- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-502-86-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutarties P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. balandžio 5 d. įgaliotas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas P. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P171821 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2007 m. sausio 5 d., apie 14.00 val., P. U. paleisti ir palikti be priežiūros šunys Žibučių g., Vilniuje, užpuolė ir išgąsdino praeivius.
Protokole pažymima, jog P. U. padarė ATPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą (gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, atsižvelgusi į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. N051207 (toliau – ir Nutarimas) P. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 200 Lt baudą.
Šalies argumentai
P. U. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą pakeisti arba panaikinti.
Skunde P. U. nurodė, kad 2007 m. sausio 5 d. jam priklausantis šuo išbėgo į gatvę, lojo ant praeivio, kaip jis teigia, bandė įkasti. Akcentavo, jog faktiškai materialinė žala asmeniui nebuvo padaryta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi P. U. skundą tenkino iš dalies: Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, įpareigodamas ją tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. U. administracine tvarka buvo nubaustas dėl to, jog pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13, 18 ir 19 punktus. Vertino, jog bylos medžiaga buvo įrodyta, jog P. U. pažeidė minėtus Taisyklių punktus. Atsižvelgęs į tai, jog neįmanoma nustatyti, ar P. U. priklausę šunys, pagal Valstybinės maito ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintą Agresyvių šunų veislių šarašą (toliau – ir Sąrašas), laikytini agresyvios veislės, nes jie yra parduoti, bei į A. N. duotus parodymus, kad minėti šunys nelaikytini agresyvios veislės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. U. veiksmai pagal ATPK 110 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti netinkamai, nes minėta administracinio teisės pažeidimo sudėtis numato atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog P. U. veika atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalies sudėtį. Pažymėjo, jog tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį, nėra būtina, jog kiltų materialinės pasekmės, užtenka įrodyti, jog atitinkama veika sukėlė pavojų nukentėjusio asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
III.
P. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį.
Apeliaciniame skunde P. U. nurodo, kad jo šunys buvo konfiskuoti. Pažymi, jog nėra įrodymų, kad būtent jam priklausę šunys išgąsdino nukentėjusiąją E. T., ką patvirtina tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu parodymai dėl jam priklausiusių šunų išvaizdos keitėsi ir yra prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų, 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, o pagal 3 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Protokolas P. U. buvo surašytas dėl to, jog 2007 m. sausio 5 d., apie 14.00 val., P. U. paleisti ir palikti be priežiūros šunys Žibučių g., Vilniuje, užpuolė ir išgąsdino praeivius. Tai, jog Protokole nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusioji E. T. buvo užpulta P. U. priklausančių šunų, patvirtina bylos medžiaga (tyrėjo A. N. 2007 m. vasario 8 d. teikimas dėl pranešimo patikslinimo, b. l. 9; E. T. 2007 m. sausio 26 d. paaiškinimas, b. l. 14; E. T. 2008 m. sausio 28 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (teismo posėdžio protokolas), b. l. 41-43). Pažymėtina, jog ir pats P. U. neneigia, kad taip galėjo atsitikti (P. U. 2007 m. balandžio 6 d. skundas, b. l. 2; Protokolas, b. l. 6-7; P. U. 2007 m. gegužės 18 d. apeliacinis skundas, b. l. 24).
P. U. veika Protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 2 dalį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo ir nebegali būti nustatyta, ar P. U. priklausę šunys pagal Sąrašą gali būti laikomai agresyvios veislės, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn remiantis ATPK 110 straipsnio 2 dalimi.
Gyvūnų auginimo ir laikymo tvarką Vilniaus mieste nustato Taisyklės, kurių 13 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų, o 19 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo kilusi grėsmė E. T. sveikatai (neprižiūrimi P. U. šunys bandė jai įkasti), P. U. veika, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotina pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į tai, jog jis anksčiau yra buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnį: 2005 m. rugsėjo 9 d. pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį ir 2005 m. spalio 28 d. pagal ATPK 110 straipsnio 6 dalį (b. l. 16). Taigi nagrinėjamu atveju P. U. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, kuri numato, jog šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008 taip pat buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).
Kaip matyti iš Protokolo (b. l. 6-7) turinio, jis, be to, kad buvo neteisingai kvalifikuota P. U. veika, turi ir kitų trūkumų, t. y. jame nurodoma, kad buvo pažeistos gyvūnų laikymo taisyklės, tačiau nėra nurodos į konkretų teisės aktą, kuris buvo pažeistas, juo labiau į tai, kurios konkrečiai jo nuostatos buvo pažeistos, kas laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, kurio teismas savo iniciatyva ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė grąžinti nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.