Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-07-01 · Administracinė byla Nr. I1-4574-422/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
I1-4574-422/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00477-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4574-422/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00477-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. buvo kalinamas Kauno TI. Kameroje, kurioje jis buvo kalinamas, trūko teisės aktais nustatyto ploto; prausiantis ir naudojantis tualetu buvo neužtikrintas privatumas. Nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa nebuvo tinkamai atitverta nuo kameros gyvenamosios dalies. Dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos jautėsi blogas kvapas. Dušai buvo atskirti tik pertvaromis, todėl kiti asmenys galėjo stebėti pareiškėją. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė kančią, pažeminimą, emocinę depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 10–13) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu visą laiką buvo antrojo aukšto 206 kameroje. Pažymėjo, kad Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, jie užtikrina jais besinaudojančių asmenų privatumą. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms. Kauno TI sanitariniuose mazguose yra durys, aukštos pertvaros, tačiau jie nėra visiškai izoliuoti (atviras jų viršus). Nepaisant to, Kauno TI nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir faktinius duomenis pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Atkreipė dėmesį, kad Kauno TI kamerose langai atsidaro visiškai arba yra su orlaidėmis, be to, veikia mechaninė ventiliacijos sistema, t. y. įrengtas tiek natūralus, tiek mechaninis kamerų vėdinimas. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, atsidarant langus (ar orlaides), neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas ir nemalonūs kvapai jose negali sklisti.

Nurodė, kad Kauno TI antrame aukšte įrengti dušai su trimis atskiromis kabinomis, kurios atskirtos aukštomis sienelėmis, yra įrengta persirengimo patalpa, kurioje gali laukti nusiprausę asmenys, todėl Kauno TI užtikrino pareiškėjui privatumą naudojantis dušu. Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kalėjo iki keturių asmenų, vienam asmeniui teko po 3,87 kv. m ploto, todėl teisės aktų reikalavimas dėl ploto normos kameroje užtikrinimo nebuvo pažeistas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat pažeidimų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, jokių įrodymų, pagrindžiančių skundą, nepateikė. Kauno TI nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė, o į teismą kreipėsi galimai tik paskatintas noro pasipelnyti valstybės sąskaita. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog Kauno TI kameroje, kurioje atliko bausmę, jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.2 papunktyje nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas antro aukšto 206 kameroje, kurioje buvo laikoma iki 4 asmenų. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė bei savo pirminiame skunde nurodė, kad kameroje buvo laikoma iki trijų asmenų. Kauno TI Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 8-680 patvirtina, kad 206 kameros plotas yra 15,49 kv. m (b. l. 16–18), todėl daroma išvada, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,87 kv. m ploto, taigi kameroje pareiškėjui buvo užtikrinta Įsakyme dėl minimalaus ploto reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos tvyrojo nemalonus kvapas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 32 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat aiškiai matyti, kad kamerų langai yra atidaromi (b. l. 21–23). Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo. Taigi, konstatuojama, kad Kauno TI užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas neužtikrino privatumo kameroje naudojantis sanitariniu mazgu bei maudantis duše.

Byloje pateiktos dušinių fotonuotraukos patvirtina, kad tarp dušų yra įrengtos aukštos pertvaros (b. l. 19, 20). Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas). Pažymėtina, kad, nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytos pareigos įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3680-621/2020). Vadovaujantis minėta ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-375-492/2021).

Ginčo laikotarpiu sanitarinių mazgų įrengimą reglamentavo iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 14.5 papunktyje buvo nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, sanitariniuose mazguose yra durys. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos kameros sanitarinio mazgo fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad sanitarinis mazgas iš visų pusių atskirtas nuo kameros gyvenamosios patalpos aukštomis sienelėmis su durimis (b. l. 24).

Teismas vertina, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, ir kiti asmenys besinaudojančio sanitariniu mazgu jo negalėjo matyti, todėl darytina išvada, kad Kauno TI šiuo aspektu pareiškėjo teisių ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-615-520/2021).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė