Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-100-483/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-03-10
Bylos Nr.: 1A-100-483/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-50-9-00434-2013-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys (pirm.), Kęstutis Jucys, Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis: R. J. M.
Advokatai: Anželika Meškaitė

Kategorijos

1.1.9.3Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-483/2016Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00434-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3;

1.1.10.1; 1.2.14.6.2; 1.2.14.7.2; 2.1.15.3.3.2;2.4.6.4.2.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjai advokatei Anželikai Meškaitei,išteisintajam R. J. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 183 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BUAB „R. A.“ pareikštas 108 488 Lt (31 420,30 eurų) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „R. A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius iki 2012-02-27, einamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą bendrovės turtą, būdamas atsakingas, remiantis UAB „R. A.“ įstatų 6.4. punktu, t. y. bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, nors žinodamas, kad UAB „R. A.“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla ir jis yra įpareigotas UAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotam asmeniui perduoti bendrovės dokumentus ir visą turtą, laikotarpiu nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27, veikdamas vieninga tyčia, neperdavė bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotam asmeniui jam patikėto svetimo UAB „R. A.“ turto: diskinės žoliapjovės - šienapjovės – 6 042 Lt (1 749,88 eurų) likutinės vertės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 80 236 Lt (23 237,95 eurų) likutinės vertės, keturračio motociklo „MF700“ – 22 210 Lt (6 432,46 eurų) likutinės vertės, tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą UAB „R. A.“ 108 488 Lt (31 420,30 eurų) vertės turtą, UAB „R. A.“ padarė 108 488 Lt (31 420,30 eurų) turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu R. J. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. R. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 4, 6 punktais, 69 straipsniu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skirti baudžiamojo poveikio priemones: turtinės žalos – 31 445,79 eurų atlyginimą bei 25 MGL dydžio (941 euro) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti turtinę žalą atlyginti ne vėliau kaip per 3 metų laikotarpį, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius. BUAB „R. A.“ pareikštą 31 445,79 eurų (108 488 Lt) civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės jį grindė tuo, kad UAB „R. A.“ direktorius jam patikėto bendrovės turto neteisėtai ir neatlygintinai nepavertė savo turtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodytas turtas - diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“ bei keturratis motociklas „MF700“, nuosavybės teise priklausė UAB „R. A.“ ir bendrovės direktorius R. J. M. užimamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už šį turtą. Šią aplinkybę nustatė teismas, išnagrinėjęs bylą. UAB „R. A.“ 2012-02-15 buvo iškelta bankroto byla (T. 1, b. l. 9-11). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnį, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o bankrutuojančiai įmonei vadovauja bankroto administratorius. Civilinio ieškovo atstovas, teisme liudytoju apklaustas I. M. parodė, kad jis buvo ne kartą atvykęs į bankrutuojančios įmonės teritoriją ir reikalavo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, kurie buvo patikėti R. J. M., kaip įmonės vadovui (T. 2, b. l. 22-24). Tai patvirtina ir byloje esantys BUAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgalioto asmens I. M. raginimai, adresuoti buvusiam UAB „R. A.“ direktoriui R. J. M., perduoti įmonės dokumentus ir turtą (T. l, b. l. 22-23). Kaltinime nurodyti daiktai, 2012-07-18 bankroto administratoriaus atstovui su antstoliu atvykus į įmonės teritoriją, buvo rasti ir užfiksuoti kaip veikiantys, nesugadinti. Tai patvirtina 2012-07-18 antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (T. l, b. l. 49-64). Teismas, kaip vieną iš pagrindinių motyvų išteisinti R. J. M., nurodė, kad jis norėjo turtą išsipirkti. Šios aplinkybės neneigė ir bankroto administratoriaus atstovas, civilinio ieškovo atstovas, teisme liudytoju apklaustas I. M., tačiau jis nurodė, kad R. J. M. įmonės turtą norėjo nusipirkti už mažą pinigų sumą, kuri negalėjo patenkinti kreditorinių reikalavimų, siekiančių 1,5 mln. Lt, ir už R. J. M. pasiūlytą sumą daiktai negalėjo būti parduoti. Be to, bankrutuojančios įmonės turtas yra parduodamas viešai, iš varžytinių (T. 2, b. l. 22-24). Tuo metu, kai R. J. M. dar tikėjosi pigiai nusipirkti bendrovės turtą, kaltinime minimi daiktai buvo veikiantys, nesugadinti, laikomi ir saugomi įmonės teritorijoje, ką patvirtina 2012-07-18 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kaltinamasis R. J. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad „nuo 2012-03-03 iki 2012-07-28 ši technika buvo prie fermos. Kalbėjo su administratoriumi, kad leis dirbti ir veikla nenutrūko. Liepos mėnesį buvo atvažiavę apžiūrėti technikos, kuri buvo geros būklės, ją nufotografavo, tačiau jos nepaėmė, paliko, nes kalbėjo, kad leis nusipirkti. Nuo to laiko, apie pusę metų niekas nieko nepranešė, nesakė“ (T. 2, b. l. 35-36). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2013-02-07, I. M. kartu su liudytoju H. V. atvykus į UAB „R. A.“ buveinę, turtas: diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, keturratis motociklas „MF700“ bei grūdų traiškytuvas buvo iškomplektuoti, sugadinti ir išmesti už įmonės teritorijos tvoros. Dar vėliau, pakartotinai bankroto administratoriui su apsauga atvykus 2013-06-27, įmonės teritorijoje buvo rastas ir paimtas suremontuotas ir veikiantis grūdų traiškytuvas, tačiau diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“ ir keturratis motociklas „MF700“ buvo dingę. Buvęs įmonės direktorius R. J. M., turėdamas jam patikėtą bendrovės turtą, jo neperdavė bankroto administratoriui įstatymų nustatyta tvarka, nors, iškėlus bankroto bylą, teismo nutartyje aiškiai buvo nurodyta per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos visą įmonės turtą perduoti administratoriui (T. l, b. l. 9-11). Nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad nesurinkta įrodymų, jog R. J. M. būtų atlikęs veiksmus, kuriais jam patikėtas didelės vertės turtas - diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas ir keturratis motociklas „MF700“ būtų paverstas jo nuosavybe. Iš bankroto administratoriaus atstovo liudytojo I. M. parodymų matyti, kad R. J. M. labai nenorėjo aukščiau minėtą turtą perduoti bankroto administratoriui, vilkino daiktų perdavimą. I. M. parodymus patvirtina liudytojo H. V. (T. 2, b. l. 24-25) ir iš dalies paties kaltinamojo parodymai. Kreditoriams nesutikus parduoti R. J. M. šių daiktų maža kaina, daiktai buvo išmesti už bendrovės tvoros, o vėliau dingo. R. J. M., kaip UAB „R. A.“ direktorius, turėjo pareigą rūpintis ir saugoti bendrovės turtą, laikytis Akcinių bendrovių įstatyme numatytų pareigų - veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai sąžiningai ir protingai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų (CK 2.87 straipsnis), vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu, elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o jo priimami sprendimai neturi prieštarauti protingumo ar sąžiningumo principams, juridinio asmens kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), verslo papročiams ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimams. Ši pareiga - rūpintis ir saugoti bendrovės turtą neišnyko ir iškėlus bankroto bylą, kadangi buvęs bendrovės direktorius nevykdė teismo nutarties perduoti bankroto administratoriui visą bendrovės turtą, tai yra, jis ir toliau buvo atsakingas už turtą, kurio neperdavė įstatymų nustatyta tvarka. R. J. M. tiesioginę tyčią pasisavinti kaltinime nurodytą turtą rodo faktinė aplinkybė, kad R. J. M. atsisakė perduoti turtą, pasirašyti ant turto perdavimo aktų ir pareiškė, jog „iš jo kiemo su ratais niekas neišvažiuos“ (I. M. parodymai, T. 2, b. l. 22-24). Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad R. J. M. bendrovės turtą jau laikė nuosavu. Po bankroto bylos iškėlimo bendrovės veikla yra sustabdoma, jeigu administratorius nenusprendžia tęsti veiklos. Civilinio ieškovo atstovas liudytojas I. M. parodė, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „R. A.“ veikla buvo sustabdyta, galvijai buvo perrašyti kaltinamojo sūnums, turtas neturėjo būti naudojamas įmonės veikloje (T. 2, b. l. 22-24). Bendrovės turtas turėjo būti laikomas ir saugomas bendrovės teritorijoje. Tačiau, kaip matyti iš antstolio I. G. 2012-07-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (T. 1, b. l. 49-64) ir nuotraukų, darytų 2013-02-07 (T. l, b. l. 141-144), tų pačių daiktų, užfiksuotų skirtingu metu ir skirtingose vietose, būklė labai skiriasi: vėlesniu, žiemos metu fotografuotas turtas yra sulaužytas, apgadintas, sukrautas už bendrovės teritorijos ribų. Ši aplinkybė rodo, kad šie daiktai, kol buvo tvarkingi ir veikiantys, jie buvo intensyviai naudojami, jais buvo rūpinamasi aplaidžiai arba visai nesirūpinama, jie nebuvo saugomi, o sugedę - remontuojami. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas teisminio nagrinėjimo metu, kad „reikėjo dirbti. Kai sugedo traktorius, jį išardė, o sužinoję gedimo priežastį, išsinuomojo kitą.<....> Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės daiktai buvo naudojami. 2013-06-27 daiktai buvo tokios pačios būklės, kaip ir žiemą, t. y. neveikiantys. Nuo bankroto bylos iškėlimo momento iki tol, kol bankroto administratoriaus atstovas atvažiavo, turtas nusidėvėjo, nes buvo naudojamas“ (T. 2, b. l. 35-36). Įmonės veikla buvo sustabdyta (I. M. parodymai (T. 2, b. l. 22-24)), galvijai buvo perrašyti kitiems asmenims. Bendrovei priklausanti technika buvo naudojama ne bankrutuojančios įmonės, o asmeninėms R. J. M. reikmėms tenkinti. Kaltinamojo tyčia elgtis su bendrovės turtu, kaip su savu, rodo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą bendrovėje, nuostatų nesilaikymas: nors bendrovės vadovas privalo kiekvienais metais Registrų centrui pateikti finansinę atskaitomybę, įmonės balansą (įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo, kitaip sakant - finansinės situacijos, ataskaita tam tikru laiko momentu, paprastai ataskaitinio ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigai), tačiau R. J. M. balansą Registrų centrui pateikė tik už 2008 metus, vėlesnių metų balansų, kuriuose atsispindėtų bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto būklė, kapitalas, įsipareigojimai ir t. t., nesudarinėjo ir neteikė Registrų centrui. Įmonės balansas nebuvo pateiktas ir nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tyčia nevykdant Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstyto reikalavimo. Po bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas neturėjo teisės naudotis bendrovei priklausančiais daiktais, jis privalėjo, kaip ir nurodyta teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui. Neabejotina, kad R. J. M., kaip buvęs bendrovės vadovas, jau įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne tik neteisėtai valdė, naudojosi kaltinime nurodytais daiktais, bet ir jais disponavo: ne tik neperdavė turto bankroto administratoriui, bet ir elgėsi su bendrovei priklausančiu turtu, kaip su savu: savavališkai išardė, sugadino techniką, išmetė ją už bendrovės teritorijos ribų; o sugadintą ir išmestą už tvoros grūdų traiškytuvą pasiėmė, suremontavo ir toliau juo naudojosi, t. y. sprendė bendrovės turto likimą savo nuožiūra. Teismas nuosprendyje nepasisakė, kad, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir teismo nutarties reikalavimus, neperdavus daiktų bankroto administratoriui, jais neteisėtai naudojantis, valdant ir disponuojant kaip tokių neteisėtų veiksmų pasekmė atsirado didelė turtinė žala bankrutuojančiai bendrovei, kurios R. J. M. visiškai neatlygino. BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Nors byloje ir nenustatyta, kur atsidūrė daiktai po to, kai jie buvo išmesti už bendrovės teritorijos, tačiau vien tai neužkerta kelio R. J. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Aukščiau išdėstytos visos faktinės aplinkybės parodo, kad R. J. M. bendrovės turtą pavertė savu, pažeidžiant turto savininko teises, neteisėtai, neturėdamas teisės po bankroto bylos iškėlimo juo naudotis, valdyti ir juo labiau disponuoti, neperduodamas turto bankroto administratoriui, siekdamas naudos turto savininko - bankrutuojančios bendrovės sąskaita, jį užvaldė ir turėjo realią galimybę turtu naudotis ar disponuoti - faktiškai turėti daiktus savo žinioje, gauti iš jų naudą ir nulemti jų likimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neanalizavo bei nevertino bankroto administratoriaus ir civilinio ieškovo atstovo liudytojo I. M., liudytojo H. V. parodymų, bylos dokumentų, o rėmėsi iš esmės tik kaltinamojo parodymais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esant tokioms aplinkybėms, išteisinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Teismo tvirtinimas, kad teismas nagrinėja bylą tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nėra visiškai pagrįstas. Kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos kvalifikavimas tik atspindi prokuroro poziciją ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, nesant prokuroro prašymo, gali nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir savo iniciatyva, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto buvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalimi, 256 straipsnis). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas, spręsdamas inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo klausimą, turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (T. 2, b. l. 55-60).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

R. J. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad UAB „R. A.“ iškėlus bankroto bylą ir teismo nutartimi kaltinamąjį įpareigojus bendrovės turtą perduoti bankroto administratoriui, R. J. M. laikotarpiu nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27 neperdavė jam patikėto svetimo UAB „R. A.“ turto: diskinės žoliapjovės - šienapjovės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, keturračio motociklo „MF700“, tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą UAB „R. A.“ turtą, padarydamas UAB „R. A.“ turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad R. J. M. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – subjektyvios pusės – tiesioginės tyčios, jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paversti savo turtu, t. y. elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaryti žalą turto savininkui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. J. M. būtų atlikęs veiksmus, kuriais jam patikėtas didelės vertės turtas – diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas ir keturratis motociklas „MF700“, būtų paverstas jo nuosavybe, jog kaltinamasis minimą turtą buvo pasisavinęs ir laikęs jį savo turtu, nes kaltinamasis paminėtą techniką ketino išsipirkti. Nors daiktai - diskinė žoliapjovė - šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas ir keturratis motociklas „MF700“ visą laiką nuo bankroto bylos iškėlimo buvo laikomi kaltinamojo teritorijoje, 2013-06-27 dieną atvykus perimti bendrovės turto jie nerasti ir jų likimas nežinomas, tačiau vien šio paminėto turto neperdavimas, nenustačius kaltinamojo tiesioginės tyčios, jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paversti savo turtu, negali būti konstatuojama kaip neteisėtas patikėto svetimo turto pasisavinimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad proceso dalyviai neprašė teismo pakeisti kaltinamajam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, ar kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl teismas nagrinėjo bylą tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (BPK 255 straipsnis).

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad R. J. M. pavertė savo nuosavybe jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir, jog pasisavindamas kaltinime nurodytą turtą veikė tiesiogine tyčia. Taip pat nurodė, kad teismas, nesutikęs su kaltinamajame akte nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija, galėjo savo iniciatyva ją pakeisti, t. y. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, iš anksto pranešęs apie tokią galimybę kaltinamajam.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas galėjo kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą tik esant proceso dalyvių prašymui, t. y. negalėjo savo iniciatyva svarstyti klausimo dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. Šio metu galiojančioje BK 255 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2015 m. birželio 23 d. redakcija) numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BK 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2015 m. birželio 23 d. redakcija) numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. Pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį BPK 255, 256 straipsnių nuostatos dėl inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus BPK XXV skyriuje.

Iš esmės tokios pačios taisyklės buvo numatytos BPK ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tik jos turėjo būti taikomos, kai kaltinime nurodyta veika galėjo būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Taip pat tuo metu galiojusioje BPK 256 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) buvo numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, bet ir teismo iniciatyva, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išteisintajam R. J. M. ir jo gynėjai, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą R. J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą į BK 184 straipsnio 1 ar 2 dalį (išvaistymas) arba 183 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė išteisintajam ir jo gynėjai laiką pasirengti gynybai, padarydamas byloje pertrauką (T. 3, b. l. 27-28, 31).

Išteisintasis R. J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo UAB „R. A.“ direktorius iki 2012-03-03. Iškėlus įmonei bankroto bylą, norėjo išsipirkti iš įmonės kreditorių kai kuriuos daiktus, nes jie jam buvo reikalingi, o naujų nusipirkti negalėjo, tai sakė ir bankroto administratoriaus atstovui I. M. Įmonės kreditorius - bankas ilgai svarstė jo pasiūlymą dėl daiktų išsipirkimo, tačiau nesutiko su siūloma pinigų suma – 40 000 Lt už žemės ūkio techniką, kurios įsigijimo vertė 156 000 Lt. Tuo metu naudojosi įmonės technika, ji dėvėjosi. Bankroto bylos iškėlimo metu žemės ūkio technika buvo veikianti. 2012 metų vasarą atvykęs bankroto administratoriaus atstovas su padėjėja ir antstoliu nufotografavo jo sodyboje buvusius daiktus, tačiau technikos nepaėmė, nes R. J. M. sakė, kad ją nori išsipirkti, atvykę asmenys nieko nedavė pasirašyti. Nuo 2012 m. rudens tam tikras turtas dėl nusidėvėjimo buvo išardytas ir taisomas - mėšlo šalinimo krautuvas buvo remontuojamas, buvo išimta sulūžusi pavarų dėžė, iš diskinės žoliapjovės – šienapjovės buvo išimtas reduktorius, keturratis motociklas buvo be ratų, nes jo senieji ratai buvo išmesti, o nauji, kuriuos pirko po bankroto bylos iškėlimo už savus pinigus, nuimti. 2013 metų žiemą paskambinęs bankroto administratoriaus atstovas pranešė apie savo atvykimą, tačiau jo nebuvo namuose, todėl paskambino sūnums ir liepė kai kuriuos daiktus išmesti už tvoros, kad bankroto administratoriaus atstovas juos pasiimtų tokios būklės, kokie jie tuo metu buvo. Tačiau bankroto administratoriaus atstovas daiktų nepaėmė. 2013 metų birželio ir liepos mėn. jo sodyboje buvęs visas įmonės turtas per du kartus buvo išvežtas sunkvežimiais. Leido imti viską, nežino, kokią techniką krovė į sunkvežimius, nes tuo metu su sūnumis buvo surakintas antrankiais dėl įvykusio konflikto. Jam niekas nedavė pasirašyti dokumentų dėl paimto turto – žemės ūkio technikos. Neišvežtas smulkias detales pridavė į metalo laužą. Nuo 2012-03-03 iki tol, kol bankroto administratorius pasiėmė visą įmonės turtą, žemės ūkio technika buvo laikoma sodybos teritorijoje. Oficialaus prašymo perduoti konkrečiai kaltinime nurodytus daiktus nebuvo, turto perdavimas su juo nebuvo suderintas. Jei nebūtų reikėję atiduoti turto, techniką būtų remontavęs, už tvoros nebūtų išmetęs. 2013 metų rugsėjį įvyko varžytinės, kurių metu nusipirko traktorių ir visą kitą žemės ūkio techniką, buvusią įkeistą DNB bankui. Sumokėjo 202 000 Lt, nors įsigyjant mokėjo beveik milijoną. Darė įmonės balansus nuo 2004 iki 2012 metų, tačiau 2012 metų balanso VĮ „Registrų centras“ nepateikė. Po įmonės restruktūrizavimo turto balansus darė tik dėl įmonės turto apskaitos, tačiau jų niekam neteikė. Gali būti, kad 2012 metų balansas bankroto iškėlimo dienai teismui nebuvo pateiktas. Pagal bendrovės politiką direktoriaus įsakymu nustatomas turto nusidėvėjimas - pastatams 10 metų, kompiuterinei technikai 2 metai, žemės ūkio padargams 4 arba 5 metai. Nedarant kapitalinio remonto, po 5 metų naudojamas daiktas turi būti nurašytas į metalo laužą. 2012-05-10 dienai viso kaltinime nurodyto turto balansinė vertė būtų apie 25 000 Lt, o 2013 metais turtas būtų nurašytas (T. 2, b. l. 35-36).

Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. J. M. parodė, kad liepė darbininkams padėti turtą už tvoros, nes jį ketino paimti bankroto administratoriaus atstovas. Turtas buvo iškomplektuotas, remontuojamas, buvo nuimtos naujos nupirktos detalės. Nuėmė keturračio motociklo ratus ir juos pasiliko sau, nes juos pirko po bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto iškėlimo UAB „R. A.“ toliau buvo vykdoma ta pati veikla, susijusi su gyvulių auginimu. Neigia savo kaltę, nes jam turtas nebuvo patikėtas, nebuvo atsakingas už turtą, turtas buvo bankroto administratoriaus žinioje. Nežino kaltinamajame akte nurodyto turto likimo.

Liudytojas I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. vasario mėn. UAB „R. A.“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo paskirtas įmonės bankroto administratoriaus atstovu. Susisiekė su R. J. M. dėl turto perdavimo, tačiau kaltinamasis nenorėjo atiduoti turto ir pasakė, kad „iš jo kiemo su ratais niekas neišvažiuos“. Kartu su antstoliu I. G. nuvažiavo į R. J. M. sodybą, apžiūrėjo turtą, kuris buvo uždaroje sodybos teritorijoje, jo būklė užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kaltinamasis atsisakė pasirašyti jam pateiktus dokumentus, tuo atsisakydamas vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį jį perduoti bankroto administratoriui turtą. R. J. M. sakė, jog nori turtą išsipirkti iš kreditorių, nes turtas reikalingas gyvulių priežiūrai, kalbėjo, kad už viską sumokės 150 000 Lt, nors įmonės kreditorinių reikalavimų suma siekė 1,5 mln. Lt. Apžiūrėję turtą, jį paliko R. J. M. sodyboje, nes kaltinamasis atsisakė jį perduoti ir tuo metu neturėjo galimybių jo išgabenti (turto buvo daug ir neturėjo tam lėšų). Turtas nebuvo oficialiai perduotas saugoti R. J. M., nes kaltinamasis atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus direktorius savanoriškai atidavė 2012 metų vasarą. 2013 m. vasario mėnesį bankroto administratoriaus atstovas I. M. nuvykęs į sodybą kartu su BUAB „R. A.“ kreditoriaus RAB „Pohjola finance“ atstovu H. V., kaltinime nurodytus daiktus ir grūdų traiškytuvą rado išmestus už sodybos tvoros, neatpažįstamai suniokotus, netinkamus naudoti. Daiktus nufotografavo. Neturėjo galimybės išvežti šio turto, nes vilkikas negalėjo privažiuoti iki daiktų buvimo vietos. 2013-06-27, be išankstinio susitarimo, su ginkluota apsauga ir antstole S. K. nuvykę į R. J. M. sodybą perėmė rastą turtą. Anksčiau už tvoros buvęs išmestas grūdų traiškytuvas vėl buvo sutvarkytas, surinktas ir veikiantis. Kaltinime nurodyti trys daiktai buvo dingę. Oficialaus turto perdavimo akto nebuvo. Antstolė akte užfiksavo visus paimtus daiktus. Vėliau šiuos daiktus varžytinėse išsipirko kaltinamojo sūnus P. M. 2013 m. liepos pradžioje nebuvo nuvykęs pas kaltinamąjį į sodybą ir nepaėmė jokio turto. Bankroto administratorius neleido tęsti įmonės veiklos, todėl įmonės veikla turėjo būti sustabdyta. Visi daiktai nuo nutarties įsiteisėjimo per 15 dienų turėjo būti perduoti administratoriui. Kaltinamasis po bankroto iškėlimo neturėjo jokios teisės naudotis svetimu turtu. Turtas gali būti naudojamas ir dėvimas tik tada, jei jis naudojamas įmonės veikloje - galvijų priežiūrai. Šiuo atveju galvijai buvo perrašyti kaltinamojo sūnums, įmonėje darbuotojų jau nebebuvo, todėl BUAB „R. A.“ veikloje turtas neturėjo būti naudojamas. Duomenis apie BUAB „R. A.“ turimą turtą gavo iš kreditorių pateiktų dokumentų. 2010 metais UAB „R. A.“ administracija kreipėsi į UAB „V.“ su prašymu, kad jie padėtų jiems iškelti teisme restruktūrizavimo bylą ir pateikė turimo turto sąrašą – įmonės balansą. Vėliau tą turto sąrašą jam pateikė P. K., sužinojęs apie UAB „R. A.“ bankroto administravimą, nes kaltinamasis jam nebuvo pateikęs įmonės balansų (T. 2, b. l. 22-24, 34, 37).

Liudytojas H. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba RAB „Pohjola finance“ kreditų kontrolieriumi. RAB „Pohjola finance“ buvo UAB „R. A.“ kreditorius, jai buvo įkeistas mėšlo šalinimo krautuvas, diskinė žoliapjovė - šienapjovė, keturratis motociklas „MF700“. Pagal įkeitimo lakštus kreipėsi į hipotekos teisėją ir teismo 2012-01-05 nutartimi UAB „R. A.“ vadovas buvo įpareigotas perduoti turtą kreditoriui, tačiau R. J. M. turto neperdavė, todėl 2012 m. vasario mėn. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 metų vasarį kartu su bankroto bylos administratoriaus atstovu buvo atvykęs į kaltinamojo sodybą pasiimti įkeisto turto. Kaltinamojo namuose nebuvo, matė tik jo sūnų. Prie sodybos gyvenamos teritorijos už vartų rado visiškai išmontuotą, iškomplektuotą turtą – grūdų traiškytuvą, savaeigį mėšlo šalinimo krautuvą, diskinę žoliapjovę - šienapjovę, keturratį motociklą, todėl tuo metu be specialios įrangos neturėjo galimybių išvežti technikos, nes savaeigė žemės ūkio technika buvo nebevažiuojanti. Nuotraukose užfiksuota žemės ūkio technikos būklė. Iš bankroto procedūros jokių pajamų negavo (T. 2, b. l. 24-25).

Liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra UAB „Valeksa“ bankroto administratorius. 2010 ar 2011 metais R. J. M. darė įmonės restruktūrizavimo planą. Tam buvo reikalingi įmonės balansai, kuriuos jam pateikė suinteresuotas asmuo - R. J. M. Vėliau kartu su juo ėjo į banką dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, nes pagrindinis kreditorius turėjo duoti sutikimą kelti restruktūrizavimo bylą. I. M. yra jo buvęs kolega, kuriam pateikė visą restruktūrizavimo planą kartu su turto pažyma tam, kad I. M. galėtų atlikti savo kaip bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigą ir turėtų įmonės turto sąrašą. Pats įmonėje nebuvo, turto netikrino, nes tai yra pasitikėjimo klausimas, dokumento tikrumą parašu tvirtino vadovas – R. J. M. Įmonės turimo turto vertė yra nurodyta tokia, kokią nurodė įmonės vadovas. Darant balansą yra atsižvelgiama į turto nusidėvėjimą, kuris nustatomas pagal įmonės politiką. Tai buhalterinė vertė. Realią turto vertę nustato vertintojai (T. 2, b. l. 34).

Iš 2014-04-04 akistatos protokolo matyti, kad R. J. M. nurodė, kad 2013 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, po birželio 27 d., keturratį motociklą „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvą „Weidemann“, diskinę žoliapjovę – šienapjovę išsivežė bankroto administratoriaus atstovas I. M. su keliais vyrais, daiktus susikrovę į sunkvežimį. I. M. parodė, kad po 2013 m. birželio 27 d. R. J. M. sodyboje nesilankė ir daugiau jokių daiktų iš BUAB „R. A.“ neėmė. R. J. M. jam nepateikė keturračio motociklo „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, diskinės žoliapjovės – šienapjovės. R. J. M. atsisakė pasirašyti jam pateiktus dokumentus, tame tarpe turto priėmimo – perdavimo aktus, įsakymą perduoti įmonės turtą, motyvuodamas tuo, kad išsipirks visus daiktus (T. 1, b. l. 153-154).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutarties matyti, kad UAB „R. A.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „K. G.“. UAB „R. A.“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (T. 1, b. l. 9-11). Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-10 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutartis palikta nepakeista (T. 1, b. l. 12-15).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad R. J. M. UAB „R. A.“ direktorius buvo nuo 2011-05-05 iki 2012-03-08 (T. 1, b. l. 16-21).

Bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgalioto asmens I. M. 2012-05-29, 2012-06-22, 2012-08-07, 2012-10-18, 2012-11-23, 2012-12-03 raštuose, adresuotuose BUAB „R. A.“ buvusiam direktoriui R. J. M., nurodyta iki tam tikrų terminų (2012-06-04, 2012-07-09, 2012-08-21, 2012-10-27, 2012-11-30, 2012-12-13) susisiekti su bankroto administratoriumi ir perduoti įmonės dokumentus bei turtą (T. 1, b. l. 22-27).

2012-07-18 antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota BUAB „R. A.“, tame tarpe ir kaltinamajame akte nurodyto, turto būklė. Iš antstolio pateiktų nuotraukų keturratis motociklas „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė – šienapjovė buvo pilnos komplektacijos, veikiantys ir naudojami (T. 1, b. l. 49-65).

Iš byloje pateiktų bankroto administratoriaus atstovo I. M. 2013-02-07 nuotraukų matyti, kad keturratis motociklas „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė – stovi lauke už tvoros, yra iškomplektuoti (T. 1, b. l. 141-144).

Vilniaus apygardos teismas 2013-04-03 išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutarties vykdymo (T. 1, b. l. 122-123).

Iš 2013-06-27 antstolės S. K. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto“ matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo Vykdomąjį raštą dėl skolininko BUAB „R. A.“ įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2012-05-10) perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, 2013-06-27 BUAB „R. A.“ perdavė bankroto administratoriui UAB „K. G.“ turtą - įvairią žemės ūkio techniką. Akte nurodyta, kad liko neperduotas turtas, taip pat mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė - šienapjovė, savaeigė transporto priemonė ganyklų tvėrimui ir priežiūrai „MF700“ (keturratis motociklas „MF700“) bei kiti daiktai. R. J. M. atsisakė perduoti turtą, bandė sugadinti turtą, kuris buvo perimtas, nenurodė turto buvimo vietos ir priežasties, dėl ko turtas nebuvo perduotas (T. 1, b. l. 66-67).

Iš 2014-04-01 kratos protokolų matyti, kad atlikus kratas Radžiūnų ir Tumenčiznos kaimuose, Giedraičių sen., Molėtų r., R. J. M. ir P. M. gyvenamosiose, pagalbinėse, ūkinėse patalpose, namų valdos teritorijose nerasta mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, diskinės žoliapjovės – šienapjovės, keturračio motociklo MF700 (T. 1, b. l. 159-160, 161, 164-165, 166).

Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2008-05-13 mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“ buvo nupirktas už 128 620 Lt (su PVM) (37 250,93 eurų); 2008-05-16 diskinė žoliapjovė – šienapjovė – 11 800 Lt (3 417,52 eurų); 2008-10-07 savaeigė transporto priemonė ganyklų tvėrimui ir priežiūrai „MF700“(keturratis motociklas „MF700“) – 37 000 Lt (10 715,94 eurų) (T. 1, b. l. 136-138). Iš 2014-03-10 BUAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgalioto asmens I. M. rašto matyti, kad bankroto administratoriui neperduoto ir dingusio turto likutinė vertė yra tokia: mėšlo šalinimo krautuvo „Weideman“ 80 236 Lt (23 237,95 eurai); diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 6042 Lt (1749,88 eurai); savaeigės transporto priemonės ganyklų tvėrimui ir priežiūrai MF700 – 22 210 Lt (6432,46 eurai). Bendra neperduoto ir dingusio turto likutinė vertė – 108 488 Lt (31 420,30 eurų) (T. 1, b. l. 110-112). Tačiau kaip matyti iš rašto ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, turto vertė nustatyta iš 2010 metų UAB „R. A.“ ilgalaikio turto sąrašo, kuriame turto vertė pateikta už 2009 metus. Ikiteisminio tyrimo metu išteisintojo R. J. M. gynėja pateikė UAB „Verslo paslaugų biuras“ 2014-07-03 pažymą, kurioje nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodyto turto likutinė vertė 2012-05-10 buvo: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 1,12 Lt (0,32 euro), keturračio motociklo „MF700“ – 3 267,04 Lt (946,20 eurai), mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 21 800,80 Lt (6 313,95 eurų) (T. 1, b. l. 207-208). Tačiau iš šios pažymos neaišku, kokiais metodais ir kriterijais vadovaujantis buvo padaryti paskaičiavimai.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose buvo keliamas klausimas dėl R. J. M. inkriminuoto turto vertės. Pagal teismų praktiką, nustačius nusikalstamos veikos požymius pasisavinto ar iššvaistyto turto, kai jo nėra natūra, vertė apskaičiuojama, atsižvelgiant ne tik į pagal sutartį neišmokėtą daiktų vertę, bet ir įvertinant daiktų naudojimo pagal paskirtį laikotarpį, su juo susijusį nusidėvėjimą, vidutinę jų rinkos vertę veikos padarymo metu. Kaltinamajame akte nurodyta pasisavinto turto vertė nustatyta vadovaujantis BUAB „R. A.“ bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais (2010 metų BUAB „R. A.“ ilgalaikio turto sąrašu (T. 1, b. l. 111-112)) ir paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme kaltinamasis R. J. M. ir jo gynėja nesutiko su kaltinamajame akte inkriminuota turto verte, nurodė, jog ji yra mažesnė. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. K., UAB „Valeksa“ atstovas, padėjęs R. J. M. parengti UAB „R. A.“ restruktūrizavimo planą, parodė, kad byloje pateiktame UAB „R. A.“ ilgalaikio turto sąraše yra tokia turto vertė, kokią ją 2010 ar 2011 metais nurodė UAB „R. A.“ vadovas, tačiau realią turto vertę nustato turto vertintojai (T. 2, b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajame akte nurodytą šio turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, o tam reikalingos specialios žinios, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas BUAB „Radžiūnų agrofirmos“ turto (diskinės žoliapjovės – šienapjovės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, keturračio motociklo „MF700“) vertės (2012-07-18 ir 2013-06-27) nustatymo tyrimas. Taip pat Panevėžio apygardos prokuratūra buvo įpareigota nustatyti asmenis, galinčius paaiškinti BUAB „R. A.“ priklausančių diskinės žoliapjovės – šienapjovės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, keturračio motociklo „MF700“ nusidėvėjimo ir naudojimo pagal paskirtį aplinkybes nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27 bei apklausti juos liudytojais (T. 2, b. l. 73-75). Iš 2015-11-23 turto ekspertizės akto matyti, kad kaltinime nurodyto turto vertė 2012-07-18 buvo tokia: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 700 eurų (su PVM), mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 24 200 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 3 300 eurų; o 2013-06-27 buvo tokia: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 600 eurų, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 13 600 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 1 100 eurų.

Dėl R. J. M. kaltumo ir veikos kvalifikavimo.

Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą.

Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Esminis turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymis, skiriantis šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo ar iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutartimi UAB „R. A.“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „K. G.“. UAB „R. A.“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (T. 1, b. l. 9-11), nutartis įsiteisėjo 2012-05-10 (T. 1, b. l. 12-15), tačiau įmonės valdymo organai - BUAB „R. A.“ direktorius R. J. M. per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2012-05-25, šio įpareigojimo neįvykdė. Bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotas asmuo I. M. 2012-05-29, 2012-06-22, 2012-08-07, 2012-10-18, 2012-11-23, 2012-12-03 raštais kreipėsi į BUAB „R. A.“ direktorių R. J. M., prašydamas iki nurodytų raštuose terminų (2012-06-04, 2012-07-09, 2012-08-21, 2012-10-27, 2012-11-30, 2012-12-13) susisiekti su bankroto administratoriumi ir perduoti įmonės dokumentus bei turtą (T. 1, b. l. 22-27), tačiau šie bankroto administratoriaus reikalavimai dėl turto perdavimo nebuvo įvykdyti. 2012-07-18 bankroto administratoriaus atstovas su antstoliu nuvyko į BUAB „R. A.“ buveinės vietą ir antstolis I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo bankrutuojančios įmonės turto, tame tarpe ir kaltinamajame akte nurodyto, būklę. Kaip matyti iš antstolio pateiktų nuotraukų keturratis motociklas „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė – šienapjovė buvo pilnos komplektacijos, veikiantys ir naudojami (T. 1, b. l. 49-65). Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas I. M., BUAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotas asmuo, kuris parodė, kad dėl turto perdavimo buvo susisiekęs su kaltinamuoju R. J. M., tačiau pastarasis nenorėjo atiduoti turto ir pasakė, kad „iš jo kiemo su ratais niekas neišvažiuos“. Su antstoliu I. G. nuvažiavo į R. J. M. sodybą, apžiūrėjo turtą, kuris buvo uždaroje sodybos teritorijoje, jo būklė užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kaltinamasis atsisakė pasirašyti jam pateiktus dokumentus, tuo atsisakydamas vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį jį perduoti bankroto administratoriui turtą. R. J. M. sakė, jog bandys turtą išsipirkti iš kreditorių, nes turtas reikalingas gyvulių priežiūrai, kalbėjo, kad už viską sumokės 150 000 Lt, nors įmonės kreditorinių reikalavimų suma siekė 1,5 mln. Lt. Apžiūrėję turtą, jį paliko R. J. M. sodyboje, nes kaltinamasis atsisakė jį perduoti ir tuo metu neturėjo galimybių jo išgabenti (turto buvo daug ir neturėjo tam lėšų). 2013 m. vasario mėnesį bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo I. M. nuvykęs į sodybą kartu su BUAB „R. A.“ kreditoriaus RAB „Pohjola finance“ atstovu H. V., kaltinime nurodytus daiktus ir grūdų traiškytuvą rado išmestus už sodybos tvoros, neatpažįstamai suniokotus, netinkamus naudoti. Neturėjo galimybės išvežti šio turto, nes vilkikas negalėjo privažiuoti iki daiktų buvimo vietos (T. 2, b. l. 22-24, 34, 37). Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo H. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad prie sodybos už vartų rado visiškai išmontuotą, iškomplektuotą turtą – grūdų traiškytuvą, mėšlo šalinimo krautuvą, keturratį motociklą ir diskinę žoliapjovę - šienapjovę, todėl tuo metu neturėjo galimybių be specialių įrenginių išvežti šios technikos, nes savaeigė žemės ūkio technika buvo nevažiuojanti (T. 2, b. l. 24-25). Liudytojų I. M. ir H. V. parodymus patvirtina 2013-02-07 nuotraukos, kuriuose užfiksuota išardyta žemės ūkio technika (T. 1, b. l. 141-144). Vilniaus apygardos teismas 2013-04-03 išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-02-15 nutarties, kuria UAB „R. A.“ iškelta bankroto byla (T. 1, b. l. 122-123), ir buvo pradėtas priverstinis UAB „R. A.“ teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą vykdymas. Iš liudytojo I. M. parodymų matyti, kad 2013-06-27, be išankstinio susitarimo, su ginkluota apsauga ir antstole S. K. nuvykę į R. J. M. sodybą perėmė rastą turtą. Anksčiau už tvoros buvęs išmestas grūdų traiškytuvas vėl buvo sutvarkytas, surinktas ir veikiantis. Kaltinime nurodytas BUAB „R. A.“ turtas buvo dingęs. Antstolė akte užfiksavo visus paimtus daiktus (T. 2, b. l. 22-24, 34, 37). Iš 2013-06-27 antstolės S. K. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto“ matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl skolininko BUAB „R. A.“ įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2012-05-10) perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, 2013-06-27 BUAB „R. A.“ neperdavė šios žemės ūkio technikos: mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, diskinės žoliapjovės - šienapjovės, savaeigės transporto priemonės ganyklų tvėrimui ir priežiūrai (keturračio motociklo) „MF700“. Nurodyta, kad R. J. M. atsisakė perduoti turtą, bandė sugadinti turtą, kuris buvo perimtas, nenurodė turto buvimo vietos ir priežasties dėl ko turtas nebuvo perduotas (T. 1, b. l. 66-67). Iš 2014-04-01 kratos protokolų matyti, kad atlikus kratas Radžiūnų ir Tumenčiznos kaimuose, Giedraičių sen., Molėtų r., R. J. M. ir P. M. gyvenamosiose, pagalbinėse, ūkinėse patalpose, namų valdos teritorijose nerasta mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, diskinės žoliapjovės – šienapjovės, keturračio motociklo „MF700“ (T. 1, b. l. 159-160, 161, 164-165, 166).

Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo subjektas – specialus. Tai yra fizinis asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas ar yra jo žinioje. Išteisintasis R. J. M. nepagrįstai teigia, kad jis nėra tinkamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas, nes turtas jam nebuvo patikėtas, o buvo bankroto administratoriaus žinioje.

Byloje nustatyta, kad UAB „R. A.“, atstovaujama direktoriaus, iš RAB „Pohjola Finance Oy“ (buvęs pavadinimas AB „K-Rahoitus Oy“) paskolos įsigijo savaeigę transporto priemonę ganyklų tvėrimui ir priežiūrai „MF700“ (keturratį motociklą „MF700“), mėšlo šalinimo krautuvą „Weidemann“, diskinę žoliapjovę – šienapjovę (T. 1, b. l. 36-38, 41-43), pasirašydama paskolų sutartis. Sutartinio įkeitimo lakštuose nurodyta, kad įkaito objektą (anksčiau paminėtą turtą) draudžiama perduoti valdyti, naudotis kitam asmeniui ar kitaip apsunkinti be raštiško kreditoriaus sutikimo; įkaito davėjas (UAB „R. A.“, atstovaujama direktoriaus) įsipareigoja užtikrinti tinkamą įkeitimo objekto saugojimą bei atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius dėl šio ar kitų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo; jeigu paaiškėja, kad įkaito davėjas įkeitimo objektą yra įkeitęs kitur, jį perleidęs ar kitaip apribojęs savo teises į įkeitimo objektą, skolininkas privalo atlyginti kreditoriui visus nuostolius, atsiradusius dėl negalėjimo patenkinti kreditoriaus reikalavimų iš įkeitimo objekto vertės. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad R. J. M. UAB „R. A.“ direktorius buvo nuo 2011-05-05 iki 2012-03-08 (T. 1, b. l. 16-21). Kaltinime klaidingai nurodyta, kad R. J. M. UAB „R. A.“ direktorius buvo iki 2012-02-27, todėl ši aplinkybė, neturinti esminės reikšmės, keičiama ir nurodoma, kad R. J. M. įmonės direktoriumi buvo iki 2012-03-08. R. J. M. buvo paskutinis UAB „R. A.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, buvo materialiai atsakingas už įmonės turtą ir vienintelis realiai disponavo įmonės turtu. Tai reiškia, kad UAB „R. A.“ turtas, tame tarpe keturratis motociklas „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė – šienapjovė, R. J. M. buvo patikėti. Taigi, priešingai nei tvirtina išteisintasis R. J. M., jis atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 ir 184 straipsniuose, specialaus subjekto požymius. Šios išvados nepaneigia ir išteisintojo akcentuojama aplinkybė, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. M. nebuvo bendrovės direktorius. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai (nagrinėjamu atveju UAB „R. A.“ direktorius) netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą. UAB „R. A.“ turtas einamų pareigų pagrindu buvo patikėtas direktoriui, kuris paskutinis buvo R. J. M. Nors R. J. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu jau nebebuvo įmonės direktorius, tačiau tai nepašalina R. J. M. atsakomybės už jam patikėtą turtą. Įmonės direktorius, net ir įmonei iškėlus bankroto bylą, atsako už jam patikėtą turtą iki šio turto perdavimo bankroto administratoriui. Juo labiau, kad iškėlus bankroto bylą UAB „R. A.“ R. J. M., turėdamas pareigą per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2012-05-25, bei bankroto administratoriaus raginimuose nurodytus terminus perduoti BUAB „R. A.“ turtą, tame tarpe ir kaltinime nurodytą turtą - keturratį motociklą „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvą „Weidemann“, diskinę žoliapjovę – šienapjovę, jo neperdavė bankroto administratoriui. R. J. M. atsisakė atiduoti turtą bankroto administratoriui tiek žodžiu, sakydamas, kad „iš jo kiemo su ratais niekas neišvažiuos“, tiek veiksmais, nepasirašydamas jam pateiktų bankroto administratoriaus atstovo dokumentų, ir toliau juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27. R. J. M. vengė atiduoti bankroto administratoriui BUAB „R. A.“ žemės ūkio techniką, nes ji R. J. M. buvo reikalinga ir jis siekė ją įsigyti iš kreditorių už labai mažą kainą, kadangi neturėjo galimybių nusipirkti naujos. Tačiau kreditoriams nesutikus parduoti R. J. M. turto už jo siūlomą kainą, jis toliau naudojosi bankrutuojančios įmonės turtu ir jo tyčia neperdavė bankroto administratoriui. R. J. M. nenorą ir vengimą atiduoti BUAB „R. A.“ žemės ūkio techniką parodo ir 2013-06-27 įvykis, kai bankroto administratoriaus atstovas kartu su antstole ir ginkluota apsauga atvyko jėga paimti bankrutuojančios įmonės turtą, tuo metu R. J. M. ne tik atsisakė perduoti, bet ir bandė sugadinti turtą, nenurodė nerasto sodyboje turto buvimo vietos ir priežasties, dėl ko turtas nebuvo perduotas (T. 1, b. l. 66-67).

Byloje nustatyta, kad 2012-07-18 kaltinime nurodytas turtas buvo pilnos komplektacijos, veikiantis ir naudojamas, 2013-02-07 kaltinime nurodytas turtas ir grūdų traiškytuvas buvo išmestas už sodybos tvoros, iškomplektuotas, netinkamas naudoti. Nors 2013-02-07 R. J. M. formaliai sudarė sąlygas bankroto administratoriaus atstovui pasiimti kaltinime nurodytą turtą, išmesdamas jį už tvoros, tačiau dėl jo būklės – savaeigė žemės ūkio technika buvo išardyta, be ratų ir pan., nebuvo įmanoma šio turto perimti, todėl bankroto administratorius paliko daiktus jų buvimo vietoje. 2013-06-27 bankroto administratoriui nuvykus į sodybą, anksčiau už tvoros buvęs išmestas grūdų traiškytuvas vėl buvo sutvarkytas, surinktas ir veikiantis, o kaltinime nurodytas turtas - keturratis motociklas „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvas „Weidemann“, diskinė žoliapjovė – šienapjovė, buvo dingęs. Nors R. J. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau patvirtino, kad po bankroto bylos iškėlimo naudojosi kaltinime nurodytu turtu ir jis dėvėjosi. Įmonės bankroto iškėlimo metu technika buvo veikianti, nuo 2012 m. rudens tam tikras turtas dėl nusidėvėjimo buvo išardytas ir taisomas - mėšlo šalinimo krautuvas buvo remontuojamas, buvo išimta sulūžusi pavarų dėžė, iš diskinės žoliapjovės – šienapjovės buvo išimtas reduktorius, keturratis motociklas buvo be ratų, nes jo senieji ratai buvo išmesti, o nauji, kuriuos pirko po bankroto bylos iškėlimo už savus pinigus, nuimti. 2013 m. žiemą paskambino sūnums ir liepė kai kuriuos daiktus išmesti už tvoros, kad bankroto administratoriaus atstovas juos pasiimtų tokios būklės, kokie jie tuo metu buvo. Nuo 2012-03-03 iki tol, kol bankroto administratorius pasiėmė visą turtą, žemės ūkio technika buvo laikoma sodybos teritorijoje (T. 2, b. l. 35-36).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27, neperduodamas bankroto administratoriui jam patikėto bankrutuojančios įmonės turto, neteisėtai disponavo savo nuožiūra visu BUAB „R. A.“ turtu, nesiėmė priemonių jo tausojimui ir išsaugojimui, dėl ko jis buvo naudojamas, ardomas, remontuojamas, atitinkamai mažėjo jo turtinė vertė, o paskui turto dalies buvimo vieta tapo nežinoma, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytas turtas negalėjo būti naudojamas bankrutuojančios įmonėje veikloje, tenkinant BUAB „R. A.“ poreikius, nes iškėlus bankroto bylą, įmonės veikla buvo sustabdyta, bankroto administratorius nebuvo leidęs tęsti BUAB „R. A.“ veiklos, įmonėje jau nebebuvo darbuotojų (T. 1, b. l. 73), galvijai buvo perrašyti kitiems asmenims, todėl darytina išvada, kad po bankroto bylos iškėlimo visas įmonės turtas buvo naudojamas kitiems tikslams, tenkinant kitų asmenų poreikius. Nors R. J. M. neteisėtai naudojosi ir savo nuožiūra disponavo visu jam patikėtu BUAB „R. A.“ turtu, tačiau kaltinimas suformuluotas tik dėl tos žemės ūkio technikos - diskinės žoliapjovės – šienapjovės, mėšlo šalinimo krautuvo „Waidemann“, keturračio motociklo „MF 700“, kuri 2013-06-27 nerasta R. J. M. sodyboje ir neperduota bankroto administratoriui. Byloje nėra duomenų, kad pasibaigus inkriminuotos veikos laikotarpiui R. J. M. kaltinime nurodytą turtą - keturratį motociklą „MF700“, mėšlo šalinimo krautuvą „Weidemann“, diskinę žoliapjovę – šienapjovę pavertė savo turtu, kad kaltinime nurodyti daiktai tapo R. J. M. nuosavybe, t. y. juos pasisavino, nes kaip matyti iš 2013-06-27 antstolės S. K. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto“ ši žemės ūkio technika nebuvo rasta R. J. M. sodyboje, R. J. M. nenurodė turto buvimo vietos ir priežasties, dėl ko turtas nebuvo perduotas (T. 1, b. l. 66-67), kaltinime nurodytas turtas nerastas ir 2014-04-01 atlikus kratas Radžiūnų ir Tumenčiznos kaimuose, (duomenys neskelbtini), R. J. M. ir P. M. gyvenamosiose, pagalbinėse, ūkinėse patalpose, namų valdos teritorijose (T. 1, b. l. 159-160, 161, 164-165, 166). Turtas BUAB „R. A.“ negrąžintas, jo likimas ir buvimo vieta iki šiol nežinomi, jo vertė BUAB „R. A.“ ar kreditoriui neatlyginta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. J. M. neteisėtai, neatlygintinai, jam svetimą, patikėtą turtą perleido byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims, ir taip padarė žalą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos kreditoriams.

R. J. M. parodymus, kad diskinę žoliapjovę – šienapjovę, mėšlo šalinimo krautuvą „Waidemann“, keturratį motociklą „MF 700“ 2013 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, po birželio 27 d., išsivežė bankroto administratoriaus atstovas I. M. su kitais vyrais, paneigia byloje esantys duomenys. Liudytojas I. M. teisiamajame posėdyje bei akistatos metu neigė, kad po 2013 m. birželio 27 d. lankėsi R. J. M. sodyboje ir iš ten paėmė dar kažkokius tai daiktus (T. 1, b. l. 153-154). Be to, iš 2013-06-27 antstolės S. K. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto“ matyti, kad 2013-06-27 buvo perduota įvairi žemės ūkio technika, tačiau liko neperduotas šis turtas: diskinė žoliapjovė – šienapjovė, mėšlo šalinimo krautuvas „Waidemann“, savaeigė transporto priemonė ganyklų tvėrimui ir priežiūrai „MF700“ (keturratis motociklas „MF 700“), nes šio turto nebuvo sodyboje, R. J. M. nenurodė turto buvimo vietos ir priežasties, dėl ko jis nebuvo perduotas (T. 1, b. l. 66-67).

Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti.

Sprendžiant tyčios turinio (kryptingumo), esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas jam patikėtu bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip turtas buvo naudojamas, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 184 straipsnyje įtvirtintos turto iššvaistymo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios turto panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaip jau minėta anksčiau, kaltinime nurodytas turtas negalėjo būti naudojamas bankrutuojančios įmonėje veikloje, tenkinant įmonės poreikius, nes iškėlus bankroto bylą įmonės veikla buvo sustabdyta, bankroto administratorius neleido tęsti BUAB „R. A.“ veiklos, įmonėje jau nebebuvo darbuotojų (T. 1, b. l. 73), galvijai buvo perrašyti kitiems asmenims, be to, R. J. M. nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas buvo naudojamas BUAB „R. A.“ reikmėms. Kaltinime nurodytas materialus įmonės turtas iki šiol bankroto administratoriui neperduotas, jo nepavyko surasti ir atliktų kratų metu, R. J. M. nurodė, kad kaltinime nurodyto turto likimas jam nežinomas. Nenustačius, kad R. J. M. naudojo turtą įmonės naudai (interesais), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims), toks turtas buvo naudojamas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žinojo, jog UAB „R. A.“ yra iškelta bankroto byla ir jis turi pareigą perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui, suvokė, jog neperduodamas bankroto administratoriui pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. apie vienerius metus, jam patikėto svetimo turto ir jį naudodamas bei juo disponuodamas savo nuožiūra nevykdant BUAB „R. A.“ veiklos ar kitaip veikiant šios bendrovės interesais, turtas dėvisi ir jo vertė mažėja, o galiausiai jį perduodamas byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims, dėl ko nebeliko kaltinime nurodyto turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditorių išieškojimus, švaisto bankrutuojančios įmonės turtą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bankrutuojanti įmonė patirs žalą – neteks turto, ir to norėjo.

Visa tai rodo, kad dėl tyčinių, pavojingų R. J. M. veiksmų BUAB „R. A.“ ne tik neteko savo turto ir patyrė žalą, bet ir buvo esmingai apsunkintos bankrutuojančios įmonės galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. R. J. M. kaltinimas buvo pateiktas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išteisintajam ir jo gynėjui bei kitiems proceso dalyviams buvo pranešta, kad R. J. M. inkriminuota nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio atitinkamas dalis, priklausomai nuo turto vertės, kaip svetimo turto iššvaistymas.

R. J. M. laikotarpiu nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27, t. y. beveik metus, neteisėtai naudojosi ir disponavo savo nuožiūra jam patikėtu visu BUAB „R. A.“ svetimu turtu, dėl ko turtas dėvėjosi, o nuo 2013-06-27 diskinės žoliapjovės - šienapjovės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“, keturračio motociklo „MF700“ buvimo vieta tapo nežinoma. Todėl nustatant iššvaistyto turto vertę, vadovaujamasi 2015-11-23 turto ekspertizės akte pateikta turto verte, paskaičiuota 2013-06-27 dienai, kadangi pagal pateiktą kaltinimą tai yra nusikalstamos veikos pabaigos diena, įvertinus vidutinę jo rinkos vertę veikos padarymo metu, daiktų naudojimo pagal paskirtį laikotarpį, su juo susijusį nusidėvėjimą, kuri buvo tokia: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 600 eurų, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 13 600 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 1 100 eurų, iš viso 15 300 eurų, t. y. viršijanti 250 MGL dydį.

Nagrinėjamu atveju R. J. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymius. Todėl R. J. M. inkriminuota nusikalstoma veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojama į BK 184 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtų bylos įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad R. J. M., būdamas UAB „R. A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius iki 2012-03-08, einamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą bendrovės turtą, būdamas atsakingas, remiantis UAB „R. A.“ įstatų 6.4. punktu, t. y. bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, nors žinodamas, kad UAB „R. A.“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla ir jis yra įpareigotas UAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotam asmeniui perduoti bendrovės dokumentus ir visą turtą, laikotarpiu nuo 2012-07-18 iki 2013-06-27, neperdavė bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotam asmeniui jam patikėto svetimo UAB „R. A.“ turto: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 600 eurų vertės, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 13 600 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 1 100 eurų vertės, perleisdamas šį turtą byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims. R. J. M. iššvaistė didelės - 15 300 eurų vertės svetimą BUAB „R. A.“ turtą, BUAB „R. A.“ padarė 15 300 eurų turtinę žalą.

Dėl bausmės.

Pripažinus R. J. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, būtina išspręsti ir bausmės skyrimo klausimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Panaikinus išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama apeliacinio skundo ribose. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriame prašoma skirti R. J. M. laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas neišeinant už apeliacinio skundo ribų. Byloje R. J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus R. J. M. asmenybę (teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, vedęs, dirba), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, nusikaltimu padarytos žalos iki šiol nėra atlyginęs), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. J. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai R. J. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad R. J. M. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau neteistas, dirba, yra vedęs ir turi šeimą. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą R. J. M. pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuosprendžiu R. J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą.

Dėl civilinio ieškinio.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

BUAB „R. A.“ bankroto administratoriaus UAB „K. G.“ įgaliotas asmuo I. M. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. J. M. BUAB „R. A.“ naudai 108 488,00 Lt (31 420,30 eurų) turtinę žalą, nes R. J. M. pasisavino BUAB „R. A.“ turtą, įkeistą RAB „Pohjola Finance Oy“ (T. 1, b. l. 130-134). Kaip jau minėta anksčiau, civiliniame ieškinyje nurodyta BUAB „R. A.“ iššvaistyto turto vertė neatitinka turto vertės nusikalstamos veikos padarymo metu, nes ji buvo nustatyta iš 2010 metų BUAB „R. A.“ ilgalaikio turto sąrašo, todėl apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Iš 2015-11-23 turto ekspertizės akto matyti, kad kaltinime nurodyto turto vertė 2012-07-18 buvo tokia: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 700 eurų (su PVM), mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 24 200 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 3 300 eurų, iš viso 28 200 eurų; o 2013-06-27 buvo tokia: diskinės žoliapjovės – šienapjovės - 600 eurų, mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ – 13 600 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 1 100 eurų, iš viso 15 300 eurų. Nors kvalifikuojant R. J. M. padarytą nusikalstamą veiką buvo vadovautasi turto verte, paskaičiuota 2013-06-27 dienai, įvertinus vidutinę jo rinkos vertę veikos pabaigos metu, daiktų naudojimo pagal paskirtį laikotarpį, su juo susijusį nusidėvėjimą, tačiau tenkinant civilinį ieškinį turėtų būti vadovautasi turto verte, paskaičiuota iki neteisėtų R. J. M. veiksmų pradžios. BUAB „R. A.“ turtas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui per 15 dienų nuo bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas turėjo tausoti, saugoti ir nenaudoti jam patikėto svetimo turto, mažinant turto vertę. Visos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. M. savarankiškai neteisėtai naudojo jam patikėtą turtą priešingai įmonės interesams. Todėl vadovaujamasi ekspertizės akte pateikta 2012-07-18 turto verte, kuri buvo tokia: diskinės žoliapjovės - šienapjovės – 700 eurų, keturračio motociklo „MF700“ – 3300 eurų. R. J. M. kaltinime buvo inkriminuota, kad mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ vertė buvo 80 236 Lt (23 237,95 eurų), ekspertizės akte nurodyta, kad mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ vertė 2012-07-18 buvo 24 200 eurų, t. y. didesnė nei nurodyta kaltinime, kadangi negalima išeiti už kaltinimo ribų, vadovaujamasi mėšlo šalinimo krautuvo „Weidemann“ verte nurodyta kaltinime, t. y. 23 237,95 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp R. J. M. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, jog BUAB „R. A.“ turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš R. J. M. BUAB „R. A.“ naudai priteistina 27 237,95 eurų turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. J. M. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – šiuo nuosprendžiu civiliniu ieškiniu priteistos turtinės žalos atlyginimą, nustatant dvejų metų žalos BUAB „R. A.“ atlyginimo terminą. Įpareigoti R. J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo R. J. M. BUAB „R. A.“ naudai priteisti 27 237,95 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Kęstutis JucysSvajūnas Knizleris