Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-367/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-02
Bylos Nr.
2A-367/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei Lietuvos
Advokatai
Kęstutis Virbickas
Kategorijos
  • 11.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-367/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-699-232/08 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB Lietuvos paštui kreipėsi ieškovas V. R. ir prašė pripažinti jo atleidimą iš juriskonsulto pareigų neteisėtu, priteisti kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą - 50 000 000 Lt, pripažinti negaliojančiais atsakovo aktus, tarnybinius pranešimus bei raštus dėl Lietuvos pašto akcijų jam perleidimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinio reikalavimo dydį sumažino iki 50 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. jis su atsakovu AB Lietuvos paštu pasirašė terminuotą darbo sutartį ir buvo paskirtas eiti juriskonsulto pareigas. Ieškovas pradėjo dirbti 2007 m. sausio 25 d. Ieškovas nurodė, kad administracija reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, ignoravo jį, neatsižvelgė į jo pastabas, įmonės vadovas atsisakydavo vizuoti ieškovo paruoštus dokumentus. Tokiais administracijos ir jos vadovo veiksmais buvo žeminama ieškovo garbė ir orumas, jis buvo įžeidinėjamas, jam daromas spaudimas. Dėl to ieškovui pablogėjo sveikata, jis susirgo. Ieškovui grįžus po ligos minėti veiksmai kartojosi. AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. P-3621 darbo sutartis su juo nutraukta. Ieškovo teigimu, atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi darbdavys nesilaikė darbo kodekse nustatytų reikalavimų, apie numatomą atleidimą darbuotojo iš anksto neinformavo, nenurodė atleidimo pagrindo, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kilusį darbo ginčą išspręsti taikiai nepasisekė, nors ieškovas bandė tartis su atsakovu, prašė sudaryti darbo ginčų komisiją. Tačiau atsakovas ieškovo prašymus ignoravo. Ieškovas nėra gavęs atsakovo atsakymo nei dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, nei atsakymo, kokiu pagrindu buvo atleistas iš užimamų pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš atsakovo pateiktų įsakymų ir su jų priėmimu susijusių dokumentų kopijų matyti, kad ieškovui, prieš atleidžiant jį iš darbo, du kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, atitinkamai: 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-1940 – pastaba, 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. P-2140 – pastaba. Abi nuobaudos paskirtos už nerūpestingai atliktą darbą ruošiant raštus, kuriuose daug gramatinių klaidų, netikslumų, netinkamai užrašytų antraščių, netinkama išsiunčiamų raštų registracija, pažeistos dokumentų rengimo ir tvarkymo taisykles, neaiškus jų turinys. Abi ankstesnės nuobaudos galiojo, kai buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovui, pažeidus darbo drausmę – pavėlavus į darbą. Skiriant nuobaudas, ieškovui buvo suteikiama galimybė pasiaiškinti, tačiau jis atsisakydavo priimti tiek administracijos raštiškus prašymus pasiaiškinti, tiek pranešimus apie taikytas nuobaudas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ruošti raštai iš tikrųjų neatitinka elementarių raštingumo reikalavimų. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas dėl savo neraštingumo negalėjo tinkamai atlikti juriskonsulto darbo, galima spręsti ir iš jo ieškinio teismui turinio bei aibės gramatinių klaidų. Nors ieškovas teigia, kad jam buvo daromas spaudimas, raginant išeiti iš darbo savo noru, siekiant atleisti jį iš darbo tam, kad galima būtų priimti kitą asmenį, tačiau akivaizdu, kad tokių siūlymų jis susilaukė pirmiausiai dėl savo neraštingumo, netinkamo pareigų atlikimo, ką patvirtina minėtos jo paties į bylą pateiktos raštų kopijos. Teismas nurodė, kad ieškovas, turėjęs dvi neišnykusias ir nepanaikintas drausmines nuobaudas, pagrįstai atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasak teismo, ieškovas galėjo ginti savo tariamai pažeistas teises, remdamasis LR darbo kodekso 295 straipsnio 1 dalies trečiuoju punktu. Ieškovas atsisakė reikalavimų dėl visų administracijos jo atžvilgiu surašytų aktų, tarnybinių pranešimų bei raštų pripažinimo negaliojančiais, be to, šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip ieškovo atleidimo procedūros teisėtumą patvirtinantys ar paneigiantys rašytiniai įrodymai ir patys savaime jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia. Teismas netenkino reikalavimo dėl Lietuvos pašto akcijų ieškovui perleidimo, nurodęs, kad tam nebūtų jokio teisinio pagrindo net ir pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, kadangi tokio žalos atlyginimo būdo įstatymas nenumato.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir priimti teisėtą sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad teismo posėdžio metu ginčijama suma buvo pakeista į 500 000 Lt.

2. Teismas sprendimą grindė išskirtinai tik atsakovo nuomone. Teismas pažeidė CPK 265 str. 1 dalies 2 punktą, nes nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė argumentų, o sprendimą turėjo priimti dėl visų šalių pareikštų reikalavimų.

3. Teismas, pripažinęs būtina kviesti liudytojus, jų į posėdį taip ir neiškvietė. Teismas pažeidė CPK 124 str., 134 str., 185 str., 190 str. Teisėja pažeidė LR Konstitucijos 6 str., 7 str., 14 str., 18 str., 21 str., sprendimu pažemino ieškovo garbę ir orumą, sprendimas yra neetiškas. Teismas pažeidė Teismų įstatymo nuostatas. Byloje nebuvo pasiekti CPK įtvirtinti tikslai (CPK 1 str., 2 str., 3 str., 5 str., 6 str., 11 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu jam pažeidus darbo drausmę - pavėlavus į darbą. Apeliantas iškraipo, neteisingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškina teisės normas. Teismas tinkamai taikė ir aiškino DK 234 str., 240 str., 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d. 1 p. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo jo ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas V. R. pareiškė tuo pagrindu, kad, ieškovo įsitikinimu, darbdavys nesilaikė darbo kodekse nustatytų reikalavimų, apie numatomą atleidimą jo iš anksto neinformavo, nenurodė atleidimo pagrindo, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pasak ieškovo, administracijos ir jos vadovo veiksmais, reikalaujant atlikti neteisėtus veiksmus, ignoruojant jį, neatsižvelgiant į jo pastabas, atsisakant vizuoti jo paruoštus dokumentus, buvo žeminama ieškovo garbė ir orumas, jis buvo įžeidinėjamas, jam daromas spaudimas, dėl ko pablogėjo jo sveikata.

Ieškovas V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė argumentų, o sprendimą grindė išskirtinai tik atsakovo nuomone.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymo (b.l. 171) pagrindu, remiantis LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, su V. R. 2007 m. spalio 24 d. buvo nutraukta darbo sutartis.

Remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis).

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminei atsakomybei (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija, kurios nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas, per kurį darbuotojui turi pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad, prieš atleidžiant ieškovą iš darbo, jam du kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, kurios galiojo, kai buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovui pažeidus darbo drausmę – pavėlavus į darbą. Skiriant nuobaudas, ieškovui buvo suteikiama galimybė pasiaiškinti, tačiau jis atsisakydavo priimti tiek administracijos raštiškus prašymus pasiaiškinti, tiek pranešimus apie taikytas nuobaudas.

Remiantis atsakovo 2006 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1-90 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių (b.l. 138-145) 42 punktu, darbo pradžia darbovietėje buvo 7.30 val. Šių taisyklių 51 punktu nustatyta, kad darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo į darbą priežastis.

Byloje esančiu 2007 m. spalio 19 d. aktu (b.l. 175) konstatuota, kad ieškovas į darbą 2007 m. spalio 19 d. atėjo 7.20 val. ir neinformavo, jog vėluos, ir kad pasiaiškinimą rašyti atsisakė. Kaip matyti iš AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriaus 2007 m. spalio 19 d. rašto dėl pasiaiškinimo pateikimo (b.l. 173), ieškovui buvo suteiktas terminas iki 2007 m. spalio 23 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl vėlavimo į darbą 2007 m. spalio 19 d. priežastis. 2007 m. spalio 19 d. aktas (b.l. 174) patvirtina, kad direktoriaus 2007 m. spalio 19 d. raštas buvo pateiktas ieškovui, tačiau jis atsisakė su raštu susipažinti ir jo nepriėmė.

Atsakovui pateikus duomenis apie 2007 m. spalio 17 d. ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, ieškovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį faktą, t.y. kad darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas, nėra pagrindo spręsti, kad, esant galiojančioms drausminėms nuobaudoms, ieškovas buvo atleistas neteisėtai.

Kaip matyti iš 2008 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 187-191), teismas netenkino ieškovo prašymo dėl liudytojų apklausos. Tad nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, pripažinęs būtina kviesti liudytojus, jų į posėdį taip ir neiškvietė.

Ieškovas V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad teismo posėdžio metu ginčijama suma buvo pakeista į 500 000 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam 50 000 000 Lt, o 2008 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota prašoma priteisti suma yra 50 000 Lt (b.l. 189 antras puslapis, b.l. 190 antras puslapis). Ieškovas pastabų dėl protokolo nepateikė, t.y. nenurodė, kad yra neteisingai įrašyta į protokolą jo prašoma priteisti suma ir nepateikė siūlymų, kaip turi būti įrašyta (CPK 171 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad 2008 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio protokole nurodyta ieškovo prašoma priteisti suma yra klaidinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra atmestas, o tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, ieškinio sumos dydis esminės reikšmės bylai neturi.

Pasak apelianto, teismo sprendimas yra neetiškas, teismas pažemino ieškovo garbę ir orumą. Nors teismas sprendime ir konstatavo, kad ieškovas netinkamai atliko jam pavestas pareigas, tačiau tai iš esmės yra susiję su ieškovui anksčiau skirta drausmine nuobauda, o tai negalėtų būti pagrindas spręsti apie sprendimo nepagrįstumą.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui AB Lietuvos paštui priteisiamos jo po skundžiamo sprendimo priėmimo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 213) apeliacinės instancijos teisme bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei (CPK 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. R. 1 285,20 Lt (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt penki litai 20 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštui ir 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėDonatas Šernas