Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 3.1.2.2.1.; 3.1.14.8.2.; 3.2.7.1. (S)

2019 m. gegužės 23 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su kreditoriaus OU „Inkommerc“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama.

Pareiškime nurodytas skolininkės UAB „Plenonis“ buveinės adresas yra Senasis Ukmergės kelias 4, Užubalių k., Vilniaus r. 2019 m. balandžio 12 d. Susitarimo dėl skolos grąžinimo, kuriuo yra grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, 16 punkte nurodyta, kad su šiuo Susitarimu susiję ginčai nagrinėjami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, jeigu ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų – Kauno apygardos teisme.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis, antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 str.). Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008). Teritorinio teismingumo atveju atsakoma į klausimą, kuris tos pačios grandies teismas turi teisę nagrinėti bylą. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d. ). Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Ši imperatyvi rūšinio teismingumo taisyklė bylose pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo taikoma nepriklausomai nuo ieškinio sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-688/2014). Nagrinėjamu atveju Susitarimo dėl skolos grąžinimo 16 punkto pagrindu šalys negali pakeisti CPK 431 straipsnio 6 dalyje nustatyto rūšinio teismingumo, tačiau gali savo susitarimu pasirinkti apylinkės teismą. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kreditoriaus OU „Inkommerc“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Plenonis“ yra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 435 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti kreditoriaus OU „Inkommerc“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Plenonis“.

Pareiškimą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.