Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. Š. 2020 m. birželio 21 d. nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42854-19, nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2022 m. gruodžio 22 d., apie 03.40 val., viešoje vietoje, šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. S., tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešines akies projekcijose, viršugalvio dešinėje, kairio užausio projekcijoje, kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, lūpos gleivinėje (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G4051/2022(01)), tokiais savo veiksmais taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. N. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad įvykis buvo seniai, tai jau ne viską ir pamena. Kiek pamena, jis kaltinime nurodytą vakarą atėjo į (duomenys neskelbtini), ten buvo jo draugė su bendradarbiais. Tuo metu jis su savo drauge buvo apsipykęs. Jis priėjo pasisveikinti su drauge, ją pabučiavo, pavadino žmona, po ko draugė išėjo, nes buvo pikta. Tuo metu nukentėjusysis jam pasiūlė atsisėsti šalia jo, pasikalbėti, sakė, kad jam draugė nėra žmona, siūlė jam savo gėrimą ir jie pradėjo kalbėti ir ginčytis, po ko išėjo į lauką. A. S. dar 15 min. buvo užsidaręs bare, o jis (K. N.) jo laukė lauke, nes baro apsauginiai jo nebeįleido į barą. Kai nukentėjusysis išėjo į lauką, galimai jį filmavo, tuomet ir įvyko grumtynės. Kas pirmas pastūmė – jau neatsimena. Grumtynėse dalyvavo ir daugiau žmonių. Jis pats nepamena, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime – 6 smūgiai. Tuo metu jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, tai gali ir visų aplinkybių neatsiminti. Jo apsvaigimas nuo alkoholio turbūt turėjo įtakos ir jo elgesiui. Atsakydamas į klausimus, K. N. nurodė, kad nežino, kodėl jo apsauginiai neįleido atgal į barą, gal A. S. to paprašė, nes jis pradžioje grasino. Jie susiginčiję, nusprendė eiti į lauką „vyriškai“ pasikalbėti, bet nukentėjusysis dar pasakė, kad eina į tualetą, tačiau tuomet jis (kaltinamasis) paėmė nukentėjusiajam už rankos, ir sakė eiti į lauką, nes manė, kad nukentėjusysis gali išsikviesti draugus. Taigi jis išėjo į lauką, o nukentėjusysis liko bare, bet jis laukė nukentėjusiojo, nes pastarasis jam buvo sakęs, kad pasakys, kur jo (kaltinamojo) draugė išėjo. Kai nukentėjusysis išėjo iš baro, jis agresyviai artėjo link jo (kaltinamojo), todėl, šiuo metu neatsimena, bet galėjo gintis nuo nukentėjusiojo ir jį pargriauti. Nurodė, jog nukentėjusysis grumtynių metu buvo pagriuvęs, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis – jau nepamena. Taip pat neatsimena, ar smūgius nukentėjusiajam sudavė rankomis ar kojomis, tačiau jis (kaltinamasis) galėjo nukentėjusiajam padaryti tuos sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Kaltinamasis nurodė, jog savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis nurodė, jog su pareikštais ieškiniais sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka atlyginti ligonių kasoms turtinę žalą, nukentėjusiajam turtinę žalą bei 500 Eur moralinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. Z. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d., jam dirbant pagal patvirtintą grafiką kartu su kolega M. S., ekipaže (duomenys neskelbtini), apie 03:42 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) iš pranešėjo atėmė telefoną. Bevažiuojant prie pat įvykio vietos, matėsi, kad šalia naktinio klubo (duomenys neskelbtini) vyko žmonių sambrūzdis, keli vaikinai bėgiojo vienas paskui kitą. Atvykus ir išlipus iš tarnybinio automobilio, priėjo pranešėjas A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nebuvo koordinuoti, kalba buvo nerišli, matėsi paraudimas prie dešinės akies. Aplinkui taip pat buvo pašalinių žmonių, kai kurie asmenys iškart pasišalino. A. S. pradžioje pasakė, kad atėmė jo mobilųjį telefoną, tačiau negalėjo nurodyti, kas jį atėmė, iškart priėjo ir K. N., kuris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Priėjus prie jų K. N., A. S. pradėjo rodyti į K. N. ir sakyti, kad būtent jis atėmė telefoną. K. N. nuolat kartodamas klausė, kur jo žmona. Paprašius parodyti, ar K. N. turi A. S. telefoną, pastarasis iš kišenės ištraukė telefoną, kuris nebuvo A. S. Tada, K. N. nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), po kelių minučių, grįžo atgal su A. S. telefonu. A. S. pareiškė pretenzijas dėl apgadinto telefono, o tada, pradėjo sakyti, kad jį K. N. sumušė, jiems nurodė, kad dėl įvykio kreipsis pats į policijos komisariatą, nes pradžioje tiksliai jis negalėjo nurodyti, kad K. N. jį mušė. K. N. nieko nešnekėjo tik klausinėjo jų ir aplinkinių, kur jo žmona. Atvykus medikams, A. S. išvežė į Santaros ligoninę. K. N. blaškėsi, kalbino merginas, klausdamas, kur jo žmona, po kažkurio laiko atvyko K. N. tėvai, kurį paliko su jais. Asmenims blaivumas nebuvo patikrintas, kadangi K. N. niekam neturėjo pretenzijų, o A. S. sakė pats asmeniškai kreipsis į policijos įstaigą, pats aiškiai aplinkybių nurodyti negalėjo, mėtėsi tarp savo sakomų aplinkybių (t. 1 b. l. 118-121).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta teritorija prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1 b. l. 25-29).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. Medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog A. S. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje diagnozuotas lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 46).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 22 d. A. S. diagnozuotas Akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas, dešinės blauzdos ir dešinės alkūnės sumušimai (t. 1, b. l. 47).

Iš 2022 m. gruodžio 30 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės E027 Medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 30 d. A. S. diagnozuotas Sinovijos ir sausgyslės liga, nepatikslinta, čiurna ir pėda (t. 2, b. l. 41-42).

Iš 2023 m. sausio 9 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės E027 Medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog 2023 m. sausio 9 d. A. S. diagnozuotas Čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas (t. 2, b. l. 44-45).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog A. S. pateikė vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas, o jo apžiūra ir rezultatai užfiksuoti 2023 m. sausio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 60-64).

Iš 2022 m. gruodžio 28 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog A. S. pateikė turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 72-83).

Iš 2022 m. gruodžio 28 d. Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo įvykio metu dėvėta striukė. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 84-88).

2022 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4051/2022(01) konstatuota, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies projekcijose, viršugalvio dešinėje, kairio užausio projekcijoje, kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva lūpos gleivinėje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 132).

2023 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 158/2023(01) konstatuota, kad A. S. nustatyta kraujosruvos dešinės akies projekcijose, viršugalvio dešinėje, kairio užausio projekcijoje, kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva lūpos gleivinėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022-12-22), A. S. nustatytas įtariamas dešinės čiurnos raiščių plyšimas nėra patvirtintas objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas ar kvalifikuojamas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l 135-136).

Iš 2022 m. gruodžio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas ir surašytas nukentėjusiojo pokalbis su BPC operatore. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l .1-3).

Iš 2023 m. sausio 2 d. nukentėjusiojo elektroninio laiško nustatyta, kad nukentėjusysis tyrėjai pateikė papildomas įvykio metu dėvėtos striukės nuotraukas bei kvitą už šios striukės valymo paslaugas (t. 2, b. l. 21-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog K. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad po to, kai tarp jo ir nukentėjusioo kilo konfliktas naktiniame klube, jis išėjo į lauką, kur laukė nukentėjusiojo, o nukentėjusiajam išėjus iš klubo jie susistumdė ir jis nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgius į įvairias kūno vietas. Be paties kaltinamojo K. N. parodymų, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. S. parodymais, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, kad jam išėjus iš naktinio klubo, K. N. jį užpuolė, jis bandė filmuoti K. N., tačiau pastarasis to padaryti neleido ir sudavė smūgius, tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. Taip pat tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymus patvirtina ir į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai bei Specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog A. S. nustatyta kraujosruvos dešinės akies projekcijose, viršugalvio dešinėje, kairio užausio projekcijoje, kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva lūpos gleivinėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. gruodžio 22 d.). Be to, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, o būtent ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. Ž. ir G. K. nurodė, jog joms priėjus prie naktinio klubo, matė A. S. sužalojimus, o pats A. S. nurodė, jog jį sumušė K. N. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. taip pat nurodė, jog jis tiesiogiai matė, kad prie naktinio klubo susimušė A. S. ir K. N.

Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. N., būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje be kaltinamojo ir nukentėjusiojo taip pat buvo ir pašalinių asmenų (ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S. ir policijos pareigūno E. Z. parodymai), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo ne tik padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, kadangi į įvykio vietą buvo kviečiami tiek greitosios pagalbos medikai, tiek policijos pareigūnai, kiti įvykio vietoje buvę asmenys stebėjo konfliktą. Kaip nurodė liudytojas A. S., jis išėjęs prie naktinio klubo parūkyti, matė, kad mušasi kaltinamasis ir nukentėjusysis, bandė išskirti juos, tačiau pats gavo smūgį, nuo kurio pametė akinius. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas E. Z. nurodė, jog privažiuojant prie įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) matėsi žmonių sambrūzdis, keli vaikinai bėgiojo vienas paskui kitą, kas taip pat patvirtina, jog K. N. veiksmai, kuomet jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, sukėlė aplinkinių reakciją, ir jis šiais savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtiniu elgesiu prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, ne tik padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo K. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės

Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje ir nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo apsvaigimą, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pats K. N. patvirtino, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kad būtent tas apsvaigimas nulėmė jo kaltinime nurodytą elgesį.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas tik už KET pažeidimą, yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę, kurios dydis mažesnis nei šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam, nagrinėjamu atveju, leis pasiekti bausmės tikslus ir kartu nesuvaržys kaltinamojo daugiau nei tai yra būtina bei bus sudaryta galimybė kaltinamajam toliau tęsti darbą, taip užsitikrinant legalias pajamas bei galimybę atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 452,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų A. S. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 452,53 Eur (t. 12, b. l. 143). Iš byloje K. N. pareikšto kaltinimo, kuris kaip konstatuota šiame nuosprendyje, pasitvirtino pilnai, matyti, jog jis nukentėjusiajam suduodamas smūgius padarė šiuos sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės akies projekcijose, viršugalvio dešinėje, kairio užausio projekcijoje, kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, lūpos gleivinėje ir kaip nustatyta iš kaltinimo šie sužalojimai buvo padaryti 2022 m. gruodžio 22 d. Tuo tarpu iš Ieškovo pateikto Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog A. S. buvo teiktos medicininės paslaugos ir 2022 m. gruodžio 30 d. – Radiologo, kurios vertė 39,38 Eur, Ortopedo traumatologo, kurios vertė 23,02 Eur, Magnetinio rezonanso tomografija, kurios vertė 134,18 Eur. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog A. S. 2022 m. gruodžio 30 d. diagnozuotas čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas, tačiau pažymėtina, jog šis sužalojimas kaltinamajam nėra inkriminuotas, kas reiškia, jog nėra ir pagrindo teigti, jog šį sužalojimą, o kartu ir išlaidas, susijusias su šiuo sužalojimu, sąlygojo būtent kaltinamojo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šioje dalyje civilinio ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas, todėl šie reikalavimai atmestini. Kitos Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodytos medicininės paslaugos, kurios buvo suteiktos nukentėjusiajam, yra susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl K. N. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas dalyje.

Šioje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1319,32 Eur nusikalstama veika padarytos žalos, kurią sudaro 319,32 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 133).

Nukentėjusiojo ieškinyje be kitų išlaidų nurodoma ir tai, kad jis prašo iš kaltinamojo priteisti ir 39 Eur už čiurnos įtvarką bei įvykio metu dėvėto palto išlaidas ir šio palto vertę. Visgi teismo vertinimu tokie nukentėjusiojo reikalavimai nėra pagrįsti. Kaip teismas jau minėjo aptardamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, nukentėjusiojo patirtas čiurnos sužalojimas nebuvo inkriminuotas kaltinamajam, nėra nustatyta, kad šį nukentėjusiojo sužalojimą sąlygojo kaltinamojo neteisėti veiksmai, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys atmestinas. Be to, teismo vertinimu, nukentėjusysis nepagrįstai prašo ir palto valymo išlaidų, ir visos palto vertės. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos – nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų, palto apžiūros protokolo, iš tiesų įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo paltas, kas suteikia teisę nukentėjusiajam reikalauti atlyginti žalą už palto sugadinimą. Visgi nukentėjusiojo teiginiai, jog jis neišvalęs valykloje palto, negalėjo pamatyti jo apgadinimų, atmestini, kaip deklaratyvūs, kadangi iš jo paties pateiktų palto nuotraukų (t. 2, b. l. 22-23) matyti, kad apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs. Teismo įsitikinimu, palto valymo išlaidos šiuo atveju visgi buvo nulemtos ne tiek kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kiek paties nukentėjusiojo neapdairumo, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos. Likusioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentus, šioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimų neginčijo ir kaltinamasis, todėl minėtoje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas tenkintinas.

Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusįjį kaltinamojo veiksmai itin paveikė emociškai, jis jautėsi pažemintas, jautė fizinį skausmą, negalėjo efektyviai dirbti, nerimavo dėl galimų patirtų sužalojimų pasekmių. Kadangi kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai buvo ant veido, kaklo, todėl tekdavo atsakinėti į kitų žmonių klausimus, apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes, dėl ko tekdavo vis iš naujo atsiminti užpuolimą. Po įvykio nukentėjusiajam buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, padidėjo nerimas ir dirglumas, atsirado nesaugumo jausmas, psichologinis diskomfortas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad palaiko ieškinį bei papaildomai paaiškino, jog dėl patirto akies sužalojimo turėjo nešioti akies įtvarą, blogai matė viena akimi, teko keisti planus – nors buvo susiplanavęs važiuoti pas gimines, kuriuos norėjo pakviesti į vestuves, tačiau dėl savo išvaizdos to daryti negalėjo, kvietimą į vestuves atidėjo iki vasario mėnesio. Dėl pablogėjusios emocinės būsenos į specialistus nesikreipė, tačiau vartojo valerijono lašiukus, nes buvo sutrikęs miegas.

Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam padarant Specialisto išvadoje Nr. G158/2023(01) nustatytus sužalojimus, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nagrinėjamo įvykio metu A. S. buvo padaryti sužalojimai galvos ir veido srityje, kurie buvo akivaizdžiai matomi pašaliniams asmenims, kas, natūralu, kėlė nukentėjusiajam didesnį emocinį diskomfortą, tačiau minėti sužalojimai vertinami kaip nežymūs, nesukėlęs liekamųjų fizinės sveikatos reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui Teismui nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos turėjo keisti gyvenimo būdą, visiškai atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo ar pan. (nukentėjusysis nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų jam teko keisti savo planus, atidėti iš anksto suplanuotą svečių į vestuves kvietimą daugiau nei mėnesiui, tačiau teismo vertinimu, nors toks planų pakoregavimas asmeniui gali sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau tokie planų pasikeitimai nelaikytini ilgalaikėmis pasekmėmis ar ilgalaikiais gyvenimo pokyčiais). Taip pat, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, įvertintina ir tai, jog nukentėjusysis, kaip matyti iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) išrašo, iš draudimo bendrovės už šį įvykį yra gavęs apie 400 Eur draudimo išmoką (past. – visa išmoka 800 Eur, tačiau 400 Eur susiję su čiurnos sužalojimu).

Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį A. S. viso proceso metu atstovavo jo įgaliotas atstovas advokatas R. K., į bylą yra pateikti nukentėjusiojo išlaidas teisinei pagalbai pagrindžiantys dokumentai (T. 3, b. l. 82-88), nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. N.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. N. galutinę bausmę 50 MGL. t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Kaltinamajam K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. N. 255,95 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 95 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (255,95 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš K. N. 250,12 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 12 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (850,12 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje) bei 1179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamą veika tirti ir baudžiamąją bylą nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo įrašu (t. 1 b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.