- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-175-768/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00095-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. P. (toliau – Pažeidėjas) atstovo advokato Vaidoto Sviderskio (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. L. 2018 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėjas nubaustas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, o būtent: 2018 m birželio 23 d. , 16.10 val., (duomenys neskelbtini) k. jo laikomas šuo buvo be pavadėlio neaptvertoje teritorijoje, dėl ko jis kėlė pavojų eismo saugumui, be to, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), jį skersavo ir užtvėrė kelią automobiliui „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tokiu būdu sukėlė grėsmę eismo saugumui.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu dalyje dėl Pažeidėjui inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, Pažeidėjo atstovas jį apskundė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, tačiau apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiama nutartimi Pažeidėjo atstovo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti tiek skundžiamą teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir administracinio nusižengimo teiseną minėtoje dalyje nutraukti, kadangi administracinė nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, nesigilinant į visas bylos aplinkybes.
3.1. Nurodo, jog teismas Pažeidėjo veiksmų nevertino ANK 14 straipsnio 1 dalies kontekste, nors tuo buvo grindžiamas skundas. Teismas įvertino tik tai ar O. P. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas (kėlė grėsmę pareiškėjo šuniui ar kam nors kitam). Atkreipia dėmesį, jog minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens pasipriešinimą atremiančio asmens veikai taikomos ANK 13 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės, tačiau jos turi būti aiškinamos sistemiškai su ANK 14 straipsnio 1 dalimi, o ne skyrium. Taigi, esamoje situacijoje būtina vertinti ar buvo sąlygos numatytos ANK 14 straipsnio l dalyje.
3.2. Tvirtina, jog teismas taip pat nepasisakė ar buvo požymių, leidžiančių spęsti, kad įvyko eismo įvykis automobiliui „Opel Zafira“ kontaktuojant su šunimi ir jį sužeidžiant. Cituodamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, remdamasis A. V. ir L. N. parodymais, yra įsitikinęs, jog kontaktas su šunimi buvo, šis kontaktas galėjo sukelti žalą, todėl šis incidentas laikomas eismo įvykiu, iš kurio V. V. pasišalino. Teigia, jog šio epizodo nei teismas, nei policijos pareigūnai visiškai nevertino ir jį ignoravo, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti: nustatyti ar bent jau vertinti ar iš eismo įvykio V. V. nepasišalino, o tik nustačius šią aplinkybę vertinti ANK 14 straipsnio 1 dalies prasme, o po to ir ANK 13 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės taikymo aspektu, t. y. privalėjo būti žiūrima ar automobilio „Opel Zafira“ stabdymas nebuvo išskirtinis ir keliantis didesnę grėsmę nei tai būtina siekiant asmenį sustabdyti ir jį bent jau informuoti apie įvykusį eismo įvykį.
3.3. Atkreipia dėmesį, jog automobilio stabdymo dalyje, V. V., L. N. ir O. P. parodymai esmingai skiriasi. Cituodamas jų parodymus mano, jog teismas privalėjo kritiškai vertinti V. V. ir L. N. parodymus, kadangi jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi (V. V. nori, kad jo veiksmai būtų nekvalifikuojami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio, o L. N. - V. V. duktė – nori padėti tėvui). Mano, kad V. V. neabejotinai suprato, kad jis dalyvavo eismo įvykyje ir siekė, kad jam nekiltų atsakomybė už pasišalinimą iš jo. Abi pusės patvirtino, kad automobiliams sustojus, tarpusavyje nesišnekėjo, o vienintelės frazės kuriomis jos apsikeitė - susižinojimas ar iškviesta policija ir jos buvo ilgokai laukiama. Nei viena aplinkybė nepatvirtina, kad buvo siekiama elgtis chuliganiškai, piktybiškai ar asocialiai - priešingai O. P. supratęs, kad įvyko eismo įvykis, siekė elgtis pilietiškai vos tik sustabdė „Opel Zafira“ automobilį - iškvietė būtent policiją, o V. V. supratęs kas įvyko - policijos kantriai laukė.
3.4. Vertindamas automobilių stabdymą, atkreipia dėmesį ir į kitas esmines detales: staigus stabdymas yra vertybinė sąvoka, kadangi vienam tas pats veiksmas bus staigus, o kitam ne, taip pat didelę įtaką vertinimui turi ir vairavimo įgūdžiai bei aplinkybių suvokimas ir vertinimas. Teigia, jog vertinant administracinio nusižengimo prasme, būtina neabejotinai nustatyti, kad stabdymas buvo staigus ir išskirtinis, t. y. nebūdingas standartiniam, normaliam stabdymui, tačiau tai apylinkės teismas taip pat nevertino ir nepasisakė. Be to, teismas nenustatinėjo, kad O. P. automobilio stabdymas buvo staigus, nevertino šios sąvokos, o taip pat nenustatė kokie įrodymai tai neabejotini patvirtina. Taip pat nurodo, kad V. V. ir L. N. patvirtino, kad abu kartus automobilį staiga stabdant užgeso jo variklis. Mano, jog ši aplinkybė parodo ne tik prastus V. V. vairavimo įgūdžius, tačiau, kad arba automobilis buvo techniškai netvarkingas, arba V. V. vairavimo įgūdžiai yra ypač prasti, arba, galimas variantas - V. V. ir L. N. liudija netiesą. Atkreipia dėmesį, jog tiek V. V. ir L. N., tiek ir O. P. bei O. K. parodė, kad visiškai jokių stabdymo žymių ant kelio nebuvo, todėl tvirtina, jog staigaus stabdymo objektyviai nebuvo. Yra įsitikinęs, jog bylos duomenimis nėra nei vieno objektyvaus ir neginčijamo įrodymo patvirtinančio tai, kad O. P. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo padarymo sudėtis ir faktas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pažeidėjo atstovo apeliacinį skundą Institucijos viršininkas R. Č. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, nes teismas teisingai nustatė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5.1. Apeliaciniame skunde Pažeidėjo atstovas ginčija įrodymus, kuriais teismas grindė Pažeidėjo kaltę. Teigiama, kad teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, nenustatė arba neteisingai nustatė bylai svarbias aplinkybes ir klaidingai konstatavo, kad Pažeidėjas padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y., teismas Pažeidėjo veiksmų ANK 14 straipsnio 1 dalies kontekste nevertino, netyrė ar kontaktas su šunimi laikomas eismo įvykiu bei nepagrįstai kritiškai nevertino V. V. ir L. N. parodymų. Vis tik apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis skundžiamoje apimtyje, pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs Pažeidėjo atstovo skundą apimtyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad Pažeidėjo atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl Pažeidėjo kaltės.
5.2. Pažeidėjo atstovas skunde plačiai analizuoja įvykį su šunimi, teigdamas, jog toks įvykis turi būti laikomas eismo įvykiu ir sietinas su Pažeidėjo atliktais veiksmais, tačiau apygardos teismas atkreipia atstovo dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl skundo argumentai, susiję su situacijos vertinimu (dėl šuns), paliekami nenagrinėti, kadangi šiuo atveju tai nėra skundo dalykas.
5.3. Pažeidėjo atstovas yra įsitikinęs, kad Pažeidėjas yra nepagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jis siekė pavyti arba sulaikyti V. V. – asmenį, padariusį eismo įvykį. Apygardos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, kaip to prašė Pažeidėjo atstovas, jei būtų pagrindas teigti, jog V. V. padarė įstatymo uždraustą veiką, Pažeidėjas turėjo elgtis taip, kad pats nepažeistų įstatymo - imtis teisėtų priemonių susidariusiai situacijai spręsti (pvz. iš karto kreiptis į policijos pareigūnus ir informuoti apie įvykį; tvarkingai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) važiuoti paskui asmenį, Pažeidėjo nuomone, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos ir t. t.), o ne kelti grėsmę eismo saugumui savo vairavimu sukeldamas pavojingas situacijas, dėl ko kiti eismo dalyviai, šiuo atveju V. V. buvo priverstas staigiai stabdyti, siekdamas užtikrinti ne tik savo, bet ir kartu važiavusios dukters bei anūko saugumą. V. V. ir kartu su juo važiavusi L. N. parodė, kad matė, kaip jų automobilį aplenkęs Pažeidėjas, staiga užkirto kelią užsukęs savo vairuojamą automobilį, dėl ko V. V. buvo priverstas staigiai stabdyti, nes kitu atveju galėjo įvykti eismo įvykis. Tai patvirtina ir fotonuotraukos, iš kurių matyti užfiksuotas nedidelis atstumas tarp automobilių, stovinčių važiuojamojoje kelio dalyje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės byloje esmingai svarbios ir be abejonės pakankamos daryti išvadą, jog Pažeidėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
5.4. Kaip visiškai pagrįstai pabrėžė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, visi vairuotojai be išimties, nepaisant susidariusios situacijos, privalo laikytis KET, todėl analizuojamos bylos kontekste būtent Pažeidėjas pervertino savo teises ANK 14 straipsnio prasme, manydamas, jog jam administracinė atsakomybė, sukėlus pavojingą situaciją, dėl ko V. V. turėjo staigiai stabdyti, nekyla. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kuomet V. V. būtų bandęs aktyviai išvengti sulaikymo ir pan. Atvirkščiai, kai Pažeidėjas automobiliu užkirto kelią V. V. ir priėjęs informavo, jog kvies policijos pareigūnus, V. V. jų laukė. Kaip jau minėta, tai, kad Pažeidėjas skersuodamas savo automobilį užtvėrė kelią automobilį vairuojančiam V. V., dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti, patvirtina ne tik V. V., L. N. parodymai, kurių objektyvumu abejoti apygardos teismas neįžvelgia pagrindo, juolab, kad liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad minėti Pažeidėjo veiksmai prieštarauja KET, ir nors, tokį savo veikimą Pažeidėjas siekia pagrįsti kaip jo pareigą būti pilietišku ir sulaikyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visuma bylos duomenų, su tokia Pažeidėjo atstovo pateikiama pozicija kategoriškai nesutinka.
5.5. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako tik dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui.
5.6. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog Pažeidėjo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta, todėl Institucijos 2018 m. liepos 4 d. nutarimu dėl šio nusižengimo jis nubaustas pagrįstai. Apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, dėl to nutartį naikinti, kaip to skunde prašo Pažeidėjo advokatas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. P. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.