Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-351-209/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
AN2-351-209/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00224-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Suinteresuotas asmuo
L. B.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-351-209/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00224-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimu T. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 17.30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką L. B. priklausančiu automobiliu ,,Mitsubishi Colt“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs panelėje specialiai įrengtoje slėptuvėje gabeno 1000 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“, kurių bendra muitinė vertė 2900, 00 eurų. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 str. 1 d. a punktą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.

Suinteresuotas asmuo L. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis Mitsubishi Colt (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti jį suinteresuotam asmeniui L. B..

Apeliantė teigia, jog kategoriškai nesutinka su teismo formaliu įstatymo taikymu, kadangi kiekvieną situaciją teismas turi vertinti individualiai, o formalus įstatymo taikymas (šiuo atveju automobilio konfiskavimas) ne visada užtikrina sprendimo, šiuo atveju nutarimo teisėtumą. Apeliacinio teismo prašo atsižvelgti į tai, kad kaip ir nurodyta nutarimo nustatomojoje dalyje, nors T. S. yra jos draugas, apie jo neteisėtą veiką, t. y. slaptai nuo jos įvykdytą administracinį nusižengimą ji nieko nežinojo. Teigia, kad šiuo atveju buvo jo apgauta, dėl ko būdama visiškai nesusijusi su administracinio nusižengimo padarymu, gali netekti vienintelės jai priklausančios transporto priemonės. Be to, byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, kad ji žinotų apie T. S. daromą nusižengimą, arba būtų kokiu nors būdu prie jo prisidėjusi, todėl, jos nuomone, vien tik šis pagrindas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, automobilio konfiskavimą daro neteisėtą bei nepagrįsta. Taip pat prašo, vertinant pažeidimo aplinkybes atsižvelgti į tai, kad automobilis nebuvo perdarytas, bei specialiai paruoštas kontrabandos dalykui slėpti. Visos T. S. gabentos cigaretės buvo paslėptos automobilio gamyklinėje ertmėje, visiškai nekeičiant automobilio konstrukcijos.

Taip pat apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas neturės jokio tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o padaryta žala trečiajam asmeniui bus net didesnė nei paskirta bauda T. S.. Automobilio vertė yra apie 3 600 Eur, o paskirta bauda T. S. yra tik 2 700 Eur, be to ji išdėstyta net dvidešimčiai mėnesių. Teigia, kad šis automobilis yra vienintelė L. B. transporto priemonė, todėl ją konfiskavus, neturėdama kito automobilio bei jokių santaupų, pritaikius automobilio konfiskaciją bus pažeistos jos visiškai nesusijusio su administracinės teisės pažeidimu asmens teisės. Apeliantė mano, kad atsižvelgiant į administracinio pažeidimo padarymo aplinkybes, o taip pat į LAT formuojamą praktiką ir svarbiausia į tai, jog byloje nėra duomenų iš kurių galima būtų teigti, jog duodama pasinaudoti automobiliu T. S. galėjo žinoti kaip jis jį panaudos, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti be transporto priemonės konfiskavimo.

Be to, nurodo, kad vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji būtų žinojusi apie T. S. daromą administracinį nusižengimą ar kitokiu būdu būtų susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu. Taip pat pažymi, kad T. S. nėra jos giminaitis, todėl remiantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindinės sąlygos automobilio konfiskacijai.

Apeliantė prašo, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą ar turėtų būti taikomas transporto konfiskavimas, taipogi atsižvelgiant į tai, kad ANK 208 straipsnio 3 dalyje transporto priemonės konfiskavimas numatytas kaip papildoma, t. y. alternatyvi sankcija ir šios sankcijos taikymas nustačius pažeidimą nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu neginčijamas kaltės, nusižengimo kvalifikacijos bei nustatytų faktinių aplinkybių klausimai, tačiau nesutinkama su paskirta administracinės nuobaudos rūšimi - transporto priemonės konfiskavimu. Kadangi ginčo dėl T. S. kaltės, padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nagrinėja apeliacinį skundą tik apeliacinio skundo ribose.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Iš šios teisės normos turinio matyti, kad priemonių (tarp jų ir transporto priemonių), skirtų kontrabandos daiktams gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma administracinė nuobauda asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, dėl šios nuobaudos skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui), įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylose, kuriose sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio nuostatas klausimas, paprastai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. S. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, ir skirdamas administracinę nuobaudą – 2700 eurų baudą su 1000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ konfiskavimu, atsižvelgė į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir jų vertę, pagrįstai taikė straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos - kontrabandos gabenimo priemonės – automobilio Mitsubishi Colt, valst. (v. n. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimą.

Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už 208 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. S., važiuodamas jo draugei L. B. priklausančiu automobiliu Mitsubishi Colt, valst. (v. n. (duomenys neskelbtini)), per valstybės sieną specialiai įrengtose automobilyje slėptuvėse, gabeno 1000 pakelių cigarečių, kurių vertė 2900 Eur. Byloje nustatyta, kad šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog cigaretės buvo paslėptos automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse: panelėje, pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-7-2013, 2AT-5-2014, 2AT-58-489/2015) darytina išvada, kad tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno T. S., be automobilio gabenti nebūtų įmanoma.

Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė L. B. žinojo apie jos draugo T. S. daromą kontrabandą ar kitaip buvo susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu, šios nustatytos aplinkybės pačios savaime nepanaikina pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji priklauso nuosavybės teise. Tik išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013).

Nors automobilio Mistubishi Colt, (v. n. (duomenys neskelbtini)), savininkė L. B. nurodė, kad ji nežinojo, jog jos draugas gabens per sieną cigaretes, nustatyta, kad automobilį Mistubishi Colt, (v. n. (duomenys neskelbtini)), T. S. naudojo savininkės sutikimu ir su jos žinia. L. B., būdama automobilio savininke, nesidomėjo ir nesirūpino, kaip, kokiems tikslams naudojamas jos automobilis, t. y. su savo turtu nesielgė taip rūpestingai ir apdairiai, kad šis nebūtų panaudotas priešingai įstatymams, visuomenės interesams. Automobilių (kaip ir kitų daiktų) savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis gali būti prarastas (sugadintas, sunaikintas arba konfiskuotas), ir jie tai daro laisva valia, suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Taigi ta aplinkybė, kad automobilio savininkė L. B. nėra susijusi su padarytu administraciniu nusižengimu, neužkerta kelio taikyti papildomą nuobaudą - automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė (Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui, kenkiant visuomenės interesams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka, nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-2013, 2AT-2-2013, 2AT-27-2014). Analogiška praktika formuojama ir administracinių nusižengimų bylose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir suinteresuoto asmens L. B. apeliacinio skundo netekinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Stasys Lemežis