Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau - Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam R. D. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teikime nurodoma, jog R. D. pareigų vykdymą Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. balandžio 5 d. asmuo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, teisine atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Nuteistasis įvertintas pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, jam nustatyta vidutinė rizika (61 balas). 2020 m. kovo 16 d. pervertinus pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, jam nustatyta vidutinė rizika (90 balų), tuo stebimas pakartotinio nusikalstamumo rizikos didėjimas. Šiuo metu R. D. niekur nesimoko, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie probacijos laikotarpiu pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. 2019 m. birželio 2 d. R. D. naktinio patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Asmuo raštu paaiškino, kad nurodytu laiku jis liko miegoti pas draugą. 2019 m. birželio 6 d. R. D. Probacijos tarnyboje buvo įspėtas dėl netinkamai vykdomos teismo jam skirtos pareigos būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Nuteistajam buvo pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos bei teisinės pasekmės jų nevykdant. Po įspėjimo 2019 m. liepos 11 d. naktinio patikrinimo metu apie 3.45 val. nuteistasis vėl nerastas namuose. 2019 m. liepos 17 d. R. D. pakartotinai įspėtas dėl netinkamai vykdomos pareigos būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuteistasis informavo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, dirbančio Kaišiadorių teritorijoje, pareigūnus, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. keičia gyvenamąją vietą ir klaidingai nurodė būsimos gyvenamosios vietos adresą. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė probacijos sąlygas ir nesudarė galimybės Probacijos tarnybos pareigūnams tinkamai kontroliuoti jam paskirtą pareigą būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Be to, R. D. ir toliau darė teisės pažeidimus, t. y. 3 kartus buvo baustas dėl padarytų administracinių nusižengimų. Todėl 2019 m. lapkričio 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bausmės R. D. vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Probacijos tarnybos teikimas atmestas, kadangi teismo nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tik apribotų resocializacijos ir perauklėjimo procesą. Tačiau po teikimo atmetimo, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus. 2020 m. sausio 14 d., patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, kad R. D. atžvilgiu surašytas administracinių nusižengimų protokolas, kadangi 2019 m. gruodžio 23 d. apie 4.10 val. (duomenys neskelbtini) asmuo buvo girtas (1,67 promilės), kai asmuo neturi 20 m. amžiaus. Be to, tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė teismo įpareigojimą būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. 2020 m. sausio 23 d., atvykus R. D. į Probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, nuteistajam buvo pasiūlyta jam teismo skirtą pareigą neišeiti 20.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, stebėti elektroninėmis priemonėmis. Asmuo nesutiko, raštiškai paaiškinti priežastis kategoriškai atsisakė, todėl 2020 m. sausio 24 d. probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas atmestas motyvuojant, kad užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, R. D. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Po dviejų įspėjimų bei po dviejų atmestų teikimų, probuojamasis R. D. išvadų nepadarė ir 2020 m. kovo 7 d. apie 21.51 val. vartojo alkoholinius gėrimus, kai jam nėra 20 m. amžiaus, tokiais savo veiksmais jis padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko Probacijos tarnybos atstovas. Probacijos tarnyba pranešimu informavo, jog atsižvelgiant į pasaulinę (COVID-19) pandemiją, teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovas nedalyvaus. Teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. D. palaiko, naujos informacijos neturi.

Nuteistasis R. D. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad deda pastangas pasitaisyti, darbo neteko dėl paskelbto karantino, alkoholio pavartojo šventės metu. Neigiamai vertina savo tokį elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. D. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu, paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždraudžiant bendrauti visais būdais su M. D.. 2019 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi išaiškinta, kad elgesio apribojimas turi būti taikomas 12 mėnesių. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga 2021 m. spalio 1 d.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. R. D. buvo įrašytas į Probacijos skyriaus registrą. 2019 m. balandžio 5 d. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas ir jis supažindintas su probacijos sąlygomis. Nuteistasis išklausė elgesio pataisos programą ,,Elgesys - pokalbis - pasikeitimas (a. b. l. 42). Taip pat iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis į tarnybą nurodytu laiku atvyksta, telefonu atsiliepia, administracine tvarka probacijos metu baustas 6 kartus, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 23 d. vartojo alkoholinius gėrimus neturėdamas dvidešimties metų, nustatytas 1,67 promilių neblaivumas), paskirta 25,00 Eur bauda; 2019 m. spalio 30 d., pagal ANK 485 straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 30 d. vartojo alkoholinius gėrimus neturėdamas dvidešimties metų), paskirta 20,00 Eur bauda; 2019 m. spalio 29 d., pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 22d. vartojo alkoholinius gėrimus ir pasirodė viešoje vietoje neblaivus, nustatytas 0,26 promilių neblaivumas), paskirta 11,00 Eur bauda; 2019 m. spalio 7 d., pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 485 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 7 d. viešoje vietoje, būdamas neblaivus, nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, nevykdė teisėtų uniformuotų pareigūnų reikalavimų bei buvo neblaivus, kai asmeniui nėra dvidešimties metų), paskirta 90,00 Eur bauda; 2019 m. rugsėjo 7 d. pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį (2019 m. rugsėjo 7 d. vairavo dviratį būdamas neblaivus, nustatytas 1,13 promilių neblaivumas), paskirta 120,00 Eur bauda; 2020 m. kovo 7 d. pagal ANK 485 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 7 d. vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas 2,10 promilių. girtumas), paskirta 30,00 Eur bauda. Paskirtos baudos nesumokėtos. Taip pat Probacijos tarnybos naktinio patikrinimo metu du kartus nerastas nustatytu laiku gyvenamojoje vietoje, t. y. 2019 m. birželio 2 d. bei 2019 m. liepos 11 d., nerastas namuose, kitas probuojamojo pareigas, auklėjamojo poveikio priemones vykdo, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Kaip matyti iš Probacijos skyriaus teikimo, bausmės vykdymą prašoma atidėti dėl to, kad R. D. netinkamai vykdo teismo skirtą auklėjamojo poveikio priemonę - įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku ir dėl to, kad padarė administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis tik iš dalies vykdė probacijos planą ir tai sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau spęsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, tačiau ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Teismas mano, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistasis nuo probacijos pradžios deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis, t. y. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė elgesio pataisos programą, nustatyta vos keletas auklėjimo poveikio priemonės - įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimų, asmens byloje taip pat yra duomenys apie nuteistojo buvusį darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (a. b. l. Nr. 127). Nors šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, tačiau darbo jis neteko dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje, be to neigiamai vertina padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kitus teisės ar įpareigojimų pažeidimus. Be to, iš asmens bylos matyti, kad R. D. nustatytos šios probleminės sritys: jam reikia taikyti intervenciją ir konkrečias korekcines priemones priežiūros priemones priežiūros laikotarpiu, kurios būtų nukreiptos į informaciją apie teisės pažeidimus, mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių ir draugus bei piktnaudžiavimą alkoholiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam tebuvo suteikta elgesio korekcijos programą, jokių kitų priemonių, kurios teigimai ar neigiamai veiktų nuteistąjį, Probacijas tarnyba nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad probuojamasis yra jauno amžiaus, visai neseniai sulaukė pilnametystės, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, savarankiškai stengiasi tvarkytis gyvenimą, tačiau veiksmingos pagalbos negauna. R. D. deda pastangas socializuotis, gerina savo elgesį, dėl ko būtina ypatingą dėmesį skirti jo elgesio keitimui, o ne represinių priemonių taikymui.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis iš esmės tik du kartus pažeidė įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, nuteistojo padaryti pažeidimai bei administraciniai nusižengimai neginčijami, nuteistojo veiksmams trūksta atsakingumo, tačiau jie negali būti laikomi esminiu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, siekiant koreguoti nuteistojo R. D. elgesį, būtų spręstas klausimas dėl vienos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita, kuri galimai būtų veiksmingesnė, nei paskirtosios, atsižvelgiant į nustatytas problemines sritis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnis).

Be to, Probacijos įstatyme nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, rizikos mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymas; individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju siekiant motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir probuojamojo socialinę integraciją; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimas; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonių taikymas siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šios resocializacijos formos nuteistojo R. D. atžvilgiu nebuvo taikomos išskyrus tai, kad jis išklausė elgesio pataisos programą, tarėsi dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), R. D. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.