- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- I-4249-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02255-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Raimondas Blauzdžius, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybinei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 1.2Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūros Marijos Strumskienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2011-10-25 su skundu (b. l. 1-4) ir 2011-11-11 su patikslintu skundu (b. l. 23-26) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-08-05 aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-06-15 aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-09-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškina, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išnagrinėjo pareiškėjos 2011-01-16 skundą bei priėmė 2011-05-27 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, tačiau vėliau priėmė 2011-06-15 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-08-05 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė, jog 2011-01-16 skundas dėl šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ nesąžiningų veiksmų, atmestas. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėja yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. (duomenys neskelbtini) esančiame name yra iš viso 9 butai. Už buto apšildymą apmoka pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąskaitas. Šiluma tiekiama individualios apskaitos principu, t.y. vadovaujantis pirminiais šilumos skaitiklio rodmenimis, esančiais namo apskaitos patalpose. Laikotarpiu nuo 2010 metų spalio iki 2011 metų sausio 16 d. ji šilumos tiekėjo teikiama šildymo paslauga nesinaudojo. Šias aplinkybes patvirtina šilumos skaitiklio rodmenys (buto radiatoriai buvo užsukti). Tačiau sąskaitos už šildymą pateikiamos – už 2010 m. spalio mėnesį – 94,71 Lt, tų pačių metų lapkričio mėnesį – 89,29 Lt, gruodžio mėnesį – 351,09 Lt. Vertina, kad toks šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ elgesys yra nesąžiningas. Pažymi, kad jos butas yra išorinis ir jo nešildo jokie kiti butai, nes namas dviejų aukštų, kurio pirmame aukšte yra garažas, virš buto jokių patalpų daugiau nėra, o iš šono yra bendro naudojimo laiptinė, kurioje radiatorius taip pat nuolat užsuktas. Pažymi, kad šildymo kaina yra neproporcingai didelė, turint mintyje, kad pareiškėja visai nesinaudoja šildymo paslauga. Namą administruojanti įmonė UAB „Autokonas“ nurodė, kad pareiškėjai priklausančio buto šilumos apskaitos prietaiso rodmenys buvo nuliniai.
Nesutikimą su Komisijos bei atsakovo aktais grindžia tuo, jog atsakovas skundžiamame 2011-08-05 akte Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai nurodė, jog pareiškėjai galioja 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, pagal kurį vartotojui, nesilaikančiam viso patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teigia, jog atsižvelgiant į atsakovės motyvus, atsakovė netyrė pareiškėjos skundo motyvų ir iš esmės nevertino esminių reikšmę turinčių aplinkybių, kad tolygus šildymas bute buvo užtikrintas alternatyviu šildymo būdu. Todėl toks formalus konstatavimas, kad pareiškėja nesilaikė patalpų tolygaus šildymo sąlygos, pažeidė pastarosios teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo sprendžiant skundus, nenurodė ir nepagrindė, kad buvo nustatytas buto tolygaus šildymo pažeidimo faktas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo ir/arba trečiojo asmens atstovai nebuvo atvykę į butą siekiant įsitikinti, kad butas nėra šildomas. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, kuriame pareiškėjos skundas buvo atmestas dviem pagrindais, t. y. dėl praleisto termino Inspekcijos 2011-06-15 sprendimui apskųsti bei dėl to, jog 2011-08-05 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė kaip paprastą atsakymą, D. K., pažymėjo, jog Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundo iš esmės netyrė, bei nurodytų argumentų dėl teisių pažeidimo nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Todėl tuo Komisija pažeidė pareiškėjos teises į visapusišką ir objektyvą skundo nagrinėjimą bei teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimuose nurodo, jog pareiškėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovės nurodomas šilumos paskirstymo metodas pažeidžia pareiškėjos interesus (b.l. 60-62, 100-101). Pažymėjo, jog šilumos paskirstymo metodai yra taikomi įgyvendinant imperatyvias Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Todėl kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Paaiškina, kad pareiškėja nesilaikė visų patalpų tolygaus šildymo sąlygų, todėl jai buvo taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto paskirstymo metodo Nr. 3 (toliau – Metodas Nr. 3) 10 p., kuriame nustatyta, kad vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos (kai koeficientas mažesnis už 0,7), priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir priskaičiuojamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Taip pat Lietuvos Respublikos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau -Taisyklės) 47.4.4. p. nustato, kad visas šilumos kiekis, suvartotas pastato bendro naudojimo šilumos įrenginiuose, nustatytas šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, įrengto pastato įvade, rodmenų ataskaitas, paskirstomas šilumos vartotojams pagal vieną iš Komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų metodų, kurį parenka šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Pažymėjo, jog pareiškėja teigdama, jog tolygus šildymas jai priklausančiame bute buvo užtikrintas alternatyviu šildymo būdu, nepateikė tokio šildymo būdo teisėtumo įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad tokiu įrodymu galėtų būti pareiškėjai priklausančio buto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodytas šildymo būdas. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas yra keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Paaiškino, kad pareiškėja teigdama, kad ginčijamu laikotarpiu šildymo paslaugomis nesinaudojo, nepateikė įrodymų, kad būtų teisėtai atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos bei tai, kad neturi mokėti už šias paslaugas. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjai net ir nesinaudojant šilumos tiekimo paslaugomis, lieka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Todėl priimtų sprendimų argumentais pareiškėjos skundas buvo atmestas pagrįstai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad vartotojas turi atsiskaityti ir už bendrą patalpų šildymą. Pažymėjo, kad trijų laiptinių plotas įeina į viso namo bendrąjį plotą. Neprieštaravo, kad būtų atnaujintas terminas atsakovės 2011-06-15 sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimuose pareiškėjos skundą prašė atmesti (b. l. 54-57, 97-98). Paaiškino, kad šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.3 punktas nurodo, jog kai tiekimo - vartojimo vietoje ir (ar) ties tiekimo - vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Pažymi, kad vartotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti kitą iš Komisijos rekomenduojamų arba su šia institucija suderinti naują šilumos paskirstymo metodą, tačiau šiuo atveju pastato bendrasavininkai tokia savo teise nėra pasinaudoję. Todėl nėra pagrindo pareiškėjos argumentams, jog UAB „Vilniaus energija“ bute suvartotai šilumos energijai paskirstyti taikė netinkamą šilumos paskirstymo metodą. Vertina, kad Komisija bei Inspekcija atsižvelgiant į Metodo Nr. 3 10 p. ir UAB „Vilniaus energija“ paaiškinimus pagrįstai priėmė išvadą, jog UAB „Vilniaus energija“ mokesčius skaičiavo vadovaujantis Metodu Nr. 3, todėl teisingai taikė tolygaus šildymo sąlygą. Dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą pažymėjo, kad pareiškėjos pozicija, jog šilumos tiekėjas reikalauja mokėti už nepatiektą šilumos energijos kiekį nepagrįsta, nes visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis įvadinio skaitiklio parodymais, t.y. skaičiuojama tik už tiek, kiek suvartojama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja D. K. yra buto (duomenys neskelbtini)-9, Vilniuje, savininkė. (duomenys neskelbtini) esančiame name yra iš viso 9 butai (b.l. 86, 114-115).
Pareiškėja 2011-01-16 į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi su skundu dėl nesąžiningų šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ veiksmų, prašė ištirti neteisėtą ir nesąžiningą šilumos tiekėjo elgesį ir pašalinti jos, kaip vartotojos, teisių pažeidimą (b.l. 83-85). Šiame skunde, kaip ir skunde teismui, pareiškėja nurodo, kad šilumos tiekėjas nesąžiningai elgiasi, jai pateikdamas sąskaitas už šildymą, nors už laikotarpį nuo 2010 metų spalio iki 2010 metų gruodžio jos buto, kuris yra išorinis, šilumos apskaitos prietaiso rodmenys yra nuliniai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-02-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą persiuntė atsakovei (b.l. 82).
Atsakovė 2011-05-27 surašė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į šilumos tiekėją ir namo administratorių UAB „Autokonas“ dėl šilumos pirkimo – pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutarties sudarymo, kurioje būtų nustatyta tvarka, kai, pirmuoju atveju, šiluma paskirstoma pagal vartotojų pasirinktą Komisijos rekomenduotą ar kitą su Komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą ir, antruoju atveju, kai patalpos šildomos kitu alternatyviu būdu (b.l. 12). 2011-06-15 skundžiamu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą nusprendė atmesti tuo pagrindu, vadovaujantis Taisyklių 30.3 p. nuostata, kadangi šiluma paskirstoma pagal sutartyje aptartą metodiką (b.l. 14). Skundžiamame akte nurodoma, kad gyvenamajame name Trakėnų g. 19, Vilniuje, suvartota šiluma apskaitoma įvadiniu šilumos skaitikliu, o butuose suvartota šiluma apskaitoma individualiais šilumos skaitikliais. Name suvartota šiluma paskirstoma vadovaujantis 2008-11-28 šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) VI skirsniu. Pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą paskirstymo metodiką Nr. 3, kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: naudingo ploto šildymui, šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Pagal šį paskirstymo metodą negali skirtis tolygaus šildymo koeficiento reikšmė nuo vidutinio šilumos kiekio, tenkančio 1 kv. m. pastato naudingo ploto šildymui. Tolygaus šildymo koeficientas lygus 0,7, arba nustatomas eksperimento būdu. Pagal šio metodo 10 punktą, vartotojui, nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pareiškėja 2008-11-28 pasirašė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su buitiniu šilumos vartotoju (b.l. 87 A,), šalių šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros ir tiekimo – vartojimo ribų nustatymo 2008-11-28 aktą (b.l. 92). Atsakovės priimtas 2011-06-15 skundžiamas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas. Pareiškėja 2011-01-16 skunde (b.l. 83-85) kėlė klausimus ne tik dėl mokesčių už paslaugas reikalavimo teisėtumo, bet ir dėl nepagrįstai didelių sąskaitų už šildymą, teikė argumentus, kad jos butas yra išorinis, kad jo nešildo kiti butai, kėlė ir kitus klausimus. Pažymėtina, kad atsakovė netyrė pareiškėjos skundo motyvų ir iš esmės nevertino esminių reikšmę turinčių aplinkybių, kad tolygus šildymas bute buvo užtikrintas alternatyviu šildymo būdu, nepagrindė, kad buvo nustatytas buto tolygaus šildymo pažeidimo faktas, atsakovės atstovai nebuvo atvykę į butą siekiant įsitikinti, kad butas nėra šildomas. Atsakovė tvirtina, kad pareiškėja, teigdama, jog tolygus šildymas jai priklausančiame bute buvo užtikrintas alternatyviu šildymo būdu, nepateikė tokio šildymo būdo teisėtumo įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė iš pareiškėjos nereikalavo pateikti konkrečių įrodymų.
Pareiškėja 2011-07-15 kreipėsi su prašymu į atsakovę, prašydama nurodyti institucijos poziciją dėl jos 2011-01-16 skundo, prašydama nurodyti skundo tenkinimo ar atmetimo ribas (b.l. 15).
2011-08-05 skundžiamu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė (b.l. 16) pažymėjo, kad galutinis sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas 2011-06-16, kuriuo skundas atmestas (šiame akte neteisingai nurodyta data, sprendimas su tokiu numeriu priimtas 2011-06-15). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-08-30 nutartyje pasisakė, kad 2011-06-15 skundžiamame akte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo duotas neigiamas atsakymas ir išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Vadinasi, šis aktas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes.
Vertintina, kad 2011-08-05 skundžiamas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pasekmių nesukuria, yra tik informacinio pobūdžio raštas, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas šioje dalyje atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010 ir kt.). Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracines bylas Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), minėtos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėja 2011-09-16 su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti atsakovės 2011-06-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-08-05 sprendimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtus (b.l. 1-3).Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-09-30 priėmė pareiškėjos skundžiamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pareiškėjos skundą atmetė (b.l. 5-7). Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja praleido atsakovo 2011-06-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą ir tuo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-08-05 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Pažymėtina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjos skundo iš esmės neišnagrinėjo. Teismas sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-09-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) argumentais dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-06-15 sprendimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-08-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Vertina, kad pareiškėja praleido terminą atsakovės 2011-06-15 sprendimui Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti, taip pat sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad 2011-08-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra individualus administracinis aktas. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį skundas administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėja į Komisiją su skundu kreipėsi tik 2011-09-16 ir apskundimo terminą praleido (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos medžiaga, b.l. 1-3). Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamą aktą ji gavo iki 2011-07-15 (b.l. 15). Vertintina, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-09-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti pagrindų nėra.
2011-10-25 teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą dėl atsakovės 2011-06-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ( b.l. 9-11). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė nenaikino savo 2011-05-27 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), o priėmė kitą jam prieštaraujantį sprendimą – 2011-06-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys pareiškėjai tapo aiškus tik gavus atsakovės 2011-08-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Vertintina, kad pareiškėja skundžiamo akto apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – tai yra atsakovės pareiškėjai siųstų dokumentų formuluočių painumo ir prieštaringumo skirtinguose jai siųstuose aktuose. Todėl atsakovės 2011-06-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminas pareiškėjai atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.1, 2 p., 127 str.,
nuspren d ė:
Pareiškėjai D. K. atnaujinti terminą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-06-15 sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti.
Pareiškėjos D. K. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-06-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
D. K. skundo dalį dėl panaikinimo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-08-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinimo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-09-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.