelogiškos, nes iš nuotraukų matyti, jog R. G. automobilis buvo pavažiavęs toliau už įvažiavimą į kiemą. Prieštaringi paaiškinimai ir dėl to, jog R. G. nematė iš kur atsirado ją lenkiantis automobilis, bet nurodo, jog automobilis lenkimo manevrą pradėjo atlikinėti prieš pėsčiųjų perėją. Bylos duomenų visuma pagrindžia, jog R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 93, 106, 161 punktus, nes sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu. Dėl šių priežasčių prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. M. R. S. pažeidimas įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma. Iš eismo įvykio schemos matyti, jog automobilis Toyota Land Cruiser po įvykusio kontakto yra priešpriešinėje eismo justoje, o automobilis Toyota Auris yra užėmęs padėtį kairiau važiuojamuosius dalies krašto ir automobilio priekis pasisukęs į kairę. Automobilis Toyota Auris yra nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos labai mažą, 3,8 metro atstumą, kas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog lenkimą jis pradėjo už pėsčiųjų perėjos. Dėl šių priežasčių prašė teismo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. S. paaiškino, jog palaiko savo skundą. Papildomai nori atkreipti teismo dėmesį, jog byloje pateiktoje schemoje yra netikslumas. Schemos juodraštyje nurodoma, jog R. G. automobilio priekinė dalis nutolusi 2 metrus nuo įvažiavimo į kiemą, bet šis atstumas buvo nepažymėtas schemoje. Byloje yra pateikta nuotrauka su nustumto rato žyme, kuri leidžia daryti išvadas apie įvykio vietą. Duodamas parodymus M. R. S. paaiškino, jog apie 8.00 – 8.20 val., kai buvo šviesu, bet lijo, kartu su žmona važiavo Rinktinės gatve nuo Apkasų gatvės link Mindaugo tilto. Tuo metu eismas buvo labai intensyvus, buvo susidariusios spūstys. Šiame kelyje yra po vieną eismo juostą, kurios yra pakankamai plačios. Privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo, jog toliau dega raudonas šviesoforo signalas ir yra sustoję automobiliai. Pravažiavęs perėją sustojo už liudytojos R. G. automobilio. Už jo automobilio, už pėsčiųjų perėjos buvo daugiau automobilių. Po kokių 15 sekundžių šviesofore užsidegė žalia spalva, automobiliai pradėjo judėti, o prieš jį stovintis automobilis stovėjo. Nesuprato, kodėl automobilis nevažiuoja, todėl sulaukė, kad nebūtų automobilių, parodė kairįjį posūkį ir pradėjo lenkti stovintį automobilį. Kadangi atstumas iki stovinčio automobilio buvo pakankamas, lenkimą stengėsi atlikti kuo arčiau skiriančios juostos, kad nesudarytų avarinės situacijos priešpriešais važiuojantiems automobiliams. Lenkimo metu, kai susilygino su stovinčiu automobiliu Toyota Auris, šis automobilis pradėjo judėti link jo, išgirdo kaip žmona sušaukė ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Sustabdė automobilį ir išlipo. Lenkimo manevro metu jo automobilis važiavo arti prie skiriamosios linijos, apie 15-20 cm atstumu, o automobilis Toyota Auris po kontakto nepavažiavo ir liko stovėti vietoje. Nuotraukoje yra užfiksuota kaip Toyota Auris kontakto metu buvo nustumtas į šoną per kelio liniją. Automobilio Toyota Auris ratas kontakto metu buvo ant linijos skiriančios eismo juostas.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. paaiškino, jog kartu su vyru apie 8 val. važiavo Rinktinės gatve. Tuo metu buvo daug mašinų, buvo susidarę kamščiai. Už pėsčiųjų perėjos sustojo prie automobilio su kuriuo vėliau įvyko eismo įvykis. Užsigedus žaliai šviesoforo šviesai, automobiliai pradėjo judėti, o prieš juos stovintis automobilis nevažiavo ir nerodė posūkio signalo. Vyras parodė posūkį į kairę ir pradėjo lenkti. Lenkimo metu pastebėjo, jog stovėjęs automobilis pradėjo judėti, jo vairuotoja suka vairą ir juda link jų automobilio. Sušuko, bet įvyko susidūrimas. Kai atlikinėjo lenkimo manevrą priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo važiuojančių automobilių. Prieš lenkimą automobilis Toyota stovėjo prie skiriamosios linijos, o lenkimas irgi buvo atliekamas šalia skiriamosios linijos. Iš dešinės apvažiuoti automobilio nebuvo galima, nes tuo metu buvo sustojęs krovininis automobilis. Po įvykusio eismo įvykio pastebėjo, jog pravažiavo juodas taksi automobilis su užrašytu numeriu 1422.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. paaiškino, jog apie 8-9 val., per rytinius kamščius, važiavo Rinktinės gatves. Toje vietoje yra po vieną eismo juostą, kuriose tilptų ir du automobiliai, bet dažniausiai važiuojama per vidurį. Jis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o už perėjos sustojo visureigis. Pastebėjo, jog užsidegė žalias šviesoforas, priekyje stovintys automobiliai pradėjo judėjo, o visureigis toliau stovi. Tada visureigis įjungė kairįjį posūkį, pradėjo lenkimą iš kairės pusės. Kai jau buvo beveik atliktas lenkimas, stovintis automobilis nusprendė ar apsisukti, ar daryti posūkį ir įvažiavo į visureigio sparną. Lenkimo metu visureigis važiavo arti skiriamosios linijos. Po kontakto mažas automobilis iš karto sustojo, o visureigis dar pavažiavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. paaiškino, jog apie 8.30 val. važiavo Rinktinės gatve. Už pėsčiųjų perėjos sustojo, nes degė raudona šviesoforo spalva ir stovėjo automobiliai. Išleido keleivę ir galvojo, jog reikėtų apsisukti. Pro langą pamatė, jog linija ne ištisinė, bet jos priekinis ratas jau buvo užvažiavęs už posūkio, kur galėtų apsisukti. Prieš ją stovėjo didelis automobilis, kuris apribojo matomumą, todėl sugalvojo pavažiuoti kairiau pasižiūrėti ar nėra priešpriešais važiuojančių automobilių. Jai pavažiavus į priekį apie 3-4 metrus, įvyko susidūrimas. Po smūgio, ji dar kokį pusmetrį pavažiavo. Nesuprato iš kur atsirado visureigis su kuriuo įvyko susidūrimas. Jai atrodė, jog už jos nebuvo sustojusių automobilių, nes ten buvo pėsčiųjų perėja. Automobilių kontakto metu jos automobilis judėjo ir jo ratas buvo užvažiavęs ant punktyrinės linijos. Posūkio signalą buvo įjungusi apie 3 sekundes iki automobilių kontakto. Iš dešinės pusės jos negalima buvo apvažiuoti, nes buvo sustojęs automobilis.

Byloje esančiuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, rato gautas, o automobiliui Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas (b.l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2015 m. balandžio 16 d. apie 8:41 val. M. R. S. vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. FTH 489 ir važiavo Rinktinės gatve. Byloje apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. S., liudytojų S. S. ir A. T. parodymais įrodyta faktinė aplinkybė, jog M. R. S. sustojo už pėsčiųjų perėjos prieš R. G. sustojusį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nutarime nurodytą aplinkybę, jog M. R. S. pradėjo lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai. Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime liudytoja R. G. paminėjo, jog ji mano, kad lenkimas buvo pradėtas pėsčiųjų perėjoje (b.l. 15). Teismo posėdžio metu R. G. paaiškino, jog rašytiniame paaiškinime surašė savo nuomonę apie lenkimo manevro pradžią, bet pati nematė ir negali patvirtinti, kad lenkimas buvo pradėtas pėsčiųjų perėjoje, negali patvirtinti, jog už jos nebuvo sustojęs joks automobilis. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tarp po eismo įvykio sustojusio automobilio Toyota Auris ir pėsčiųjų perėjos yra sustojęs policijos visureigis (b.l. 23, 24, 27). Pažymėtina ir tai, jog byloje esančiame plane (b.l. 12) ir schemoje (b.l. 14) yra pažymėta, jog atstumas tarp Toyota Auris galinės dešinės pusės ir vietos kurioje R. G. policijos pareigūnams nurodė susidūrimo vietą yra 3,8 metro, bet iki pėsčiųjų perėjos yra didesnis atstumas, kuris buvo nepamatuotas. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog M. R. S. buvo pakankamai vietos sustoti už pėsčiųjų perėjos prie automobilio Toyota Auris.

Teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. S., liudytojų S. S., A. T. parodymais yra įrodyta faktinė aplinkybė, jog už pėsčiųjų perėjos toliau esančiame šviesofore užsidegus žaliai šviesai transporto priemonės pradėjo važiuoti į priekį, bet liko stovėti R. G. ir už jos M. R. S. vairuojami automobiliai. Liudytojų S. S., R. G. parodymais yra įrodyta faktinė aplinkybė, jog dešiniau prie R. G. sustojusio automobilio buvo laikinai sustojęs kitas automobilis, todėl tuo metu nebuvo galimybės apvažiuoti stovinčio automobilio Toyota Auris iš dešinės.

Teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. S., liudytojų S. S. ir A. T. parodymais įrodyta faktinė aplinkybė, jog M. R. S. įjungė posūkio signalą ir pradėjo stovinčio automobilio Toyota Auris lenkimo manevrą išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojai S. S. ir A. T. paaiškino, jog sustojęs automobilis nebuvo įjungęs posūkio signalo. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog posūkio signalą įjungė prieš kokias 3 sekundes iki susidūrimo. Esant tokiems įrodymams teismas daro išvadą, jog automobilio Toyota Auris posūkio signalas nebuvo įjungtas M. R. S. pradėjus lenkimo manevrą.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. S. paaiškino, jog lenkimo manevrą stengėsi atlikti važiuodamas kuo arčiau linijos skiriančios eismo juostas, kad nesudarytų avarinės situacijos priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, jo automobilio dešinysis ratas važiavo apie 15-20 cm atstumu nuo skiriamosios linijos. Liudytoja S. S. paaiškino, jog lenkimas buvo atliekamas važiuojant arti skiriamuosius linijos. Liudytojas A. T. paaiškino, jog lenkimo metu visureigis važiavo arti skiriamosios linijos. Liudytoja R. G. paaiškino, jog sugalvojo pavažiuoti kairiau prie skiriamosios linijos, kad galėtų pažiūrėti ar nėra priešpriešais važiuojančių automobilių, nes svarstė apsisukimo galimybę. Automobilių kontaktas įvyko, kai jos automobilio ratas užvažiavo ant skiriamosios linijos. Iš byloje esančio eismo įvykio plano (b.l. 12), eismo įvykio schemos (b.l. 14), nuotraukų (b.l. 23, 24, 25, 27) matyti, jog automobilio Toyota Auris kairės pusės priekinis ratas yra sustojęs labai arti skiriamosios linijos, neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o kairės pusės galinis ratas yra sustojęs didesniu atstumu nuo skiriamosios linijos neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Byloje esančioje nuotraukoje (b.l. 25) yra užfiksuotos automobilio Toyota Auris kairės pusės priekinio rato nustūmimo nuo linijos žymos. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog kontaktas tarp automobilių įvyko kai automobilio Toyota Auris kairės pusės priekinis ratas buvo užvažiavęs ant linijos skiriančios eismo juostas, o automobilis Toyota Land Cruiser lenkimo metu važiavo labai arti šios linijos.

Nuotraukose (b.l. 25, 26, 28) ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 13) užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai leidžia daryti išvadą, jog kontaktas tarp automobilių Toyota Land Cruiser ir Toyota Auris įvyko šiems automobiliams esant beveik lygiagrečioje vienas kito atžvilgiu padėtyje.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki automobilių kontakto ji pavažiavo apie 3-4 metrus į priekį, o po įvykusio kontakto automobilis pavažiavo dar apie pusę metro. Taip pat ji paaiškino, jog iki automobilių kontakto ji buvo sustojusi už kairėje pusėje esančio įvažiavimo, todėl svarstė apie apsisukimo galimybę atliekant kelis manevrus. Liudytojas A. T. paaiškino, jog po smūgio automobilis Toyota Auris iš karto sustojo. Apie automobilio Toyota Auris sustojimą kontakto vietoje patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje esančioje nuotraukoje (b.l. 25) matyti Toyota Auris rato žymės. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams daryti išadą, jog automobilių kontakto vieta yra automobilio Toyota Auris sustojimo vieta, kuri nutolusi 2 metrais nuo kairėje pusėje esančio įvažiavimo (b.l. 14).

Teismas įvertinęs tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, jog byloje nesant įrodymų, jog M. R. S. lenkimą atliko pėsčiųjų perėjoje, jam pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kelių eismo taisyklių 3.9 punktas numato, jog lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kelių eismo taisyklių 136.6 punktas numato pareigą lenkiančios transporto priemonės vairuotojui įsitikinti, kad lenkiant būtų užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato vairuotojo pareigą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Anksčiau teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog automobilių Toyota Land Cruiser ir Toyoya Auris susidūrimas įvyko automobiliui Toyota Land Cruiser atliekant lenkimo manevrą arti skiriamosios linijos, o automobiliui Toyota Auris tuo metu pajudėjus kairiau link skiriamosios linijos ir užvažiavus ant šios linijos kairės pusės priekiniu ratu. Įvertinęs šias aplinkybes, kadangi automobilis Toyota Auris nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (važiavo per skiriamąją liniją), o automobilis Toyota Land Cruiser lenkimo metu važiavo labai arti skiriamosios linijos, teismas daro išvadą, jog eismo įvykio ir transporto priemonių apgadinimą sąlygojo M. R. S. anksčiau paminėtose Kelių eismo taisyklių 136.6, 126 punktų reikalavimų nesilaikymas, kadangi lenkimo metu jis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir važiuodamas arti skiriamosios linijos, neįsitikino, jog būtų užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės ir būtų paliktas tarpas iš šono, kad eismas vyktų saugus.

Skundžiamame nutarime M. R. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodant iš esmės analogiškas teismo nustatytas faktines aplinkybes, bet buvo nurodyti kiti pažeisti Kelių eismo taisyklių punktai. Teismo patikslintos faktinės aplinkybės ir nurodyti kiti M. R. S. pažeisti Kelių eismo taisyklių punktai neturi įtakos galutiniam veikos kvalifikavimui, todėl skundas netenkinamas ir skundžiamas nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotai per metus padarytas tokio pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). M. R. S. už šį pažeidimą paskirta 40 eurų bauda nežymiai mažesnė už šios nuobaudos vidurkį. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog nuobauda paskirta laikantis ATPK nuobaudos paskirimo reikalavimų ir nėra pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

M. R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-29125866-15 dalyje ir bylą nutraukti nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnyje 3 dalyje įvykio.

Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski