Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. LK-177 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., teistas 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį (išžaginimas) - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 150 straipsnio 2 dalį (seksualinis prievartavimas) - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos, galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis 2014 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priskirtos neatliktos bausmės dalį pridėti ir galutinė bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 straipsnio 1,4,9, dalis, 65 straipsnio l dalies l punktu a) pp 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį subendrinti su 2015 m. liepos 8 d. Trakų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 1 d.Komisija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. LK-177 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K. pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2017 m. rugsėjo 25 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose nutarimą Nr. LK-177 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis V. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. LK-177.

5.2.Ginčo klausime privalu vadovautis ir konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu nuteistajam buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą vien tik tuo motyvu, kad Kybartų PN administracija nevykdė savo pareigos atlikti jo įvertinimą pagal OASys metodiką vos tik atvykus į pataisos įstaigą, todėl nebuvo galimybės įvertinti, ar ši rizika per kalinimo laikotarpį sumažėjo. Po paskutinio posėdžio buvo dar vieną kartą paskatintas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, vykdė visas jam paskirtas socialinės reabilitacijos priemones, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per 5 mėnesių laikotarpį sumažėjo 5 balais, lygtinio paleidimo buvo tikima sekančio komisijos svarstymo metu, kas buvo jo teisėtu lūkesčiu, kurio pažeidimas yra teisės deliktu. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad jis galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių kriterijų, lygtinio paleidimo taikymas yra privalomu. Pagal teismo nutartį lygtinio paleidimo taikymas ar netaikymas priklauso ne nuo nuteistojo asmens atitikimo teisės aktuose numatytiems kriterijams, ne nuo nuteistojo asmens elgesio, o tik nuo teismo subjektyvios nuomonės ar net nuotaikos.

5.3. Nuteistojo vertinimu, sunku suprasti, kurioje skundžiamos nutarties dalyje baigiasi faktinių aplinkybių dėstymas, sunku suprasti, ar skundžiama nutartis apskritai turi motyvuojamąją dalį, sunku suprasti kur prasideda iš faktinių aplinkybių teismo daromų išvadų dėstymas. Nesupranta, kokiais argumentais remdamasis teismas padarė išvadas ir ką bendro su lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimu turi tokios išvados. Nesutinka su teismo išvada, jog vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas rodo pakankamai didelį jo pavojingumą visuomenei. Pažymėjo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nėra įgaliotas kvestionuoti galiojantį nuosprendį ir spręsti, ar skiriant bausmę buvo atsižvelgta į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Visuomenės intereso, jog nusikalstamą vieką padaręs asmuo būtų nubaustas klausimai nėra sprendžiami lygtinio parleidimo klausimo nagrinėjimo metu, nes šie bausmės skyrimo klausimai jau seniai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

11.2017 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 5/50-983 nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis - 77 balai pagal OASys (b.l.11). Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tik 3 komisijos nariai pasisakė „už“ V. K. paleidimą, susilaikė – 2 nariai (b.l.4). Nutarime, kuriuo nuspręsta tenkinti V. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo, yra konstatuota, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka vidutinė, tačiau yra linkusi mažėti, nuo praeito lygtinio paleidimo komisijos posėdžio nuteistasis skatintas vieną kartą, paleistas į laisvę planuoja dirbti, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi kur gyventi, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, turi konkrečius ateities planus, todėl komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – V. K. mokosi, nebaustas, skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų laisvės atėmimo režimo laikymasis, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau vis tik pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas yra tik vidutinis - 77 balai. Ir nors po paskutiniojo vertinimo 2016 m. gruodžio 28 d. jis sumažėjo 5 balais, tačiau jis ir toliau gali būti mažinamas, nes tik 25 balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, ir net 52 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę mažinti. Kolegija pažymi, jog būtent nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vienu iš faktorių sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, ir tik žemas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas gali parodyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai (b.l. 11). Vertinant, ar yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat pažymėtina, jog V. K. nors du kartus buvo skatintas, tačiau bausmę atlieka nuo 2015 m. gegužės 22 d. ir pirmasis paskatinimas buvo gautas tik 2017 m. vasario 27 d. (b.l. 16), kas reiškia, jog V. K. elgesys beveik du metus nebuvo nei karto įvertintas geresniu nei įprastinis, ir tik nuo 2017 m. vasario 27 d. gauto paskatinimo galima spręsti, kad nuteistasis savo elgesį kryptingai koregavo teigiama linkme, tačiau kolegijos vertinimu, tai yra per trumpas laiko tarpas išvadai, jog nuteistojo pažanga šiuo metu jau yra pakankama, daryti.

13.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, išreikšdamas nuomonę, jog skundžiama nutartis neatitinka savo forma ir turiniu teismo nutarčiai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka – pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, tinkamai įvertinęs lygtinio paleidimo nuo likusios bausmės atlikimo klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis. Pažymėtina, jog pagal dabartinį įstatyminį reglamentavimą taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad V. K., paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą ir, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, šiuo lūkesčio netenkinimas nėra teisės deliktu. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Su tokia teismo išvada sutinka ir prokuroras.

14.Skunde nurodė, jog skundžiama nutartis nėra teismo surašytu dokumentu, o tėra užpildyta šabloninė forma, kurioje išlikusi ankstesnio sprendimo priėmimo data. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas sprendimą atsisakyti tvirtinti 2017 m. rugsėjo 25 d. komisijos nutarimą priėmė 2017 m. spalio 17 d., tačiau nutarties įžanginėje dalyje klaidingai nurodė datą: parašė 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis, tačiau turi būti - 2017 m. spalio 17 d. Todėl šis neatitikimas taisytinas kaip rašymo apsirikimo klaida (BPK 361 straipsnio 2 dalis).

15.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties įžanginėje dalyje ir nustatyti, kad vietoje nutarties priėmimo datos „2017 m. rugsėjo 17 d.“ turi būti „2017 m. spalio 17 d.“

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.