- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-421-511/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui V.Sabaliauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo J. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta,
Aprašomoji dalis
NUSTA T Ė:
2006-04-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p. būdamas nepakaltinamas ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo skyriuje. 2007-11-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi minėta priverčiamoji priemonė J. R. pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, 2008-05-26, 2008-11-25, 2009-05-12, 2009-11-06 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis J. R. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
2010-04-15 teikimu Rokiškio psichiatrijos ligoninė kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą vadovaudamasi LR BPK 405 str. ir prašydama J. R. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. 2010-04-27 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas šį teikimą atmetė ir pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
J. R. skundžia 2010-04-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti bei taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad nepažeidinėja ligoninės nustatyto rėžimo ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdo dienotvarkės reikalavimus, nevaikšto į kitas palatas, iš kitų pacientų daiktų nesiskolina, rūko specialiai tam įrengtoje patalpoje, sąžiningai geria vaistus ir supranta jų reikalingumą, nėra pasyvus, dalyvauja ligoninėje veikiančiose užimtumo veiklose, daug ir aktyviai sportuoja. Teigia, kad kritiškai vertina padarytą pavojingą visuomenei veiką, labai dėl to gailisi ir padarė išvadas, nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Taip pat nurodo, kad priverstinai yra gydomas pirmą kartą, nuo gydymo pradžios praėjo ilgas laiko tarpas, nebeturi potraukio alkoholiui, psichinė būklė pagerėjo, pavojingumas visuomenei išnyko, nurodo, kad turi tėvą, kuris juo rūpinasi, su tėvu kartu gyventų, padėtų ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančių duomenų - Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados matyti, jog J. R. elgesys Rokiškio psichiatrijos ligoninės skyriuje per stebimą laikotarpį formaliai teisingas, rėžimo pažeidimų, agresijos nepastebėta, haliucinacijų neišsakė, kliedesių neišaiškinta, smurto rizika maža. Komisija pateikė išvadą, jog ligonio psichinė būklė stabili, rekomenduojama J. R. priverstinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį ambulatorinį gydymą (b.l.3).
Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui privalomojo pobūdžio neturi, nes teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicininės priemonės taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
Iš komisijos išvados matyti, jog būtinumas toliau gydyti J. R. neišnykęs, tačiau siūloma gydymą tęsti ambulatoriškai.
J. R. yra padaręs pavojingą visuomenei veiką, sukėlusią sunkias pasekmes – nužudė savo motiną. Nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
J. R. serga lėtine psichikos liga - vidutiniu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimais bei psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. Ekspertizės akte baudžiamojoje byloje konstatuota, jog išgėręs jis būna agresyvus.
J. R. ligos pobūdis, nesugebėjimas vertinti ir kontroliuoti savo veiksmų, ypač vartojant alkoholį, rodo padidintą J. R. socialinį pavojingumą. Be reikiamos priežiūros ir gydymo išlieka tam tikras pavojus pačiam ligoniui bei aplinkiniams. Ambulatorinis stebėjimas nebūtų pakankama priemonė užtikrinti J. R. taikomo priverčiamojo gydymo paskirtį, nes J. R. grįžtų į namus ir gyventų su tėvu, kuris bylos duomenimis yra senyvo amžiaus žmogus bei taip pat, kaip ir J. R. piktnaudžiavo alkoholiu. Tokiomis sąlygomis nėra garantijų, jog namuose J. R. bus užtikrinta tinkama priežiūra, kontrolė bei gydymas. Todėl J. R. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
J. R. skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.