Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovėms J. B. ir V. J. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir įkeldinimo į butą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą atstatyti jo pažeistas teises, įkeldinti jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jam paskirti naudotis 15,38 kv. m. kambarį, plane pažymėtą 52-2, 15,83 ir 1/3 dalį bendro naudojimosi patalpų: 1,8 kv. m. koridoriaus 52-1 5,38 kv. m., 2,02 kv. m. virtuvės 52-3, 6,04 kv. m, 1,00 kv. m. vonios patalpos 52-4, 2,93 kv. m., iš viso 20,65 kv. m.; atsakovei J. B. paskirti naudotis 11,76 kv. m. (0,847 dalys) kambario, plane pažymėto 52-5, 13,89 ir 1/3 dalį bendro naudojimosi patalpų: 1,79 kv. m. koridoriaus 52-1 5,38 kv. m., 2,01 kv. m. virtuvės 52-3, 6,04 kv.m, 0,97 kv. m. vonios patalpos 52-4, 2,93 kv. m., iš viso 16,53 kv. m.; atsakovei V. J. paskirti naudotis 2,12 kv. m.(0,153 dalys) kambario, plane pažymėto 52-5, 13,89 ir 1/3 dalį bendro naudojimosi patalpų: 1,79 kv. m. koridoriaus 52-1 5,38 kv. m., 2,01 kv. m. virtuvės 52-3, 6,04 kv. m, 0,97 kv. m. vonios patalpos 52-4, 2,93 kv. m., iš viso 6,89 kv. m. Taip pat prašė priteisti valstybei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš atsakovių 30 Eur bylos rengimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

I. Dėl buto dalių paskirstymo bendrasavininkams

Byloje ginčas kilo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus – įkeldinti ieškovą į minėtą butą. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.81 str. normos. Pagal CK 4.81 str. 1 d. buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Jį sudaro 15,83 kv. m. bendro ploto kambarys, (plane pažymėtas indeksu 52-2), 13,89 kv. m. kambarys (plane pažymėtas indeksu 52-5), 5,38 kv. m. koridorius (plane pažymėtas indeksu 52-1), 6,04 kv. m. virtuvė (plane pažymėta indeksu 52-3), 2,93 kv. m. vonia (plane pažymėta indeksu 52-4), viso 44,07 kv. m. bendro ploto, iš kurių 29,72 kv. m. yra naudingo ploto (b.l. 6-10,16). Minėtas butas turi bendras bendrojo naudojimo patalpas, todėl ieškovą su atsakovėmis sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 15/32 (0,47 dalys) buto pagal 2015-10-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 8169, atsakovei J. B. - 1/4 buto pagal 2015-02-10 dovanojimo sutartį Nr. 1-1510; 1/8 pagal 2006-12-18 paveldėjimo teisės Nr. 2-19724, iš viso 0,37 dalys, o atsakovei V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/32 (0,16 dalių) buto pagal 2015-11-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 9103 (b.l. 16-18).

Ieškiniu ieškovas prašė jam skirti kambarį, pažymėtą indeksais 52-2, o atsakovėms – kambarį, plane pažymėtą indeksu 52-5, o bendro naudojimo patalpų skirti kiekvienam po 1/3 dalį. Pažymėtina, kad nustačius ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką (ieškovo ir atsakovių naudojimui paskyrus po 1/3 dalį virtuvės, vonios, koridoriaus, kurie priskirtini prie bendrojo naudojimo patalpų), būtų pažeisti paties ieškovo interesai, nes maisto gamyba, švarinimasis ir bendras praėjimas bute taptų komplikuoti. Atsakovėms sutinkant ir teismui suteikus galimybę tikslinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 str.), ieškovas patikslino reikalavimus ir prašo skirti jam vieną kambarį bei leisti naudotis bendro naudojimo patalpomis. Iš VšĮ Registrų centro Šiaulių filialo Pastato dalių paskaičiavimo projekto, V. J. tenkanti buto dalis sudaro 5/32, G. J. – 15/32, J. B. – 3/8 dalys buto. Ieškovui paskyrus kambarį, plane pažymėtą indeksu 52-2 (15,83 kv. m. ploto), o atsakovėms – kambarį plane pažymėtą indeksu 52-5 (13,89 kv. m.), ieškovui tenka 20,65 kv. m. ((6,04+2,93+5,38)/3 +15,83), o atsakovei V. J. - 6,89 kv. m. ((6,04+2,93+5,38)/3 +2,12), J. B. - ((6,04+2,93+5,38)/3 +11,76). Atsakovės sutiko su ieškovo prašymu skirti jam didesnį kambarį, o joms palikti mažesnįjį kambarį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovui tektų naudotis didžiuoju kambariu, atsižvelgiant į turimas nuosavybės teise daikto (buto) dalis ir toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas atitiktų adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo principus. Tokia naudojimosi butu tvarka nepažeis nei vieno bendraturčio interesų, toks buto naudojimosi tvarkos būdas yra pagrįstas, dėl ko ieškovo reikalavimas, kuris buvo patikslintas atsižvelgiant į atsakovių argumentus tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 str.).

II. Dėl ieškovo įkeldinimo į butą

Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 str. 1 d.), o CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Ginčo tarp šalių dėl nuosavybės teisių į butą ir jo dalių nėra. Ginčo, kad atsakovė J. B. neleidžia naudotis ieškovui priklausančia buto dalimi, nėra. Priešingai, atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog „buvo toks momentas (kai ieškovas negalėjo patekti į butą)“. Iš atsakovės V. J. parodymų nustatyta, kad ir jos J. B. neįsileido į butą. Taigi teismas nustatė, jog ieškovas yra buto bendrasavininkas su atsakove J. B., o minėta atsakovė neįleido ieškovo į butą.

Ieškovas, būdamas ginčo buto bendrasavininkas, turi teisę juo naudotis, valdyti ir disponuoti, nepažeisdamas kitų bendraturčių bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Taigi, ieškovas taip pat turi neginčijamą teisę patekti į ginčo butą. Niekas neturi teisės apriboti jo teises į ginčo butą prieš jo valią, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir teismo sprendimą (CK 4.39 str.). Atsakovė J. B. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovo teisės į ginčo butą yra kaip nors įstatymų nustatyta tvarka apribotos. Tai, kad atsakovė J. B. gyveno ir gyvena ginčo bute, negali apriboti ieškovo G. J. bei atsakovės V. J., kaip bendrasavininkės, teisių naudotis ginčo butu. Nagrinėjamu atveju, ieškovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, kadangi jis negali patekti į ginčo butą, kurio bendrasavininku yra. Jis dėl atsakovės J. B. veiksmų prarado galimybę naudotis ir valdyti jam priklausančia ginčo buto dalimi (15/32 dalimi). Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir šioje dalyje, o ieškovas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos įkeldintinas į ginčo buto dalį, uždraudžiant atsakovei J. B. trukdyti naudotis ieškovui tenkančia buto dalimi (CK 4.95 str.).

Pažymėtina, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo (Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 2.1. p., b.l. 17-18), teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų pagal ieškovo patikslintus reikalavimus, dėl rūsio naudojimo nepasisako (CPK 42 str., 135 str. 2, 3, 4 p. p.).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei byloje jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 str. 1 d. 2 p., b.l. 12-15, 34). Kadangi atsakovės sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir tinkamai atliko procesines pareigas, savo veiksmais siekė kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo, teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 127,38 Eur (b.l. 34) valstybei nepriteistinos (CPK 93,94,96 str.). Ieškovas nurodo, kad patyrė 30,00 Eur bylos rengimo išlaidų, kurias sudaro išlaidos patirtos VĮ Registrų centrui suteikiant informaciją apie kadastrinius matavimus. Šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, t.y. po 15,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Nors atsakovė V. J. nesutinka, kad jai būtų priteista ieškovo dalis bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas pagal įstatymą paskirstė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir jų nepriteisti nėra pagrindo (CPK 93 str. 1 d.). pažymėtina, jog ieškinį tenkinus visiškai iš abiejų atsakovių valstybės naudai turėtų būti priteistina ir po ½ dalį žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir reikalavimą už įkeldinimą į butą, t.y. po 41,00 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos ieškinio dalyje dėl įkeldinimo susidarė dėl atsakovės J. B. kaltės, atsakovė V. J. ir pati kurį laiką negalėjo naudotis jai priklausančia buto dalimi, teismas nukrypsta nuo CPK 93 str. 1 d. numatytų taisyklių ir iš atsakovės J. B. priteisiant 61,00 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės V. J. – 21,00 Eur žyminio mokesčio (½ dalis žyminio už naudojimosi tvarkos nustatymą) valstybei (CPK 93 str. 4 d.).

3,83 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma, tenkanti kiekvienai šaliai, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įkeldinti ieškovą G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į jam priklausančią 15/32 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Nustatyti tokią butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 52-2 (15,83 kv .m. ploto), atsakovėms J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksais 52-5 (13,89 kv. m. ploto), o virtuvę, plane pažymėtą indeksu 52-3 (6,04 kv. m. ploto), vonios kambarį, plane pažymėtą 52-4 (2,93 kv. m. ploto), koridorių, plane pažymėtą indeksu 52-1 (5,38 kv. m. ploto) paskirti naudotis bendrai.

Priteisti iš atsakovių J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15,00 Eur (penkiolika eurų) iš kiekvienos, patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61,00 Eur (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, o iš atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį. Žyminis mokestis valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660 teismo patirtų išlaidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nepriteisti iš atsakovių antrinės teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.