Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-04 · Administracinė byla Nr. A-2221-415/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
A-2221-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00388-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2221-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00388-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. L. 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. atliko bausmę Alytaus PN 2 bendrabutyje netinkamomis sąlygomis. Pastatas buvo blogos būklės, langai nesandarūs, grindys išlūžinėjusios, sienos apipelijusios. Patalpose nepakako dirbtinės apšvietos ir natūralaus apšvietimo, ventiliacijos, buvo drėgna (dėl to sudrėkdavo čiužiniai ir buvo šalta), tarakonų. Sanitarinio mazgo atitvėrimas neatitiko higienos normų reikalavimų, tam tikrą laikotarpį nebuvo galima pasinaudoti sanitariniu mazgu. Dušinėse nebuvo įrengtos persirengimo kabinos. 9 lokaliniame sektoriuje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, jog minimalaus ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Alytaus PN užtikrinama tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir bendra dirbtinė apšvieta, patalpos vėdinamos per langus. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, neprašė jį perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Tualetai ir dušai atskirti sienelėmis, ne žemesnėmis nei 1,5 m. Rūbus, prieš einant į dušą, nuteistieji gali nusirengti persiregimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo neva patirta žala, savo reikalavimo nepagrindė objektyviais duomenimis.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. L. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių, nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais ir atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad 17 būrio 3 miegamojoje patalpoje, dėl kurios ploto pareiškėjas reiškė pretenzijas, buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto. Konstatuota, kad 3,1 kv. m minimali ploto norma nebuvo pažeista.

7. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nevisiškai užtikrinto privatumo naudojantis tualetu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, be to, remiantis atsakovo paaiškinimais, tualetai yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis. Atsakovo pateiktos nuotraukos paneigė skunde nurodytą aplinkybę, kad prie dušinių nebuvo įrengtas nusirengimo / apsirengimo kambarys. Teismas laikė deklaratyviais skundo teiginius, jog pareiškėjas tam tikrą laiką negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, nes pareiškėjas nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, neįvardijo konkrečių pažeidimo atvejų.

8. Teismas, tirdamas pareiškėjo pretenzijas dėl sąlygų patalpose atitikties higienos normų reikalavimams, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Ginčui artimu laikotarpiu atlikto patikrinimo metu (2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12)) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užfiksavo, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, nenustatė higienos normų reikalavimų pažeidimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad Alytaus PN užtikrina teisės aktuose nustatytą santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl drėgmės, ventiliacijos, pelėsio ir apšvietimo, papildomai pažymėdamas, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę, išvengiant pelėsio veisimosi patalpose. Teismo įsitikinimu, byloje esantys dokumentai nepatvirtina ir kitų higienos normų reikalavimų pažeidimų (dėl paviršių, langų būklės), kadangi iš teismui pateikto Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto matyti, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės, ir, nors minėtame 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, jog bendrabučiui Nr. 2 būtinas kapitalinis remontas, teisės aktų reikalavimų pažeidimai nekonstatuoti. Kita vertus, atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, galinčių paneigti skundo teiginius dėl parazitų (tarakonų) buvimo gyvenamosiose patalpose, todėl konstatuotinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimas.

9. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką jo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III.

10. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

11. Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas 33 mėnesius ir dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kt. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, patvirtina Pripažinimo avariniu aktas Nr. 7-1691, kuriame užfiksuota, jog Alytaus PN 2 bendrabučio pastate vamzdynai ir paviršiai buvo labai prastos būklės (surūdiję, apipelėję, aptrupėję), blogos estetinės išvaizdos. Pareiškėjas paaiškina, jog jis buvo žodžiu kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, tačiau jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimu ir judėjimo laisvės suvaržymu. Kadangi byloje nėra konkrečių duomenų apie asmenų, laikytų kartu su pareiškėju, skaičių, ši aplinkybė turėjo būti vertinama pareiškėjo naudai. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino baldų užimamo patalpos ploto.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nebuvo pagrindo priteisti jam žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d., atlyginimo priteisimo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

16. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

17. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 11¹.2 papunktyje – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

18. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog, atliekant bausmę Alytaus PN 9 lokaliniame sektoriuje, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nes miegamajame buvo laikomi 9 asmenys. Atsakovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie bendrabučio tipo patalpų ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų skaičių; pagal šiuos duomenis, pareiškėjui visą laiką buvo užtikrinta atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma. 2019 m. gegužės 3 d. teisme gautame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas teigė, kad atsakovas pateikė netikslius duomenis apie patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, kadangi 17 būryje buvo įrengtos ne 8, o 9 miegamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl miegamųjų vietų skaičiaus 17 būryje yra pagrįsti, tačiau net tuo atveju, jei minėto būrio miegamajame gyveno 9 asmenys, pareiškėjui šioje bendrabučių tipo patalpoje teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 patalpos, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, buvo labai blogos būklės, apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos patvirtintame 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu akte Nr. 7-1691 (b. l. 28–29) užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad patikrinimas, kurio metu užfiksuotos šios aplinkybės, buvo atliktas prieš daugiau nei 8 metus iki ginčo laikotarpio pradžios, jame pateiktos pastabos dėl bendrabučio Nr. 2 apskritai, todėl šis dokumentas savaime neįrodo pareiškėjo teiginių apie netinkamą patalpų sienų, langų, grindų, sanitarinių mazgų ir kt. būklę būtent ginčui aktualiu laikotarpiu ir būtent konkrečiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 24–26) pripažino, jog bendrabučio Nr. 2 patalpoms būtinas kapitalinis remontas (ši išvada nedetalizuota), tačiau nekonstatavo jokių konkrečių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo poziciją, jog nėra pagrindo išvadai, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu laikytinos nepagrįstomis.

20. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl tarakonų buvimo gyvenamosiose patalpose, ir teismui nekilo abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi konstatuoto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu nėra suderinamas su vyraujančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė tinkamą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusVeslava Ruskan