Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas G. N. kaltu pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei savo sprendimą motyvavo. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, skundžiamo nutarimo nedaro neteisėtu bei nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą yra numatyta ATPK 174 str. Pagal šį straipsnį nedidelis chuliganizmas suprantamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie kitų žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o esminis minimoje normoje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Taigi, kaip jau ir minėta, G. N. tvirtina jokių pažeidimų nepadaręs – necenzūrinių žodžių nevartojęs, o ir susiėjimas vykęs ne viešoje vietoje, taip pat ten nebuvo jokių pašalinių asmenų. Tačiau šie teiginiai visiškai nepagrįsti. Visų pirma, aplinkybė, kad apeliantas pažeidimo padarymo metu buvo daugiabučio namo, kuriame ir pats gyvena, kieme nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, jog pažeidimas įvykdytas privačioje teritorijoje. Pažymėtina, jog viešoji vieta teismų praktikoje yra laikoma vieša erdvė, į kurią, be kaltininko leidimo, turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, taigi daugiabučio namo kiemas yra neabejotinai pripažįstamas viešąja vieta. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas pažeidimų metu buvo ne vienas, patys įvykiai vyko dienos metu, taigi juos galėjo stebėti tiek daugiabučio namo gyventojai, tiek pašaliniai asmenys, kurie, beje, ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. D. ir G. K. patvirtino, kad G. N. padarė tiek ATPK 174 str., tiek 187 str. 2 d. nurodytus neteisėtus veiksmus, surašytus protokole, taip pat ir tarnybiniuose pranešimuose. Kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumu ar tvirtinti pastaruosius esant suinteresuotais pakenkti G. N.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog į pažeidimo vietą policijos pareigūnai nuvyko pagal iš Utenos AVPK budėtojo gautą iškvietimą, jog neblaivūs asmenys vartoja alkoholinius gėrimus ir kabinėjasi prie praeivių, taigi dėl apelianto bei kartu su juo buvusių asmenų veiksmų neigiamų emocijų patyrė pašaliniai asmenys, kurie kreipėsi į policijos įstaigą. Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu dėl objektyvių aplinkybių nepavyko apklausti minėtą pranešimą pateikusio asmens, apelianto kaltės nepaneigia.

Apeliantas tvirtina, jog teismas visiškai nevertino liudytojų D. M., A. M., S. T. parodymų, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šie liudytojai iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo – S. T. davė parodymus apie tai, kaip G. N. bei jo brolis elgėsi prieš nagrinėjamus įvykius užsukę į parduotuvę (42 b.l.), A. M. nurodė matęs tik kaip apeliantas bei kiti asmenys buvo sodinami į policijos automobilį (35 b.l.) bei, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, tai, kad jis negirdėjo necenzūrinių žodžių neprieštarauja policijos pareigūnų L. D. ir G. K. aiškinimui apie pažeidėjų vartotus necenzūrinius žodžius, tuo tarpu kartu buvęs D. M. (beje, taip pat buvęs neblaivus) negalėjo nurodyti nei savo, nei kitų asmenų tikslių veiksmų, elgesio (35 b.l.). Taip pat iš skundžiamo nutarimo matyti, jog įvertinus liudytojų parodymus bei kitus įrodymus buvo patikslintos vieno iš pažeidimo padarymo aplinkybės – nurodant, jog G. N. policijos pareigūnus necenzūriniais, užgauliais žodžiais ir kūno gestais įžeidė sulaikytas ir vežamas į policijos įstaigą, o ne įvykio vietoje, tačiau tai apelianto veiksmų kvalifikavimui įtakos neturėjo. Pažymėtina, jog skunde dėstomos aplinkybės dėl galimai kitoje vietoje vykusių pažeidimų už kuriuos buvo nubaustas apeliantas niekuo nepagrįsti, o bylos medžiaga leidžia tvirtinti, jog minimi įvykiai vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Taigi, surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. N., būdamas neblaivus (nustatytas 2,54 promilių girtumas), viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartojo necenzūrinius žodžius, o policijos pareigūnų sulaikytas ir vežamas į policijos įstaigą necenzūriniais, užgauliais žodžiais ir kūno gestais įžeidė einančių savo pareigas policijos pareigūnų G. K. ir L. D. garbę ir orumą, o jo padaryti pažeidimai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 174 str. bei 187 str. 2 d. Beje, tai, kad apelianto nurodomuose procesiniuose dokumentuose – administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 59N-32001466-15 ir Nr. 59P-31992304 yra pateikti skirtingi pažeidėjo veiksmų aprašymai, sprendžiant apelianto kaltės klausimą reikšmės neturi, kadangi šie protokolai buvo surašyti už skirtingus pažeidimus (duomenų, jog G. N. būtų buvęs nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 59N-32001466-15 nurodyto pažeidimo nėra), tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015-10-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš D. N. ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn nėra susijęs su G. N. inkriminuotais veiksmais ir nėra šios bylos dalis.

Apeliaciniame skunde G. N. taip pat dėsto aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų elgesiu pristatant (ir pristačius) jį į policijos komisariatą, bei galimus pareigūnų padarytus pažeidimus, tačiau pažymėtina, jog šie skundo teiginiai nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi yra sprendžiamas būtent G. N. veiksmų vertinimo klausimas, todėl plačiau ties jais nėra pasisakoma, kaip ir nėra pasisakoma dėl D. N. veiksmų kvalifikavimo, kadangi šio asmens atsakomybės klausimas yra sprendžiamas kitoje byloje. Taip pat papildomai pažymėtina, jog apeliantui viešoje vietoje pasirodant neblaiviam bei darant kitus pažeidimus, policijos pareigūnai turėjo teisę jį sulaikyti kaip įtariamą padarius teisės pažeidimą, tuo tarpu jokios pareigos nugabenti teisės pažeidimą padariusį asmenį į jo namus ar jį leisti vykti į namus policijos pareigūnai neturėjo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.