Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. liepos 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas T. V. surašytas už tai, kad 2016 m. balandžio 19 d., 13.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu T. V. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 1158 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 300 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrinti apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta - 1158 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti automobilio savininkui.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, T. V. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde apeliantas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos yra nubaustas, jis nepadarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent jis 2016 m. balandžio 19 d. vairavo automobilį „Opel Astra“, padarė autoįvykį ir nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio.Apelianto teigimu, automobilį „Opel Astra “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2016m. balandžio 29 d., tai patvirtina ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Kas naudojosi automobiliu 2016m. balandžio 19 d., jam nėra žinoma.Priimant nutarimą, teismas rėmėsi liudytojos A. U. parodymais, neva ji matė autoįvykį ir jį. Tokius liudytojos parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi ji iš karto jo neatpažino, nurodė kitą asmenį, o tik vėliau įvardijo, kad automobili vairavo būtent jis - T. V.. Taip pat sunku patikėti, kad liudytoja galėjo matyti autoįvykį. Ji teisme parodė, kad autoįvykį matė pro pravertas prekybinio kiosko duris. Taip pat nurodė, kad greta vairuotojo sėdėjo mergina, o gale dar kažkas.Apeliantas taip pat nurodo, kad įvykis buvo netoli „SEB banko“ pastato, prie kurio yra vaizdo fiksavimo kameros. Nei policija, nei teismas nebandė iš banko išsireikalauti vaizdo įrašus, kurie galėjo padėti objektyviai ir visapusiškai ištirti įvykį. Tai reiškia, jog tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir nebuvo išnaudotos visos galimybės įrodymams surinkti.Atsiliepimu T. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas prašo T. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. V. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde T. V. ginčija kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, ir prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo T. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. V. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nors T. V. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta ir teigia, jog automobilio jis nevairavo, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y.: liudytojų V. P., V. S., L. K., A. U., E. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), tarnybinė ataskaita (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), L. K. paaiškinimas (b. l. 7), V. S. paaiškinimas (b. l. 10), A. U. paaiškinimas (b. l. 13), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 9, 11), įvykio fotonuotraukos (b. l. 14-18), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 19), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 20), asmens duomenys (b. l. 21-22), D. V. asmens duomenys (b. l. 29), kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent T. V., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino, po eismo įvykio nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyjeT. V. skunde nurodo, kad tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir nebuvo išnaudotos visos galimybės įrodymams surinkti, kadangi iš „SEB banko“ nebuvo išsireikalauta įvykio vaizdo įrašų, tačiau teismas su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai daug T. V. kaltę, dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, neabejotinai patvirtinančių duomenų, todėl šis pažeidėjo skundo argumentas atmetamas.Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentu, jog liudytojos A. U. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi ji iškarto jo neatpažino, nurodė kitą asmenį, o tik vėliau įvardijo, kad automobili vairavo būtent jis – T. V.. Iš byloje esančios tarnybinės ataskaitos (b. l. 5) matyti, jog apklausus eismo įvykio liudytoją A. U., ji paaiškino, kad pažįsta vairuotoją, žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini), ir kad jo mama yra D. T.. Sodros duomenys patvirtina, jog T. V. gyvena būtent (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), be to, iš pažeidėjo motinos D. V. asmens duomenų matyti, jog mergautinė jos pavardė – T. (b. l. 29). Minėtas aplinkybes liudytoja A. U. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas apelianto skundo argumentą, kad liudytoja A. U. iš pradžių nurodė kitą asmenį, o tik vėliau jį – T. V., vertina kaip gynybinę versiją ir jį atmeta.Aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog liudytoja A. U. matė eismo įvykį, kadangi iš liudytojos pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad kebabinės durys visą laiką buvo pradarytos, todėl viskas kuo puikiausiai matėsi, be to, net jeigu durys būtų buvę uždarytos, viskas kuo puikiausiai atsispindi nuo banko langų. Byloje nėra jokių duomenų, jog liudytoja A. U. būtų šališka ar siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūto pažeidimo padarymu, be to, liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti liudytojos A. U. parodymais teismas neturi visiškai jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visumą.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl T. V. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. V. atžvilgiu nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.