Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovei pagal įstatymą R. V., atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, nesusituokusiai, nedirbančiai, turinčiai neįgalumą, gyvenančiai Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiai ten pat, neteistai,

galimai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 16.00 val., bute, esančiame Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), savo senelei O. S., gulinčiai lovoje ir negalinčiai apsiginti, rankomis sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį, šonus, rankas, krūtinę, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusios artimosios giminaitės O. S. sveikatą.

Liudytoja R. V. parodė, jog 2019 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. išėjusi į darbą namuose paliko savo dukras V. ir V., taip pat ir savo mamą O. S., kuri dėl senatvinės demencijos yra lovos ligonis, nevaikštanti, jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Dukteriai V. nuo vaikystės taip pat yra nustatytas mišrus raidos sutrikimas, vėliau diagnozuotas ir protinis atsilikimas, V. yra reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl išėjus jai į darbą, seserį prižiūrėjo kita jos dukra, V.. Būnant darbe jai paskambinusi V. pasakė, jog V. buvo nuėjusi į senelės kambarį, ji, V., su seserimi susiginčijo, taip pat nurodė, jog senelei palei nosį yra kruvina, nosis yra paraudusi ir kad V. neina iš senelės kambario. Ji per telefono garsiakalbį dukrai V. pasakė išeiti iš senelės kambario, ši pakluso. Į namus grįžusi kažkur per valandą po dukters skambučio ant savo mamos kūno pamatė kraujosruvas, kurių nebuvo jai išeinant į darbą. Mamos klausė, ar ją sumušė V., ši linktelėjo galva, kad taip. Daugiau mamos nieko neklausinėjo.

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, jog 2019 m. lapkričio 13 d. namuose ruošė pamokas, jos sesuo V. taip pat buvo jos kambaryje, po kurio laiko paprašė į tualetą. Ji seserį išleido, o netrukus išgirdo iš senelės kambario sklindančius kažkokius garsus. Netrukus atėjusi V. pasakė pažiūrėti, ką senelė daro, ji nuėjusi pas senelę į kambarį matė senelę kruviną, V. puolė prie senelės ir norėjo nuvalyti kraują. Ji prašė sesers nelįsti ir išeiti iš kambario, tačiau ši neklausė, todėl paskambino mamai, ši V. liepė išeiti iš senelės kambario, sesuo pakluso. Parodė, jog sesers klausė, kas čia atsitiko kambaryje, V. kalbėjo, kad pamatė senelės suplyšusį pampersą, kraują ant veido, todėl nusprendė pampersą pakeisti, o kraują nuvalyti. Klausė ir senelės, kas atsitiko, ši atsakė, kad ją sumušė V.. Pati to įvykio, kai sesuo smurtavo prieš senelę, nematė.

Liudytoja R. N., socialinė darbuotoja, parodė, jog O. S. 4 metus teikia socialines paslaugas, nuolat pas ją lankosi. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 18 val. paskambinusi O. S. dukra R. V. pasakė, jog pas O. S. atsirado kraujosruvos, atsiuntė nuotrauką telefonu, sakė, kad ji pati nieko apie tas kraujosruvas nežino. Kitą rytą kartu su slaugytoja nuvyko pas O. S. į namus, matė pas ją veide išryškėjusias kraujosruvas, R. V. įtarė, kad šias kraujosruvas padarė dukra V., tačiau taip pat sakė, jog įvykio pati nematė. Minėjo, jog konfliktas galėjo kilti po to, kai V. nusprendė senelei pakeisti pampersą.

2019 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole (16 b. l.) užfiksuota, jog buto, esančio Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje yra lova, skirta neįgaliam asmeniui, valdoma elektra, lovos kraštai paaukštinti

2019 m. lapkričio 14 d. asmens apžiūros protokole (18-19 b. l.), fotonuotraukose (20-21 b. l.) užfiksuota lovoje, skirtoje neįgaliam asmeniui, gulinti senyvo amžiaus moteris, jos veide užfiksuota melsvos spalvos poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, virš kurios yra šašu pasidengęs nubrozdinimas, kraujosruvos po abejomis akimis, kraujosruva ir patinimas ant nosies, kraujosruva ir nubrozdinimas dešinėje smakro pusėje, kraujosruva kairėje smakro pusėje, kuri nusitęsia žemyn į kaklą ir į kairį žandikaulį. Abejose rankose daugybinės melsvos, žalsvos spalvų poodinės kraujosruvos.

2020 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 54/2020 (05) (28 b. l.) konstatuojama, jog O. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose paakiuose, abiejuose žastuose, dilbiuose, krūtinėje susiformavo nuo mažiausiai šešių trauminių poveikių kietais, bukais daiktais, suduodant rankomis ar panašiai, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl nustatytų sužalojimų O. S. sveikata sutrikdyta nežymiai.

2021 m. vasario 23 d. ekspertizės akte Nr. EG165/2021 (05) (181 b. l.) prieita išvados, jog mažai tikėtina, kad 2020 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 54/2020 (05) užfiksuotus susižalojimus galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji O. S., tam prieštarauja medicinos dokumentuose nurodyta sužalojimų lokalizacija.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, laikomi įrodymais.

Šių teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, jog 2019 m. lapkričio 13 d. V. V. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai savo senelei O. S. padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą Nors ikiteisminio tyrimo metu asmenų, tiesiogiai mačiusių smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją O. S., nebuvo, įvertinus tuo metu bute buvusios liudytojos V. V. parodymus apie pas senelę atsiradusias kraujosruvas po to, kai senelės kambaryje apsilankė V. V., tai, kad sužalojimų nebuvo išeinant iš namų prieš įvykį, nurodė ir R. V., be to, pati O. S. iškart po įvykio į V. V. ir į namus kažkur po valandos grįžusios R. V. klausimus, kas ją sumušė, atsakė, kad V.. Byloje buvo atliktas specialisto tyrimas, atlikta ekspertizė, jų metų nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai O. S. buvo padaryti ne mažiau 6 smūgių, ekspertizės metu prieita išvados, kad mažai tikėtina, jog šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, kas patvirtina, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė V. V..

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už smurtą, sukėlusį kitam žmogui fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą savo giminaičiui ar šeimos nariui. Nustačius, jog prieš nukentėjusiąją O. S. smurtavo V. V., nukentėjusiosios anūkė, pripažįstama, kad V. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą įstatymo uždraustą veiką (BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog anūkai ir seneliai yra priskiriami artimiesiems giminaičiams).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta, jog V. V. 2007 m. dėl agresyvaus, impulsyvaus elgesio nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas (pagal TLK-10-AM klasifikaciją diagnozės kodas (duomenys neskelbtini)), o V. V. 2010 m. kovo 15 d. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas 2016 m. balandžio 10 d. dėl ryškėjančio V. V. impulsyvaus, agresyvaus elgesio diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (duomenys neskelbtini), vėliau ši diagnozė patvirtinta ir 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. birželio 3 d. vykusių vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijų metu, rekomenduotas medikamentinis gydymas. Medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos metu buvo nustatyta, jog V. V. konflikto namuose su seserimi metu buvo paėmusi į rankas peilį, bandė ją pulti, šios konsultacijos metu patvirtinta diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), esant ryškesniam elgesio sutrikimui rekomenduotas stacionarinis gydymas. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. V. V. gydyta psichiatrijos skyriuje dėl agresyvaus elgesio, smurto prieš senelę, V. V. nustatytos diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini), vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (duomenys neskelbtini). Atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo vertinama V. V. psichikos būklė, apibendrinta, jog V. V. mąstymas itin konkretus, vidutinio tempo, stebima vidinė įtampa, nerimas, emocijos nebrandžios, geba atsakyti į paprastus, buitinio pobūdžio klausimus, žinios apie artimiausią aplinką itin menkos. Atlikus V. V. psichologinį įvertinimą konstatuota, jog tiriamoji gali suvokti ir atgaminti tik labai konkrečias esmines faktines „kas ką darė“ aplinkybes, tiriamajai nustatyti labai žemi intelektiniai gebėjimai, atitinkantys vidutinį protinį atsilikimą, ir sutrikusi savireguliacija. Ekspertizę atlikusios ekspertės priėjo išvadą, jog V. V. dėl jai konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančio gydymo (duomenys neskelbtini), tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2019 m. lapkričio 13 d.), tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (102-106 b. l.)

Teismo posėdyje apklausta teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadas, jog V. V. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jų nesupranta ir dabar bei negali jų valdyti, V. V. yra reikalingas tiek medikamentinis gydymas, tiek nuolatinė psichiatro priežiūra tam, kad gydymas reikalui esant būtų pakoreguotas. Ekspertė S. S. teismo posėdyje rekomendavo, kaip ir nurodyta ekspertizės išvadose, taikyti V. V. priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre.

Atsižvelgęs į byloje pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės S. S. paaiškinimus teisme, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl dar 2010 metais diagnozuoto psichikos sutrikimo V. V. nei veiksmų padarymo metu, nei šiuo metu nesuvokia savo padarytos veikos pavojingumo ir nevaldo savo veiksmų, V. V., atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodytas rekomendacijas, ekspertės paaiškinimus teisiamajame posėdyje, taip pat įvertinus ir padarytos veikos pavojingumo laipsnį, veikos pobūdį, V. V. amžių, V. V. tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (BK 17 straipsnis, 98 straipsnis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsniu, 405 straipsniu, teismas

nutaria:

V. V. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.