Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo D. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2024 m. gruodžio 15 d., apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ir garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su sutuoktine B. J.-P. metu, durimis prispaudė jos pirštus tarpduryje, savo rankos plaštaka sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir veidą, rankomis sugriebęs už gerklės ją smaugė, o nukentėjusiajai parkritus ant grindų – spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias jos kūno dalis, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, nugaroje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus krūtinėje, abiejose rankose ir nugaroje. Taip D. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės B. J.-P. sveikatą.

1.1. D. P. taip pat kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gruodžio 16 d., apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečių vaikų akivaizdoje be priežasties sudavė rankos plaštaka sutuoktinei B. J.-P. į veidą; nuo šio smūgio ji galva atsitrenkė į katilinės duris. Taip D. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei B. J.-P..

1.2. D. P. kaltinamas ir pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis, o būtent: 2024 m. gruodžio 17 d., apie 12 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrą su B. J.-P., pastarajai bandant nuo link jos einančio sutuoktinio pabėgti, sugriebė ją rankomis ir parvertė svetainėje ant sofos, o jai sakant, kad lytinių santykių nebus, nuplėšė kelnes, patraukė sutuoktinės kelnaites, bei sutuoktinei garsiai prieštaraujant lytiniams santykiams ir rėkiant, rankos plaštaka sudavė jai per veidą, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, tampė už plaukų; po to, užgulęs visu savo kūno svoriu ir taip atimdamas galimybę priešintis, D. P. prieš nukentėjusiosios B. J.-P. valią su ja lytiškai santykiavo įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį, be to, vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, įvesdamas savo varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, ir taip išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją B. J.-P..

2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios B. J.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 500 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyt jos gyvenamojoje vietoje – 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. birželio 18 d., tuo pagrindu, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl smurtinių veiksmų artimoje aplinkoje ir nusikalstamų veiksmų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei apsaugoti nukentėjusį asmenį nuo galbūt neteisėto poveikio ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios B. J.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau 500 m atstumu, su ja nebendrauti, neieškoti ryšių bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apygardos teismui argumentai

4. Skundu kaltinamasis D. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį.

4.1. Skunde kaltinamasis D. P. teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes jau šioje nutartyje išreiškė nuomonę, kad jis yra įvykdęs nusikaltimus, kurie inkriminuoti kaltinamuoju aktu. Tokia teismo pozicija neteisinga ir nepagrįsta, nes teismas kaltę gali konstatuoti tik išanalizavęs visus byloje teisėtai bei leistinai surinktus ir užfiksuotus įrodymus, juos įvertinus visus kartu bei kiekvieną atskirai ir priimant teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Tik įsiteisėjus nuosprendžiui, galima teigti, jog jis yra įvykdęs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė BK 149 straipsnio l dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad byloje apklaustas tik vienas liudytojas, policijos darbuotojas. Šis liudytojas nematė jų tarpusavio konflikto, kurį prokurorė neteisingai įvertino sunkiais nusikaltimais. Policijos darbuotojas paliudijo tik apie tai, kad matė jį ir sutuoktinę kieme, kai jis norėjo paimti iš jos telefoną ir prašė jos sugrįžti į namą, norėjo, kad ji atšauktų policijos iškvietimą, nes manė, kad žmona paskambino 112 telefono numeriu. Šis policijos darbuotojas paliudijo, kad jo žmona dėl jų šeimoje įvykusio konflikto buvo susijaudinusi, strese. Policijos darbuotojas sakė, jog jis žino aplinkybes iš jo žmonos pasakojimo, matė kraujosruvų, nors tos kraujosruvos galbūt buvo atsiradusios iš ankstesnės dienos, kai jie su žmona susistumdė dėl jo pastebėto žmonos telefone gautų iš kito vyro žinučių. Teismas neišnagrinėjo daugiau jokių įrodymų ir jų neįvertino, todėl negalima teigti, kad jo kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina kiti dokumentai.

4.2. Šiuo atveju, kaltinamojo vertinimu, svarbiausia yra tai, jog teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusioji, kuri detaliai ir išsamiai papasakojo teismui apie jų konflikto pradžią bei pagrindą, eigą, aplinkybių fiksavimą ikiteisminio tyrimo metu. Žmona pripažino ir teismui pakartojo, kad pažįstamas vyras jai pradėjo rašinėti nepadorias žinutes ir ji jam atsakė, kad įspės jį apie tokias žinutes, nes jis tą vyrą taip pat žino. Tuo metu, kai pamatė tas žinutes, jis nežinojo jų atsiuntimo aplinkybių, todėl kilo su žmona konfliktas, peraugęs į susistumdymą, per kurį galėjo būti žmonai padarytos jos nurodytos kraujosruvos. Žmona patikslino, kad jokio spardymo ar trankymo į galvą ar prievartinių seksualinių veiksmų traktavimas buvo klaidingas, nes taip jis nedarė. Tiesiog jos pyktį galėjo išprovokuoti skausmas lytinių santykių metu ar neteisingas, galbūt grubesnis, jo elgesys santykių metu. Žmona pripažino, kad tarp jų įvyko nesusipratimas. Teismas išsamiai ir plačiai aiškinosi su jo žmona, kodėl pirminių parodymų metu ji jį apkaltino prievartiniu veiksmu. Žmona parodė, jog ji nėra teisininkė ir tokios apklausos niekada nebuvo turėjusi. Dėl jaudulio, duodant parodymus, juos savaip interpretavo tyrėja, o žmona neįsigilino į visus protokole užfiksuotus teisinius niuansus. Kaip matosi iš protokolo, žmonos parodymai net užrašyti specifinėmis teisinėmis sąvokomis. Be to, žmona nurodė, kad ji niekada nebūtų apribojusi jo ir jos tarpusavio bendravimo, jau nekalbant, kad nebūtų draudusi jam ir vaikams kartu gyventi, jei tyrėja būtų išaiškinusi pasekmes.

4.3. Kaltinamojo teigimu, jo žmona kategoriškai išreiškė poziciją, kad neturi būti jam taikoma paminėta kardomoji priemonė, o jo veiksmai nėra teisingai įvertinti teisiškai, pavyzdžiui, kaip sunkūs nusikaltimai pagal BK 149 ar 150 straipsnius. Tačiau teismas visiškai į šiuos jo sutuoktinės parodymus neatsižvelgė, o be jokių pagrįstų argumentų neteisėtai konstatavo, jog jam kardomosios priemonės terminas pratęstinas dar trims mėnesiams. Tačiau ikiteisminis tyrimas jau yra pasibaigęs, byla nagrinėjama teisme, be to, nėra jokių pagrįstų duomenų, jog jis darys kokius nors neteisėtus veiksmus, o tuo labiau – nusikaltimus. Kaltinamojo nuomone, teismas visiškai nemotyvavo teiginio, kad jis gali dar labiau paveikti nukentėjusiąją. Šiuos teismo nutarties teiginius paneigia nustatyti faktai bei nukentėjusiosios parodymai, kad jis nevartoja alkoholio, lankosi pas psichologus, atsiprašė žmonos ir ji jam atleido už smurtinius veiksmus, kurių metu galėjo atsirasti sužalojimai ant kūno, žmona paaiškino, jog jis nepadarė veiksmų, kurie galėtų būti vertinami prievartiniais lytiniais santykiais ar seksualinio pobūdžio prievartiniais veiksmais, nėra jokių duomenų, kad jis per tuos šešis mėnesio būtų žmonai padaręs kokį nors neteisėtą poveikį, todėl teismo išvada, jog jis gali dar daugiau paveikti nukentėjusiąją, negali būti pripažinta pagrįsta ir priimtina.

4.4. Kaltinamasis nurodo, kad teismas sutinka, jog šios kardomosios priemonės taikymas riboja jo galimybes dalyvauti vaikų auginime bei auklėjime, bet kardomoji priemonė palikta dėl to, jog siekiama užkirsti kelią fiziniam ir seksualiniam smurtui šeimoje. Tačiau pagrindinis byloje asmuo, t. y., jo sutuoktinė, yra apklausta, jos parodymai užfiksuoti, todėl teismo motyvas, kad jis gali kažkaip dar trukdyti bylos eigai, nepagrįstas, nes tokių faktų nėra ir nebuvo nustatyta.

4.5. Kaltinamojo tvirtinimu, šios kardomosios priemonės paskyrimas labai skaudžiai palietė juos su žmona ir neabejotinai jų dviejų mažamečių vaikų gyvenimus. Toks ilgas laiko tarpas, taikant draudimus gyventi su mažamečiais vaikais, šeima ir draudimas nesiartinti prie sutuoktinės 500 metrų atstumu peržengia teisingumo bei proporcingumo principus. Vaikams nuolat turi teisintis ir net meluoti, kad tėvas kažkur išvykęs ar turėjo išvykti, kad neužilgo parvažiuos ir t. t. Tokiems mažiems vaikams nepaaiškinsi, kad prokuroras ar teisėjas neleidžia su jais gyventi kartu. Nežino, kokiais dar argumentais teismo reikia prašyti nutraukti šį jų šeimos išskyrimą. Tačiau lieka pasakyti tik tai, kad ši kardomoji priemonė yra visiškai neproporcinga ir neteisinga jo ir jo šeimai. Sutuoktinė, kaip ir jis, teismo prašė ir nurodė argumentus, kad kardomoji priemonė nėra reikalinga, nes jų santykiai pasikeitę, teismo turimos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jis nėra tas asmuo, kuriuo jo žmona nepasitikėtų ar jam siektų izoliacijos nuo šeimos. Priešingai, jis žmoną labai myli ir gerbia, ji irgi jį myli bei siekia, kad jis kuo greičiau grįžtų į namus, tačiau, prieš jų abiejų valią teismas nutartyje nurodė priešingą – tik nepagrįstą ir neteisingą – poziciją. Todėl teismo nutartis turi būti panaikinta, o klausimas išsprendžiamas iš esmės, nepratęsiant minėtos kardomosios priemonės termino.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

5. Skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, asmens kaltės klausimo nesprendžia, byloje surinktų duomenų kaip įrodymų, jų tinkamumo, leistinumo, juolab duomenų įrodomosios vertės, nevertina, remiantis byloje surinktais duomenimis tik sprendžia, ar asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo, pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo vertinimu, duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šioje baudžiamojoje byloje pakanka, jie jokių abejonių nekelia. Tokiais duomenimis yra įvykio vietos ir asmens apžiūros protokoluose bei prie jų pridėtose nuotraukos, kitų objektų apžiūros protokoluose, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad galutinis konkrečių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais atliekamas bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), o klausimui dėl atitinkamos kardomosios priemonės paskyrimo išspręsti įstatymas reikalauja duomenų, bet ne įrodymų (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis BPK 132¹ straipsnio 1 dalimi, įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų naujų nusikalstamų veikų bei įtariamojo poveikio. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, siekia užkirsti kelią smurtui šeimoje (nuo smurto šeimoje apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis) bei pasiekti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė ir skundžiama nutartimi pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios B. J.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau 500 m atstumu, su ja nebendrauti, neieškoti ryšių bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – terminas trims mėnesiams.

9. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo (pratęsimo) klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo (įtariamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), bet ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

10. D. P. kaltinamas dviejų tyčių nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei (BK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis) padarymu. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios B. J.-P. parodymų nustatyta, kad jos sutuoktinis D. P. nuolat vartoja alkoholį bei prieš ją fizinį smurtą vartoja jau ne pirmą kartą, tačiau ji anksčiau dėl sutuoktinio smurtinio elgesio niekur nesikreipė, nes tikėjosi, jog jis pasikeis, o tokio išpuolio, kuris įvyko 2024 m. gruodžio 15 d., dar nebuvo buvę, D. P. fizinį smurtą prieš ją vartojo ir 2024 m. gruodžio 16 d., o 2024 m. gruodžio 17 d. dar ir išžagino bei seksualiai prievartavo, ji dėl D. P. buvimo kartu jaučia baimę ir pati prašė, kad sutuoktinis būtų „atribotas“ nuo jos.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji B. J.-P. tvirtino, kad ji kaltinamajam D. P. atleido, nes D. P. myli vaikus, tai yra jos šeima ir jos pasirinkimas būti šeimoje su D. P., jis padeda materialiai, nes be jo būtų sunku finansiškai, ji nenori, kad vaikų tėvas būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme, taip pat neigė, kad D. P. ją išžagino bei seksualiai prievartavo. Tačiau, kaip jau aptarta, apygardos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties dėl kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo, pagrįstumą ir teisėtumą, netikrina kaltinamajam pareikštų kaltinimų ir galbūt padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo, o šiuo atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys visiškai nepaneigia paties fakto, kad D. P. galėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

12. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje nukentėjusioji B. J.-P. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo naudai, jam atleido ir nenori, kad jis patirtų neigiamų pasekmių, nori tikėti, kad jis pasikeitė, savaime nėra pagrindas, esant nustatytoms aplinkybėms, ir teismui tikėti tuo, kad D. P. elgesys pasikeitė ir jis prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nebevartos, bei panaikinti jam paskirtą aptariamą kardomąją priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip parodė pati nukentėjusioji B. J.-P., kaltinamasis D. P. ir prieš pareiškiant kaltinimus šioje byloje ne kartą prieš ją vartojo fizinį smurtą, po to atsiprašinėja ir ji jam atleidžia, kaip nustatyta bylos duomenimis, ji nesikreipė į policiją ir po to, kai D. P. 2024 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d. vartojo prieš ją fizinį smurtą, ir paskambinusi telefonu prašė policijos pagalbos tik 2024 m. gruodžio 17 d., o šiuo atveju dar kartą akcentuotina, kad aptariamos kardomosios priemonės tikslas yra užkirsti kelią smurtui šeimoje bei pasiekti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.

13. Skunde kaltinamasis D. P. teigia, kad jis myli žmoną ir vaikus, lankosi pas psichologą, tačiau vien ta aplinkybė, kad D. P. lankosi pas psichologą, nėra objektyvus pagrindas daryti išvadą, kad jis realiai ir pakeitė savo gyvenimo būdą bei nusikalstamą elgesį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis, būdamas neblaivus, net neprisimena savo veiksmų, o jo elgesys gali būti nenuspėjamas, šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji. Todėl, atsižvelgiant į D. P. pomėgį vartoti alkoholį ir polinkį smurtauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jo elgesys šeimoje gali būti nenuspėjamas, kol byla yra dar nagrinėjama teisme, aplinkybė, kad nukentėjusioji šiuo metu jau yra davusi parodymus teisme, ir net bandė sušvelninti kaltinamojo padėtį, savaime nesudaro jokio pagrindo manyti, kad ši aplinkybė sulaikys kaltinamąjį nuo psichologinio poveikio ir net naujų smurtinių nusikaltimų darymo nukentėjusiajai. Atkreiptinas dėmesys, kad D. P. vieną iš jam inkriminuojamų smurtinių nusikaltimų galbūt padarė ir mažamečių vaikų akivaizdoje, o tai parodo, kad jo ir kaip tėvo elgesys nesuderinamas su vaikų gerove šeimoje ir vaikų auklėjimu.

14. Pažymėtina, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – skyrimas yra nulemtas paties įtariamojo neteisėtų veiksmų, o teismo pareiga yra apsaugoti šiuo atveju pagal bylos medžiagą silpnesnės šalies – nukentėjusiosios teises ir interesus, sukurti jai kiek įmanoma saugesnes sąlygas baudžiamojo proceso metu. Todėl tam, kad būtų galima apsaugoti nukentėjusiosios teises ir interesus, t. y. šių tikslų galima pasiekti tik apribojus įtariamojo kontaktą su nukentėjusiąja. Šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. J.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau 500 m atstumu, su ja nebendrauti, neieškoti ryšių bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, paskyrimas ir jos termino pratęsimas yra adekvati priemonė galbūt padarytoms nusikalstamoms veikoms ir baudžiamojo proceso siekiamų tikslų įgyvendinimui.

15. Kartu pažymėtina, kad kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau 500 m atstumu, su ja nebendrauti, neieškoti ryšių bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, suvaržo įtariamojo teises, kartu apriboja bendravimą ir su vaikais, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užkirsti kelią kaltinamojo naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teises ir interesus, todėl šiuo atveju vertintina, kad kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

kaltinamojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.