- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- A20.-611-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00632-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovei Giulnarai Steponėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės K. H. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. sausio 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti pareiškėją K. H. ir jos nepilnametę dukrą H. M. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. liepos 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja ir jos dukra į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsienietę su dukra VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos gali pasislėpti.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. MD-58 dalį, paliekant Irako Respublikos pilietei K. H. ir jos nepilnametei dukrai Hive Mustafa, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde pareiškėja nurodė, kad nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėja, o pagrindų riboti vaiko judėjimą nėra.
Atsiliepimas
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 12PR-220 nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Sprendimą dėl pareiškėjos ir jos dukros išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėjos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Minėtas sprendimas įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir jos nepilnametė dukra tapo neteisėtomis migrantėmis, jos neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja su nepilnamete dukra į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 11 d. neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių kelionės dokumentų, taip pat galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdama Šengeno sienų kodekso nuostatas. Ji neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad neribojant pareiškėjos ir jos dukros judėjimo laisvės, jos gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjos ir jos dukros išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Leidimas užsienietėms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali sukelti neteisėtos migracijos grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
Pabėgėlių priėmimo centre yra tokios apgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrina pareiškėjos teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, teisė į ugdymą, teikiamos psichologo konsultacijos. Bendravimas su visais Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančiais asmenimis neribojamas, yra pakankamai erdvi teritorija, lauko treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, stadionas, kuriame galima žaisti futbolą ir krepšinį, yra vaikų užimtumo grupė, galimybė atlikti religines apeigas. Pareiškėja turi galimybę judėti centro teritorijoje, palydėjus socialiniam darbuotojui gali apsipirkti parduotuvėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nori laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tiek jos, tiek ir dukros sveikata nėra gera. Pareiškėja rugpjūčio mėnesį vyks pas medikus, o dukrai yra pablogėjusi psichologinė būklė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su nepilnamete dukra neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-220 nesuteikti pareiškėjai ir jos dukrai prieglobsčio, išsiųsti į kilmės šalį. Sprendimą dėl išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4713-484/2021 pareiškėjos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 12PR-220 įsiteisėjo. Pareiškėja ir jos nepilnametė dukra, prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtomis migrantėmis, neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. sausio 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją K. H. ir jos nepilnametę dukrą Hive Mustafa Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. liepos 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietes Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsienietės nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie užsieniečių šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors užsienietės asmens tapatybės dokumentų nepateikė, tačiau nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datas, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra kompetentingų valstybės institucijų pareiga. Pareiškėjos nurodytais anketiniais duomenimis rėmėsi tiek Migracijos departmanetas, tiek ir VSAT priimdami atitinkamus sprendimus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, jog būtų kreiptasi į užsieniečių kilmės valstybę dėl jų tapatybės patvirtinimo ar paneigimo, kad būtų ieškota kitų būdų, kuriais būtų patvirtintos jų tapatybės. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų nebendradarbiavusi siekiant nustatyti jos ir dukros tapatybes ar būtų piktybiškai nebendradarbiavę su valstybės pareigūnais. Byloje taip pat nenustatyta, kad būtų pradėti konkretūs veiksmai dėl pareiškėjos ir jos dukros išsiuntimo į kilmės valstybę. Sutiktina, kad užsienietės į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, visgi užsienietės Lietuvos Respublikoje sulaikytos 2021 m. liepos 11 d., t. y. Lietuvoje laikomos beveik vienuolika mėnesių ir per šį laikotarpį užsienietės laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėja priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnametį vaiką, todėl apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsienietės K. H. ir jos nepilnametės dukros Hive Mustafa atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti, kadangi tinkamas nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėja ir jos dukra keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.
Darytina išvada, kad užsienietės K. H. ir jos nepilnametės dukros Hive Mustafa laikinas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad paminėtos užsienietės gali pabėgti ar pasislėpti, VSAT sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsienietei K. H. ir jos nepilnametei dukrai Hive Mustafa taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. MD-58 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės K. H. ir jos nepilnametės dukros Hive Mustafa teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo.
Pareiškėjos atstovas prašė taikyti pareiškėjai ir jos dukrai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Pažymėtina, kad teismui panaikinus sprendimo dalį dėl pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant ją Pabėgėlių priėmimo centre, pareiškėjos apgyvendinimo klausimas netaikant laisvės judėjimo apribojimų jau yra išspręstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Irako Respublikos pilietės K. H. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. MD-58 dalį dėl Irako Respublikos pilietės K. H. ir jos nepilnametės dukros H. M. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.