Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. balandžio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. K. 2009 m. balandžio 27 d., apie 18.45 val., Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio 16 km, neturėdamas leidimo vairavo autokraną „Grove GMK 5220“, kurio plotis viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus leistinus maksimalius matmenis. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 213 punkto reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nesant jo veiksmuose ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir priėjo nepagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmuose nebuvo ATPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog transporto priemonių maksimalūs leidžiami matmenys yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 2.1 punkte vartojamą sąvoką „kelių transporto priemonė“ aiškinant kartu su KTK vartojamomis sąvokomis „kelių transporto priemonė“, „keleivinė transporto priemonė“ ir „krovininė transporto priemonė“, daroma išvada, kad kelių transporto priemonėms nepriskiriamas autokranas, kurį ir vairavo A. K.. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ATPK, Įsakyme ir KTK vartojamos sąvokos („kelių transporto priemonė“ ir „transporto priemonė“) nėra tarpusavyje suderintos ir nėra tikslios. Todėl šių sąvokų gramatinis aiškinimas, neatsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, negali būti laikomas teisingu.

Įsakymo preambulėje nurodyta, kad šis įsakymas yra priimtas siekiant įgyvendinti 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis, ir 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/7/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/53/ EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis. Tai reiškia, kad aiškinant susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 nustatytą teisinį reglamentavimą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip maksimalūs leistini transporto priemonių matmenys yra apibrėžiami minėtoje direktyvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartis Nr. N3-1168-07).

1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB 2 straipsnyje nurodoma, kad „motorinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią variklio varomą savaeigę keliu važiuojančią transporto priemonę. KET 3 punkte ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punkte įtvirtinta, jog „transporto priemonė“ yra priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 18.6 punkte nurodyta, kad „autokranas“ yra N kategorijos transporto priemonė, neskirta kroviniams vežti, tačiau turinti kraną, kurio kėlimo momentas lygus ar didesnis kaip 400 kNm. KET 213 punkte nustatyta, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo. Taigi, pagal paminėtas taisykles, A. K. vairuotas mechanizmas priskiriamas transporto priemonei, kurios maksimalus plotis negali viršyti Įsakyme ir 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 96/53/EB nustatyto maksimalaus pločio, kadangi autokranas nėra žemės ūkio mašina ir juo nagrinėjamu atveju nebuvo velkama sugedusi transporto priemonė į remonto ar stovėjimo vietą. Pažymėtina, kad tiek Įsakyme, tiek ir 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB I priede nurodyta, kad maksimalus visų transporto priemonių plotis – 2,55 metro. Byloje nustatyta, kad A. K., neturėdamas leidimo, vairavo autokraną, kurio plotis buvo 3 metrai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimas nutraukti A. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.