- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- AS-756-324-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00433-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė:
1) panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 12-3685 „Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos“;
2) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 4K-414 „Dėl dantų protezavimo tvarkos“;
3) įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą skirti pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
4) įpareigoti Valstybinę ligonių kasą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užtikrinti ir stebėti Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklą skiriant ir teikiant pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) ištirti, ar Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 2.1. punktas atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir skunde pateiktų tarptautinių teisės aktų nuostatas;
6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi (b. l. 27-29) pareiškėjo R. P. skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Valstybinė ligonių kasa (toliau – ir atsakovai) raštais (sprendimais) pareiškėjui tik išaiškino dantų protezavimo kompensuojamų išlaidų tvarką bei kas (asmenų grupės) tokio pobūdžio tvarka turi teisę pasinaudoti. Nurodė tokią tvarką reguliuojantį teisinį reglamentavimą, pažymėdami, kad pareiškėjui tokios galimybės teisės aktai nesuteikia. Todėl 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. sausio 16 d. raštuose (sprendimuose) nebuvo aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, o tik išaiškintos teisės akto nuostatos reglamentuojančios galimybę pasinaudoti kompensuojama dantų protezavimo tvarka. Taigi, minėtų institucijų atsakymai pareiškėjui patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nenagrinėtinas teismų. Atsisakius priimti skundą, nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
II.
Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31-34), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti skundą ir nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių, t. y. administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Reikia pabrėžti, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009). Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 4K-414 „Dėl dantų protezavimo tvarkos“ nebuvo atsisakyta pareiškėjui skirti kompensuojamo dantų protezavimo. Pažymėtina, jog minėtu raštu pareiškėjas tik buvo informuotas apie dantų protezavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas, galintis sukelti ar sukeliantis tam tikras pasekmes. Toks ginčijamas atsakovo raštas tėra informacinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik formalus teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, laikymasis nėra toleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su prašymu dėl kompensuojamo dantų protezavimo apmokant iš PSDF į atsakovą Panevėžio teritorinę ligonių kasą. Atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d. raštu informavo pareiškėją, jog jis nepatenka nei į vieną iš atitinkamame teisės akte numatytų asmenų grupių, todėl jis negali būti įrašytas į laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą. Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant klausimą dėl minėto 2012 m. gruodžio 14 d. rašto, būtina ištirti, ar nurodant, jog pareiškėjas negali būti įrašytas į laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą, nėra sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui. Siekdamas objektyviai išspręsti kilusį ginčą, teismas turėjo įvertinti ir 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašymo turinį, tačiau šis prašymas teismui nebuvo pateiktas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, pagal kurias teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, bei matydamas, kad trūksta pareiškėjo aplinkybes pagrindžiančių duomenų ir kad pareiškėjas jų nepateikė, turėjo taikyti skundo (prašymo) trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 12-3685 „Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos“ panaikinimo, visų pirma turėjo nustatyti, su kokiu konkrečiai prašymu pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 12-3685 kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Skundu pirmosios instancijos teismui pareiškėjas taip pat siekia, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa būtų įpareigota skirti pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kad būtų ištirta, ar Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890, 2.1. punktas atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir skunde pateiktų tarptautinių teisės aktų nuostatas bei būtų priteistos bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šie skunde pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su reikalavimu panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 12-3685 „Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos“. Minėti pareiškėjo reikalavimai vertintini kaip išvestiniai reikalavimai, kurie būtų nagrinėjami tik tinkamai išsprendus klausimą, ar pirminis reikalavimas yra nagrinėtinas teismų kaip sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas spręsdamas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 16 d. rašto Nr. 4K-414 „Dėl dantų protezavimo tvarkos“ panaikinimo, kadangi iš esmės tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo R. P. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 12-3685 „Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos“, įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą skirti pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ištirti, ar Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 2.1. punktas atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir skunde pateiktų tarptautinių teisės aktų nuostatas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje pareiškėjo R. P. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.