Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei ir teismo posėdžių sekretoriui Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovui A. J. T., ieškovo A. J. T. atstovei adv. A. B. R., atsakovei L. K., atsakovės L. K. atstovui adv. S. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civ. bylą pagal ieškovo A. J. T. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D., dėl suklydimo sudaryto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu atvejus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. 2 d.). Iš to seka, jog suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų ir tai nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos CK 6.465 str. 1 d. yra įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata, t.y. dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą nuosavybės teise kitai šaliai (apdovanotajam). Dovanojimo sutartis yra neatlygintina, todėl apdovanojamasis pagal ją neprisiima absoliučiai jokių įsipareigojimų. Minėta teisės norma, reguliuojanti dovanojimo sutartį, įtvirtina laisvą savininko disponavimą turtu ir laisvą jo apsisprendimą neatlygintinai perleisti turimą turtą kitam asmeniui.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori būtent neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos, nes nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį.

Iš ginčo šalių, taip pat trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, paaiškinimų matyti, kad A. J. T. ir L. K. niekada nesitarė dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų liudijančių, kad jis būtų su atsakove kalbėjęs ar derėjęsis, kad ši teiktų jam išlaikymą, nepateikė jokių įrodymų, kad tarėsi su ja dėl išlaikymo formos (dėl mėnesinės pinigų sumos mokėjimo; dėl išlaikymo maisto produktais ir drabužiais; pan.).

Nors ieškovas A. J. T. ir yra senyvo amžiaus – 77 m. (b.l. 9), tačiau teismo posėdžio metu puikiai perskaitė priesaikos tekstą, jį pasirašė, aktyviai dalyvavo viso bylos nagrinėjimo metu. Be to, iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. paaiškinimų matyti, kad jis asmeniškai domėjosi sudaryto sandorio panaikinimo galimybę (t.y. buvo pas ją atvykęs), vėliau (2014-12-01) niekieno nepadedamas, savo iniciatyva, kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK (b.l. 23), taip pat 2014-11-25 savarankiškai kreipėsi teisinės pagalbos į adv. A. B. R. (b.l. 27). Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad nepaisant savo amžiaus, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutarties pasirašymo metu A. J. T. tikrai galėjo ir turėjo suprasti kokio turinio sandorį jis sudaro, o norėdamas sudaryti kitą sandorį - išlaikymo iki gyvos galvos sutartį - galėjo ir privalėjo apie tai pranešti jį tvirtinusiai notarei.

A. J. T. atstovė adv. A. B. R. nagrinėjamoje civ. byloje pateikė eilę dokumentų, liudijančių ieškovo sveikatos būklę, t.y. pateikė UAB „Baltijos psichikos sveikatos centro“ medicinos dokumentų išrašus (b.l. 64-65), UAB „Lirema“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (b.l. 67-68), VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro“ Neveronių ambulatorijos medicinos dokumentų išrašą (b.l. 69), Kauno apskrities Nepriklausomybės ligų centro pažymą (b.l. 71), VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ Neurologijos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 95), VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro“ Neveronių ambulatorijos raštą (b.l. 96). Nurodyti medicininiai dokumentai liudija, kad ieškovas A. J. T. įvairiai laikotarpiais lankėsi įvairiose gydymo įstaigose, jam yra diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai (senatvinė kataraktozė; geltonosios dėmės degeneracija; padidinto kraujospūdžio liga; klausos sutrikimai; kt.). Tačiau pažymėtina, kad iš esmės visi nurodyti dokumentai buvo gauti ieškovui A. J. T. pareiškus Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl sudaryto dovanojimo sandorio panaikinimo ir liudija jo sveikatos būklę civ. bylos nagrinėjimo metu, o ne (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutarties pasirašymo metu. Be to, nei pats A. J. T., nei jo atstovė, teisminio nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir pareikšto ieškinio negrindė tuo, kad ieškovas sudarydamas ginčijamą sandorį suklydo dėl prastos savo sveikatos būklės. Be to, jau buvo minėta, kad pats ieškovas A. J. T. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jo sveikatos būklė nėra bloga, dar prieš metus jis aktyviai šoko tautinius šokius, dainavo ir užsiėmė kita aktyvia veikla. Kad ieškovas buvo aktyvus Veiverių seniūnijos bendruomenės visuomeninio gyvenimo dalyvis tiesiogiai liudija ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos seniūno pateikta A. J. T. charakteristika (b.l. 73). Teismo posėdžio metu ieškovas davė aiškius parodymus, aktyviai dalyvavo viso bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį, A. J. T. tinkamai nesuvokė pasirašomos Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutarties esmės ir sąlygų dėl savo sveikatos būklės.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamo sandorio objektas - nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), - ieškovui priklausė itin trumpą laiką (vos pusę metų), t.y. A. J. T. jį įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po A. K. mirties (b.l. 16, 20, 21-22), po ko labai greitai - (duomenys neskelbtini), visą nekilnojamąjį turtą padovanojo savo dukrai L. K. (b.l. 115-125). Nors teismo posėdžio metu ieškovas ir teigė, kad ten buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, o ten jis gyveno apie 20 m., tačiau tai paneigia paties A. J. T. pateikti rašytiniai įrodymai. Iš kartu su ieškiniu pateikto Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK 2014-12-04 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad 2014-12-01 buvo užregistruotas A. J. T. pareiškimas, kuriame jis buvo nurodęs, kad „prieš keletą metų padovanojo dukrai L. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje pats gyvena apie tris metus“ (b.l. 23). Iš minėto dokumento akivaizdu, jog prieš 2014-12-01 kreipdamasis į anksčiau nurodytą policijos įstaigą, A. J. T. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyveno tik tris metus (2012 m., 2013 m., 2014 m.), t.y. nuo 2012 m. Tai atitinka atsakovės L. K. paaiškinimus, kuriuose ji aiškiai buvo nurodžiusi, kad tėvas ginčo sodyboje apsigyveno tik po sesers (jos tetos) A. K. mirties. Pažymėtina, jog A. K. mirė būtent 2012 m. pradžioje, t.y. 2012-03-29 (b.l. 16). Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., A. J. T. niekada nebuvo deklaravęs ir savo gyvenamosios vietos, nes dar nuo 1980-09-02 jo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu - (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Nurodytu adresu esantis butas priklauso kitai ieškovo dukrai - R. A. (b.l. 18-19).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, jog ieškovui A. J. T. nepertraukiamas ir nuolatinis išlaikymas objektyviai net nėra būtinas. Paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas liudija, kad A. J. T. kiekvieną mėnesį realiai gauna 450,00 EUR (1546,16 Lt) dydžio pajamas (senatvės pensiją ir našlių pensiją) (b.l. 26). Jo gaunamos mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės nei minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 300,00 EUR (arba 253,00 EUR atskaičius privalomuosius mokesčius). Be to, ieškovas 2004-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido D ir J. D. turėtą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19), kas leidžia pagrįstai manyti, kad A. J. T. turi ir vienokio ar kitokio dydžio santaupų. Kad ieškovo materialinė padėtis nėra gera liudija ir itin nemažų sumų sumokėjimas už jo atstovės adv. A. B. R. suteiktas teisines paslaugas (b.l. 98-107). Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. J. T. nesitarė su atsakove L. K. sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, nes toks išlaikymas jam nebuvo reikalingas, o sudarė sandorį kurį ir norėjo sudaryti, t.y. nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, nes atsitiktinai įgytas (po sesers A. K. mirties paveldėtas) nekilnojamasis turtas jam nebuvo reikalingas.

Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad ginčijamo sandorio šalis siejo artimi giminystės ryšiai (tėvas ir dukra). Pažymėtina, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis yra numatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 3.205 str.). Pats ieškovas teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad dukra L. K. juo rūpinosi dar iki ginčijamo sandorio sudarymo – jį aplankydavo, atveždavo maisto ir kt. A. J. T. nurodė, kad ir po (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovė juo rūpinosi, tačiau vėliau liovėsi tai dariusi. L. K. taip pat nurodė, kad tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek ir po jo, prižiūrėjo savo tėvą, tai darė vedama moralinių paskatų, o juo rūpintis nustojo A. J. T. pradėjus girtauti, švaistyti jos atvežamą maistą, ir kt. Nors nagrinėjamoje civ. byloje ir nėra jokių įrodymų liudijančių ieškovo girtavimo faktą, tačiau tai neturi jokios esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Iš ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė L. K. rūpinosi ieškovu A. J. T., tačiau tuo pagrindu susiformavęs ir ieškovo turėtas lūkestis bei įsivaizdavimas, kad ji ir toliau tai darys, kad atsakovė leis jam gyventi padovanotoje sodyboje, nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) pasirašant ginčijamą sutartį buvo suklysta dėl dovanojimo sandorio esmės ir jo teisinių pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad dėl vienokių ar kitokių asmeninių priežasčių, 2014 m. rudenį atsakovė L. K. nustojo rūpintis ieškovu A. J. T., nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu (t.y. (duomenys neskelbtini)) ieškovas klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes. Vėlesnis asmens (t.y. dovanotojo A. J. T.) valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Faktą, jog atsakovė L. K. jį suklaidino (apgavo) dėl ginčijamo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių, ieškovas A. J. T. įrodinėjo ir Lietuvos Respublikos CPK 192 str. 8 d. nustatyta tvarka užfiksuotais R. A. parodymais (b.l. 136-137). Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtintuose parodymuose R. A. nurodė, kad: jai yra žinoma, jog tėvas A. J. T. kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos sandorio nuginčijimo; tėvas 2014 m. lapkričio mėn. pranešė jai telefonu, kad jo dukra L. K. jį iškeldina iš namo, neteikia išlaikymo, neaprūpina maistu, vaistais; žino, jog jos tėvas A. J. T. gyvena ūkiniame pastate, be šildymo ir be elektros, be jokio išlaikymo (b.l. 136-137). Pažymėtina, kad Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtintuose parodymuose, R. A. nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, susijusių su ginčijamo sandorio sudarymu, ginčo šalių santykiais iki (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutarties pasirašymo ar po jos pasirašymo, ginčo šalių derybomis dėl sandorio sudarymo ar pan. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos CPK 192 str. 8 d. nustatyta tvarka užfiksuoti R. A. parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Pareikštą materialinį teisinį reikalavimą ieškovas A. J. T. įrodinėjo ir liudytojo - M. B. – parodymais. Tačiau teismas pažymi, kad savo paaiškinimų pradžioje ieškovas A. J. T. nurodė, kad apie sudaromą sandorį niekam nepasakojo, apie tai niekas nežinojo. Vėliau atsakydamas į savo atstovės klausimus, jis jau nurodė, kad apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes gali žinoti jo kaimynas M. B.. M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra geras ieškovo draugas, o tam tikras aplinkybes apie dovanojimo sandorį jis yra sužinojęs išimtinai iš A. J. T.. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja minėto liudytojo parodymais, be kita ko, pažymėdamas ir tai, kad jokių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam civ. bylos Nr. 2-156-950/2015 išnagrinėjimui, M. B. teismo posėdžio nenurodė.

Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus ir motyvus, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamą (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutartį ieškovas A. J. T. sudarė iš esmės suklydęs. Ieškovas A. J. T. nepateikė jokių įrodymų, jog pasirašydamas (duomenys neskelbtini) Žemės sklypų ir pastatų dovanojimo sutartį, jis iš tikrųjų siekė sukurti išlaikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius, nors tai įrodyti privalėjo būtent jis (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Todėl ieškovo A. J. T. 2014-12-16 ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė L. K. patyrė 800,00 EUR dydžio išlaidas adv. S. B. teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 110-112). Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civ. bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų pobūdį (buvo parengtas atsiliepimas į ieškinį), joje vykusių teismo posėdžių skaičių (įvyko vienas parengiamasis teismo posėdis, taip pat įvyko ir du teismo posėdžiai), yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atsakovei L. K. yra priteistinos iš ieškovo A. J. T. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).

Atmestus ieškovo A. J. T. ieškinį, iš jo priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 10,94 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92).

Atmetus ieškovo ieškinį, naikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi civ. byloje Nr. 2-156-950/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 178 str., 185 str., 259 str., 265 str., 268 str. 5 d., 270 str., 271 str.,

nusprendžia:

Ieškovo A. J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-12-16 ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 800,00 EUR (aštuoni šimtai EUR) teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 10,94 EUR (dešimt EUR, 94 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į 0,1700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėl nuosavybės teisės į 0,3700 ha žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo atsakovei L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.