- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 1-90-626/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-2-00149-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Vaivadienė
- Nukentėjusysis
- V. U.
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. K. (V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, administracine tvarka baustas, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, 2008-12-08 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
kad jis nuo 2008-12-30 iki 2009-12-30, vengė atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai - 2528, 36 litų ir V. U. - 1000 litų, ir neatlygino Valstybinei ligonių kasai 2106,96 Lt, V. U. 1000 Lt.
V. K. padaręs šią nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino ir nurodė, kad žinojo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę ir jis privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai. Ligonių kasai pervedė du kartus po 210,70 Lt, o nukentėjusiajam –nieko. Dirbo 2008-2009 metais statybose, tačiau jo sugyventinė neteko darbo ir negalėjo išmokėti žalos. Prasidėjus krizei, jam mokėjo tik po 30-40 Lt per dieną. Uždarbis buvo nepastovus. 2009-12-31 jam lūžo koja. Vaikui 6 metai, sugyventinė gaudavo tik 52 Lt pašalpą. Kadangi neturėjo jokių kitų pajamų, už įsiskolinimą buvo išjungta net elektra. Negalėjo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes jo padėtis materialinė buvo labai sunki. Darbo ieškojo, tačiau surasdavo tik labai mažai apmokamą. Apie tai, kad gali kreiptis dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita priemone nežinojo jam neišaiškino tinkamai apie tai PI.
Liudytoja E. Žebelovič teisme paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje-inspektore. Inspekcija kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. K. dėl vengiamo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Po priimto V. K. atžvilgiu įsiteisėjusio nuosprendžio išsiuntimo vykdymui į inspekciją, V. K. buvo įrašytas į įskaitą. 2009-01-16 jis buvo supažindintas pasirašytinai su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe. Pats V. K. pranešė, kad 2008-12-15 sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa Nr., (duomenys neskelbtini) kad pradedant nuo 2009-01-10, jis kas mėnesį mokės į ligonių kasos sąskaitą po 210,70 Lt, bei kad nukentėjusiajam V. U. žalą pradės mokėti nuo 2009 metų pavasario, nes nedirba, verčiasi atsitiktiniais darbais. 2009-03-17 atvykęs į inspekciją pristatė kvitus, kad sumokėjo valstybinei ligonių kasai du kartus po 210,70 Lt. V. K. į inspekciją buvo kviečiamas atvykti 2009-07-02, bet jis paskambino ir pranešė, kad atvykti negali, nes susirado darbą ir atsiprašyti negali. Su V. K. buvo susitarta, kad jis į inspekciją paskambins kitą savaitę ir jam bus suteikta informacija apie budintį inspektorių. Tačiau V. K. nei paskambino, nei pasirodė inspekcijoje. V. K. buvo išsiųstas šaukimas, kad jis atvyktų į inspekciją 2009-08-13, tačiau jis neatvyko, jam taip pat 2009-08-18 buvo išsiųstas raštas kur dar kartajam buvo išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir atsakomybė gresianti už vengimą atlyginti žalą, V. K. 2009-08-26 atvyko į inspekciją ir pranešė, kad daugiau žalos neatlygino, bet įsipareigojo iki teismo nurodytos datos, t.y. iki 2009-12-30, atlyginti žalą pilnai. V. K. į inspekciją buvo atvykęs 2009-11-20, pranešė, kad daugiau žalos ligonių kasai nesumokėjo, nesumokėjo žalos ir nukentėjusiajam, todėl, kad neturėjo tam pinigų, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, gyveno iš atsitiktinių uždarbių. 2009-12-17 V. U. paskambino į inspekciją ir pranešė, kad žala jam nėra atlyginta. 2009-12-22 buvo kreiptasi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. K. atžvilgiu.
Liudytoja N. V. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo sugyventinė, jų vaikui 6 metai, apie 5 metus gyvena kartu. Jų materialinė padėtis yra labai sunki. Šiuo metu ji dirba mokykloje ir gauna 180 Lt per mėnesį. Nuo 2008 iki 2009 metų gaudavo po300 Lt. V. K. taip pat gaudavo nedaug, oficialaus darbo neturėjo, negalėjo registruotis darbo biržoje, nes reikėtų važinėti iki Šalčininkų, o pinigų kelionei jie neturėjo. Įsiskolinimas už šviesą – 720 Lt. Už skolas šviesa buvo atjungta net 2 mėnesiams. Pašalpą už vaiką gauna tik 52 Lt. Visi pinigai išeina maistui. Šiuo metu turi įpareigojimus už komunalines paslaugas padengti per 2 savaites, po to galės mokėti ir įsipareigojimus pagal nuosprendį.
Nukentėjusysis V. U. teisme paaiškino, kad žala, padaryta jam dėl kaltinamojo nusikaltimo, nėra atlyginta. Tačiau mano, kad jis nelabai galėjo ją ir atlyginti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendis patvirtina, kad kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.) ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai - 2528, 36 litų ir V. U. - 1000 litų (b. l. 3-4).
Vilniaus regiono PI Vilniaus mesto ir rajono PI pažyma, kad V. K. 2009-01-16 buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 6).
2009-01-16 pokalbio pažymoje, nurodyta, kad į pataisos inspekciją atvyko V. K., kad jis supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe, gresiančia už priemonės nevykdymą. V. K. pristatė žalos atlyginimo sutartį, kurią pasirašė su Valstybine ligonių kasa, kiekvieną mėnesį privalo mokėti po 210, 70 lt. Paaiškino, kad V. U. pradės mokėti dalimis nuo pavasario, kadangi šiuo metu sunki materialinė padėtis, niekur nedirba, uždarbiauja. (b. I. 7).
Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartyje, sudarytoje 2008-12-08 nurodyta, kad V. K. įsipareigoja mokėti po 210,70 lt kas mėnesį ir žalą įsipareigoja išmokėti per 12 mėn.(b. I. 9-10).
2009-03-17 pažyma, kurioje nurodyta, kad V. K. atvykęs į pataisos inspekciją pristatė kvitus, kad jis sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 421,40 Lt. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, aktyviai ieško darbo, darbo biržoje nesiregistruoja, uždarbiauja (b. I. 11, 12).
2009-08-26 pažymoje nurodyta, kad 2009-08-26 į Pataisos inspekciją atvyko V. K., kuris paaiškino, kad daugiau pinigų Valstybinei ligonių kasai nepervedė, pradėjo dirbti, dirba už minimumą, žmona neteko darbo, šeimos pajamos ženkliai sumažėjo, šiuo metu negali atlyginti žalos, iki teismo nurodytos dienos atlygins žalą ir ligonių kasai ir nukentėjusiam (b. I. 15).
V. K. pasiaiškinime, pasižadėjo iki gruodžio 30 sumokėti visą sumą, iki spalio 26 dienos pasistengs apmokėti nors dalį (b. I. 16-17).
2009-11-20 pažymoje nurodyta, kad 2009-11-20 į pataisos inspekciją atvyko V. K., kuris paaiškino, kad daugiau žalos nesumokėjo , kadangi neturi tam pinigų, šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruotas, sugyventinė taip pat neturi darbo. Pragyvena iš atsitiktinių uždarbių tačiau pinigų užtenka tik pragyvenimui (b. l. 18).
2009-12-17 pažyma, kurioje pažymėta, kad į pataisos inspekciją paskambino V. U., kuris pranešė, kad V. K. jam neatlygino nei dalies priteistos žalos (b. I. 22).
Lietuvos darbo biržos 2010-04-07 informacijoje nurodyta, kad V. K. buvo registruotas darbo biržoje 1996-07-25, darbo paieška nutraukta įsidarbinus per darbo biržą (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Sodros 2010-04-07 informacijoje nurodyta, kad nėra duomenų apie V. K. draudėjus (b. I. 24).
Valstybinės ligonių kasos informaciniu raštu, kad teismo įsakymas dėl skolos likučio, 2106,96 Lt yra perduotas antstolio S. M. kontorai (b. l. 29)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. U. pateikė sutarties gautos Vilniaus rajono apylinkės teisme 2008-12-02 kopiją, kuria V. K. įsipareigojo esant palankioms sąlygoms sumokėti žalą, kitu atveju žala bus išieškoma teismine tvarka (b. I. 33-34).
VĮ Registrų centro duomenimis apie V. K. turtą įrašų nerasta (b. I. 64).
2009-10-20 teismo įsakymu, kuriuo iš V. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 2106,96 lt žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (b. l. ).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos šios aplinkybės:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu kaltinamasis V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.) ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai - 2528, 36 litų ir V. U. - 1000 litų. Nuosprendis įsiteisėjo 2008-12-30 (b. l. 2). V. K. 2009-01-16 buvo supažindintas su paskirtos priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Kaltinamasis 2009-03-17 atvykęs į pataisos inspekciją pristatė kvitus, kuriais patvirtino, kad jis sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 421,40 Lt. Kitų įmokų iki bylos iškėlimo nėra padaręs. 2009-10-20 teismo įsakymu, iš V. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 2106,96 lt žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas dėl skolos likučio, 2106,96 Lt yra perduotas antstolio S. M. kontorai.
BK 243 str. numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti įvykdytas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas turi suvokti, jog jis savo veiksmais vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir siekė, kad ji būtų neįvykdyta.
Vertindamas pareikšto kaltinamajam kaltinimo pagrįstumą, teismas mano, kad V. K. veiksmuose nenustatytas nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – vengimas, bei atitinkamai neįrodyti nusikalstamos veikos subjektyvūs požymiai. Vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismo įsitikinimu, galima pripažinti tik sąmoningą tyčinę veiką, kurios turinys rodytų, kad asmuo taip elgėsi siekdamas išvengti teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo. Teismas sutinka, jog vengimas gali pasireikšti ir veiksmų neatlikimu, tačiau teismui pateikti įrodymai nepatvirtinta, kad V. K. ligonių kasai ir nukentėjusiajam žalos atlyginimo nesumokėjimas atliktas, siekiant išvengti jam atsiradusios pareigos. Neatsižvelgiant į tai, kad pokalbio su kaltinamuoju PI metu, nurodyta, kad jam nurodyta galimybė kreiptis dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita, tačiau teismas laiko, kad nei teismo posėdžio metu pagarsinant jam nuosprendį, nei nuosprendžio vykdymo metu, jam nebuvo išaiškintos šios galimybės teisinės pasekmės. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad jis norėjo išmokėti turtinę žalą, tačiau to negalėjo padaryti dėl sunkios materialinės padėties. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jis yra sumokėjęs dvi išmokas po 210,70 Lt. Pokalbio su PI atstovais metu kiekvieną kartą nurodydavo, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir jis nori išmokėti pinigus, tačiau tai negali padaryti, nes gauna mažas išmokas, pajamos šeimos minimalios ir užtenka tik maistui. Liudytoja N. V. patvirtino, kad ji su kaltinamuoju gyvena kartu jau 5 metai, 2008-2009 metais jų materialinė padėtis buvo sunki, jie augina 6 metų vaiką, V. K. dirbo, tačiau uždarbis buvo labai nedidelis, turėjo dėl sunkios materialinės padėties ir įsiskolinimą, du mėnesius buvo atjungta elektra. Pati ji dirbo, tačiau gaudavo nedidelį atlyginimą, pašalpa už vaiką tik 52 Lt. Byloje yra duomenys, kad 2009-10-20 teismo įsakymu, iš V. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 2106,96 lt žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymas dėl skolos likučio, 2106,96 Lt yra perduotas antstolio S. M. kontorai. Teismas laiko, kad ši aplinkybė taipogi galėjo suklaidinti kaltinamąjį, nes teismine tvarka dėl žalos atlyginimo kreiptasi iki termino numatyto nuosprendyje pasibaigimo ir teismui atrodo logiška, kad kaltinamasis galėjo manyti, kad daugelis teismo priimtų sprendimų gali būti vykdomi priverstine tvarka pagal vykdomuosius dokumentus.
Teismas mano, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad V. K. vengė sumokėti žalos atlyginimą, taip pat V. K. kaltės neįrodo ir tai, kad jis ir šiuo metu nesiima priemonių jai sumokėti, nes kaltinamasis pateikė objektyvias aplinkybes – mažos pajamos ir neturi iš ko sumokėti visą sumą iš karto, be to pagal teismo įsakymą yra daromi išskaitymai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su V. U. sudarytoje žalos atlyginimo sutartyje nurodyta, kad V. K. įsipareigojo esant palankioms sąlygoms sumokėti žalą, o kitu atveju jam išaiškinta, kad žala bus išieškoma teismine tvarka, kas taipogi galėjo suklaidinti kaltinamąjį dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ar nevykdymo pasekmių.
Išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi surinktus įrodymus pripažįsta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamasis vengė atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.