- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1573-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02441-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei S. S. (U.) dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė sumažinti 2007-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2418-122/2007 nepilnamečiui vaikui M. T., gim. X, priteistą 800 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki 500,00 Lt bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prievolę mokėti išlaikymą jis vykdė tinkamai, tačiau nuo 2007 m. iki šiol jo materialinė padėtis yra ženkliai pablogėjusi. Sukūrė naują šeimą, turi vieną mažametį vaiką ir laukiasi antro. Po teismo sprendimo priėmimo gaunamos pajamos nepasikeitė, kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo, todėl atskaičius privalomus mokėjimus nuolat trūksta lėšų pragyvenimui. Tuo tarpu atsakovės finansinė padėtis ženkliai pagerėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-10 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo finansinė padėtis nėra blogesnė nei atsakovės. Tuo tarpu aplinkybę, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl antro vaiko šeimoje, paneigia vien tai, jog ieškinys teismui buvo paduotas 2013-03-04, t. y. dar net negimus vaikui. Dėl to teismas, vertindamas ieškovo argumentą dėl finansinės padėties pablogėjimo, šiuo aspektu konstatavo, jog jis nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, naujos šeimos sukūrimas ir pagausėjimas yra numatomas ir planuojamas įvykis, pagal kurį turėtų būti planuojamos ir pajamos bei išlaidos, todėl tokiais atvejais neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį nustatė, kad V. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis X, kurio įsigijimui ieškovas ir A. G. gavo 130329,01 EUR paskolą pagal 2007-09-17 būsto kreditavimo sutartį. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0843 ha žemės sklypas, esantis X, 0,0918 ha žemės sklypas, esantis X, 0,0918 ha žemės sklypas, esantis X, 0,0918 ha žemės sklypas, esantis X, 0,3451 ha žemės sklypas, esantis X. V. T. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Teismas taip pat įvertino ir atsakovės finansinę padėtį bei konstatavo, kad nuo 2007 m. ji taip pat pagerėjo. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sumažinti išlaikymo dydį remiantis šalių finansinės padėties pablogėjimu.
Šalies argumentai
Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti nauja sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai sumažinant išlaikymo dydį iki 500 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1 600 Lt, turėjo sumažinti išlaikymo dydį 250 Lt, kadangi dėl indeksacijos ieškovas per mėnesį vaiko išlaikymui skiria ne 800 Lt, o 1050 Lt. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės kaip sunkinančios jo turtinę padėtį, kad jis santuokoje su kita moterimi susilaukė vaiko. Be to, jo turtinė padėtis dar labiau pasunkės gimus antram vaikui, kurio ieškovo sutuoktinė laukiasi. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo gaunamas pajamas iš darbo teisinių santykių. Teismas šias pajamas įvertino neatskaičius mokesčių. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog jis prisiėmė 9 000 Lt įsipareigojimus pagal vekselį. Šią sumą jis pasiskolino kad padengtų įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, atsakovei reikalaujant išlaikymo dydį indeksuoti. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog butas, esantis Kretingos g. 78 –5, Klaipėdoje, yra įsigytas gavus kreditą iš banko. Pasak ieškovo, jis jį privalėjo įsigyti, nes neturėjo kur gyventi. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog žemės sklypai yra įsigyti jam dar gyvenant su atsakove pagal kredito sutartį. Dėl to jie įkeisti bankui, o įsipareigojimus jis vykdo iki šiol. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje vertino tik jo turtinę padėti, tačiau nenustatė ir neįvertino viso atsakovės šeimos turto ir gaunamų pajamų, neišreikalavo su tuo susijusių įrodymų. Byloje liko nenustatyta atsakovės sutuoktinio iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos. Ieškovas nurodo, jog atsakovės šeima turi du butus, ir vieną iš jų nuomoja bei gauna pajamas. Šie butai įgyti be finansinių įsipareigojimų. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas daro išvadą, kad atsakovės šeimos turtinė padėtis geresnė, dėl to ji gali skirti daugiau lėšų vaiko poreikių tenkinimui.
Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą konstatuodamas, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti ieškovo vaikui teikiamą išlaikymo dydį. Kaip nurodė atsakovė, ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi ir gali teikti teismo nustatytą išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos procesiniu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinę padėtį bei pagrįstai nustatė, jog nėra teisinio pagrindo mažinti vaikui teikiamo išlaikymo. Apeliantas skunde nepagrįstai kvestionuoja savo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo mažesne suma dėl indeksavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad ieškovo priteista suma buvo indeksuota įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, jog ieškovas prisideda didesne suma prie vaiko išlaikymo ir taip yra padidinama suma, skiriama vaiko išlaikymui. CK 3.208 straipsnyje numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens, kuriam priteistas išlaikymas, interesus, kad dėl infliacijos nenuvertėtų jam skiriama suma išlaikymui. Dėl to aplinkybė, jog ieškovas turi teikti 250 Lt didesnį išlaikymą, reiškia tai, jog tuo metu, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, už tą sumą buvo galima nupirkti daugiau bei geriau tenkinti vaiko poreikius nei dabar dėl išaugusios infliacijos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šios aplinkybės kaip ieškovo įsipareigojimų padidėjimo ir tuo pačiu jo finansinės padėties pablogėjimo. Analogiškai traktuotini ieškovo įsipareigojimai pagal vekselį, kurio pagrindu ieškovas pasiskolino 9 000 Lt, kad padengtų įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kaip sunkinančios jo turtinę padėtį, kad jis santuokoje su kita moterimi susilaukė vaiko, o kito dar tik laukiasi. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau vien tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Nustatant išlaikymą apelianto ir atsakovės sūnui reikia įvertinti jo sveikatos būklę bei amžių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto ir atsakovės vaikas turi sveikatos problemų, dėl to jam reikia papildomų lėšų, jis yra 9 metų amžiaus, t. y. didesnis, nei apelianto išlaikytinių. Dėl to apelianto ir atsakovės vaiko poreikiai didesni. Be to, byloje nėra duomenų, jog apelianto vaikai, kurių jis susilaukė su kita moterimi, turėtų specialiųjų poreikių, sveikatos problemų, dėl ko jiems būtų skiriamas didesnis išlaikymas. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, kadangi, kaip minėta, pareigą išlaikyti vaikus jis dalinasi su vaikų motina. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog buto įsigijimas buvo vertinamas kaip jo turtinės padėties pagerėjimas, kadangi jis įsigytas gavus kreditą iš banko, nes ieškovas jį įsigijo neturėdamas kur gyventi. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo turto įsigijimą kaip turtinės padėties pagerėjimą, kadangi išmokėjus kreditą šis turtas bus ieškovo nuosavybė. Tuo tarpu ieškovo nurodoma aplinkybė, jog kredito dengimas blogina jo turtinę padėtį, negali būti aplinkybė, mažinanti jo prievolę išlaikyti vaiką. Priešingu atveju būtų suteikiamos prielaidos konstatuoti, jog vaiko interesų sąskaita ieškovas turi galimybę tenkinti savo asmeninius poreikius ir taip gerinti savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslai, motyvai, kurių pagrindu ieškovas ėmė kreditą iš banko turtui įsigyti, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Tuo tarpu ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su turimais žemės sklypais, taip pat neturėtų būti vertintinos, kadangi juos, kaip nurodo ieškovas, įsigijo dar iki išlaikymo vaikui atsiradimo. Dėl to konstatuotina, kad šiuo aspektu ieškovo turtinė padėtis liko nepakitusi ir mokama paskola už šiuos žemės sklypus ieškovo turtinės padėties labiau neblogina nei išlaikymo priteisimo dieną.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės šeimos turtinės padėties, atsakovės sutuoktinio gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiga išlaikyti savo vaikus tenka tėvams (CK 3.192 straipsnis). Dėl to šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo aiškintis atsakovės sutuoktinio gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Geresnis atsakovės sutuoktinio aprūpinimo suteikimas savo šeimai turi įtakos geresnių gyvenimo sąlygų sudarymu ieškovo vaikui ir yra grindžiamas moralinėmis nuostatomis, kurios negali teisiškai įpareigoti atsakovės teikti didesnį išlaikymą vaikui ir atitinkamai sumažinti ieškovo išlaikymo dydžio.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.