Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, padarymo, kuriame nurodė, kad M. B. 2010 m. balandžio 5 d., Telšiuose, pavogė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2600c, kurio vertė 125,00 Lt.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas M. B. pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymo ir įpareigojo atlyginti nukentėjusiajai A. M. 125,00 Lt žalą.

Apeliantė teigia, kad patyrė didesnę turtinę žalą, nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas, nes buvo priversta pirkti naują SIM kortelę, pavogto telefono SIM kortelės sąskaita buvo papildyta 50,00 Lt, be to, už tą sumą, kurią įvertino teismas, naujo telefono neįmanoma nusipirkti.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo yra kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 256 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais, o 3 dalis – nustato pareigą inter alia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) aktyviai dalyvauti renkant įrodymus.

Nagrinėjamu atveju byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, kokio dydžio žalą dėl M. B. veikos patyrė apeliantė. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad M. B. veika padarytos turtinės žalos dydis buvo nustatytas vadovaujantis vien pačios A. M. subjektyviu įsitikinimu, tačiau nėra duomenų, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių objektyviai įvertinti padarytą turtinę žalą. A. M. turtinę žalą įvertino 125,00 Lt (b. l. 10, 13), tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad tokia suma, atsižvelgiant į telefono nusidėvėjimą, realiai atitinka jo vidutinę rinkos kainą, nėra. Be to, iš A. M. paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad neteisėtai pasisavintas telefonas buvo naudojamas, apie 3 val. 00 min., t. y. pusvalandį prieš įvykį, ji skambino savo marčiai, kas suponuoja išvadą, jog telefonas buvo su SIM kortele. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai šio fakto nepatikrino, todėl neaišku, ar M. B. telefoną pavogė su SIM kortele, kurios sąskaita, kaip teigia apeliantė, buvo papildyta 50,00 Lt, ar be jos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino, nors jos yra svarbios nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji A. M. buvo informuota apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir kad jai buvo suteikta galimybė teisme duoti papildomus paaiškinimus ir pateikti naujus įrodymus, reikšmingus tiksliam padarytos turtinės žalos įvertinimui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teismine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vertinant šią normą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai A. M., bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Priešingu atveju būtų pažeidžiama jos teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kas, esant nukentėjusiosios skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 317-318).

Be to, ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Tame pačiame straipsnyje išaiškinta, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtina tiksliai nustatyti nekentėjusiajai padarytos žalos dydį, nes nuo to taip pat priklauso M. B. veikos kvalifikavimas kaip administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atliktas išsamus įrodymų surinkimas ir vertinimas. Siekiant nustatyti tikslų nukentėjusiajai padarytos turinės žalos dydį, nuo kurio priklauso administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. padarytos veikos kvalifikavimas, būtina surinkti naujų įrodymų ir atlikti papildomą jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomai tirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis neskundžiama.