- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- N-444-1884-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 3-32295, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. B. atžvilgiu, o surinktą medžiagą persiųsti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatui R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimui spręsti (2 punktas).
II.
R. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Nurodė, kad policijos pareigūnai, tirdami įvykį, neteisingai apibūdino eismo įvykio, kurio metu R. B. vairuojamas automobilis sužalojo jos šunį, vietą. Tvirtino, kad eismo įvykis įvyko tarp Verkių gatvės važiuojamosios dalies ir namais Nr.107 ir Nr.109 aptverto kiemo, kuris nuo gatvės atskirtas pakeliamąja svirtimi. Teigė, jog vykdant šio įvykio tyrimą, policijos pareigūnai jos neapklausė, dėl ko ji negalėjo patikslinti įvykio aplinkybių, yra įsitikinusi, jog dėl įvykio kaltas R. B. , nes pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą. Pažymėjo, kad dėl šuns sužalojimo ji patyrė nuostolių, kurių R. B. neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi R. J. skundą atmetė. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad R. J. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, dėl ko R. B. vairuojamo automobilio buvo sužalotas jai priklausantis šuo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai už šuns nepriežiūrą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda, ir tokio pažeidimo ji neginčija, o duomenų, kad R. B. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus - nėra.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi, R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jos skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismo posėdžio metu iš viso nebuvo nagrinėtas jo prašymas dėl bylos, susijusios su eismo įvykiu, grąžinimo Institucijai, nebuvo analizuojama, ar vairuotojas R. B. pažeidė KET reikalavimus. Teismas apsiribojo tik jos padaryto Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimo nagrinėjimu, nors jo neginčijo; 2) teismo posėdyje nedalyvavo Institucijos atstovas, dėl ko nebuvo galima tinkamai įvertinti autoįvykio aplinkybių.
R. B., atsikirsdamas į apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog skundas nepagrįstas, nes pati R. J. įvykio nematė, o pažeidimą spėja buvus dėl to, jog jos šuo parbėgo namo kruvinu snukiu po to, kai jis pravažiavo skersgatviu. Pažymi, jog policija buvo iškviesta tik po 2 valandų, įvykio vietos apžiūros metu R. J. vis painiojosi savo parodymuose, perrašinėjo savo pareiškimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog pastaroji glaudžia net keturis šunis, kurie tarpusavyje pešasi, laksto palaidi, taip sukeldami pavojų ne tik vairuotojams, bet ir praeiviams.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš 2006 m. gruodžio 17 d. įvykio, kuomet, anot R. J., vairuodamas automobilį R. B. kliudė jos šunį ir jį sužalojo. Institucijai, pagal R. J. pranešimą, atlikus tyrimą, 2007 m. sausio 17 d. priimtas nutarimas, kurio 1 punktu nutarta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. B. atžvilgiu, 2 punktu - surinktą medžiagą persiųsti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatui R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimui spręsti. Pastarojo nurodymo asmuo neskundžia, jis buvo realizuotas surašant R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2007 m. vasario 6 d. nutarimu skiriant už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą įspėjimą.
Taigi, kaip galima suprasti iš skundo ir apeliacinio skundo argumentacijos, R. J. nesutinka su 2007 m. sausio 17 d. nutarimo 1 punktu manydama, jog dėl šuns sužalojimo kaltas R. B. ir siekia, kad pastarajam būtų iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad viršydamas greitį gyvenamojoje zonoje sužalojo jos šunį. Pažymėtina, jog tokiu atveju asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai bei į ATPK 256 str. 3 dalyje, 284 str. 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, organas (pareigūnas), spręsdamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą privalėjo išaiškinti, ar buvo padarytas KET pažeidimas, ar būtent dėl tokio pažeidimo buvo sužalotas kitam asmeniui prklausantis turtas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir t.t., bei surinkti tokius faktus patvirtinančius įrodymus.
R. J. paaiškinime Institucijai bei skunde teismui pažymėjo, kad R. B. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, t. y. pažeidė KET 219.1 punktą, dėl ko ir buvo sužalotas šuo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė, ko šiuo atveju nėra, todėl remtis tik R. J. subjektyvia nuomone, juolab, kai pats R. B. tvirtina, kad važiavo ne greičiau kaip 10 km/h, pareigūnai neturėjo jokio pagrindo. Nenustačius jokio KET pažeidimo, nėra svarbu ir tai, ar šuo apskirtai buvo sužalotas. Beje, toks faktas vienareikšmiškai ir nenustatytas, nes pareigūnai šuns nematė, apžiūrėjus automobilį – sugadinimų nenustatyta, o R. J. į bylą jokių tai pagrindžiančių įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, R. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta pagrįstai.
Be to, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. J. šuo lakstė važiuojamoje kelio dalyje, ką patvirtina į bylą pateikta medžiaga (b .l. 15, 18, 20) ir 2007 m. vasario 6 d. nutarimas, tačiau iš to išvada, kaip mano pirmosios instancijos teismas, jog R. J. nesilaikė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, dėl ko ir buvo sužalotas jos šuo, neseka, nes: pirma, (kaip jau minėta anksčiau) byloje neginčijamų duomenų apie šuns sužalojimą kontaktavus su automobiliu – nėra; antra, R. J. nubausta pagal ATPK 110 str. 1 dalį, o ne pagal ATPK 110 str. 3 dalį, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių <...> pažeidimą, kai tokia veika sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Taigi, minėta išvada iš skundžiamos nutarties motyvacijos šalintina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas jos pažeidimas dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nesilaikymo, nors jo neskundė, teismo posėdyje nedalyvavo Institucijos atstovas, dėl ko nebuvo galima tinkamai įvertinti autoįvykio aplinkybių, pasakytina, kad nutartyje tik konstatuotas asmens nubaudimo pagal ATPK 110 str. 1 dalį faktas, o pats pažeidimas ir dėl jo priimtas nutarimas nebuvo revizuojamas, o ta aplinkybė, jog teismo posėdyje nedalyvavo Institucijos atstovas - kliūčių teisingai išnagrinėti bylą nesudarė, nes atitinkamų institucijų atstovais administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai būna specialiai tam įgalioti asmenys, o ne protokolus ar tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2006 m. gruodžio 17 d. įvykio pareigūnai betarpiškai nestebėjo, su juo susijusios aplinkybės buvo nustatytos tik iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų, taigi atstovas jokių papildomų aplinkybių nurodyti ir nebūtų galėjęs, be to, pati R. J. teismo posėdyje išreiškė nuomonę bylą nagrinėti nesant Institucijos atstovo (b. l. 36-39).
Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiamas.