Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-616/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
1S-156-616/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32365-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius
Kaltinamasis
Ž. R.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Byla Nr. 1S-156-616/2018
Proceso Nr. 1-01-1-32365-2015-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Ž. R. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Ž. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tuo, kad sunkiai sutrikdė M. Č. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2016 m. balandžio 16 d. apie 22 val. 10 min., veikdamas bendrai su A. J. P., dėl chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, M. Č. atidarius savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, duris, jis sugriebė M. Č. už rūbų ir išsitraukė į bendrojo naudojimo koridorių, kur teleskopinėmis lazdomis, abu su A. J. P. sudavė ne mažiau 20 smūgių M. Č. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, o po to išstūmė per trečio aukšto langą, taip bendrais veiksmais padarydami M. Č. dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešiniojo sėdynkaulio, dešiniojo klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimus bei žaizdas galvoje, tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjos 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu Ž. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam Ž. R. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę suėmimą. 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbta Ž. R. paieška. 2017 m. spalio 16 d. dėl Ž. R. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį Austrijos Respublika 2018 m. vasario 14 d. Ž. R. perdavė Lietuvos Respublikai. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti šio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria kaltinamajam Ž. R. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę suėmimą ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam Ž. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas įvertinęs tai, jog Ž. R. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes be leidimo išvažiavo iš Lietuvos į užsienį, kur padarė naują nusikaltimą, padarė išvadą, kad švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė neleido pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo Ž. R. gynėjas advokatas V. Paltanavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam Ž. R. kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą.

4.1. Skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pažymima, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalį, procesas turi atitikti pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus, o suėmimas negali būti skiriamas ar tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė ir gali būti pateisinama tik tais atvejais, kai, apsvarsčius kitas, švelnesnes priemones, yra nusprendžiama, jog jų nepakaktų asmenų ar viešųjų interesų - dėl kurių suėmimas tapo būtinas - apsaugai.

4.2. Gynėjo nuomone, šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas Ž. R. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomoji priemonė intensyvi priežiūra leidžia užtikrinti nuolatinę asmens kontrolę ir apribotų bet kokią galimybę bėgti (slėptis) ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

4.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Ž. R. dalyvavo teisminio bylos nagrinėjimo procese, jis neatvyko tik į numatytą nuosprendžio paskelbimą ir į posėdį, paskirtą atnaujinus įrodymų tyrimą. Gynėjas teismui pateikė duomenis, kad asmuo išvyko į užsienį dirbti, kur buvo sulaikytas. Kaltinamasis teismui paaiškino, jog išvykęs trumpalaikiam darbui jis tikėjosi grįžti į Lietuvą iki iš anksto numatyto posėdžio, tačiau buvo sulaikytas.

4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas privalo įsitikinti ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo atveju, teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti dėl kardomosios priemonės intensyvios priežiūros Ž. R. paskyrimo. Skunde teigiama, kad aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teismo sprendimui, neišsiaiškinimas bei vadovavimasis tik formaliais prokuroro pateiktais teiginiais, sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą.

4.5. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne kardomąja priemone. Atsižvelgiant į tiriamos nusikalstamos veikos pobūdį, pakankamai griežta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, būtų pakankama ir proporcinga procesinė prievartos priemonė. Gynėjo manymu, suėmimo termino pratęsimas pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo Ž. R. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo Ž. R. gynėjo skundas atmetamas.

7. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam Ž. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Ž. R. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo M. Č. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, o taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Ž. R. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodė, kuriuo iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas Ž. R. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.2. Ž. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo dvejų iki dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Skunde gynėjas teisingai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji padidina kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę. Nagrinėjamu atveju, pratęsiant kardomosios priemonės suėmimo terminą reikšminga ir tai, kad kaltinamasis pažeidė jam taikytos kardomosios priemonės sąlygas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam Ž. R. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal BPK 136 straipsnį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis kaltinamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Asmeniui, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Ž. R. pasirašytinai buvo supažindintas su galimomis pasekmėmis ir žinojo, jog, nesilaikant švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, tačiau pats valingai rinkosi elgesio variantą – pažeidė paskirtą kardomąją priemonę ir be teismo leidimo išvyko iš Lietuvos, be pateisinamos priežasties du kartus neatvyko į teisiamąjį posėdį, užsienyje padarė naują nusikaltimą. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad suimtasis nelinkęs laikytis įstatymų, priešingai, linkęs juos pažeisti. Konkrečiu atveju, nėra galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese), nes visos švelnesnės kardomosios priemonės yra susijusios su pačio asmens, kuriam jos taikomos, valiniais sprendimais – laikytis ar ne nustatytų draudimų ir įpareigojimų, kas esamoje situacijoje, kai Ž. R. nesilaikė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, prieštarautų elementariai logikai. Bylos duomenimis, Ž. R. yra nevedęs, nedirbantis, taigi galima teigti, kad nėra saistomas tvirtais šeiminiais ar ekonominiais ryšiais. Pagal bylos duomenis kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Ši aplinkybė yra svarbi, tačiau vien tokios aplinkybės nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis Ž. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios išvados negali paneigti skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis išvyko į užsienį tikėdamasis grįžti į Lietuvą iki numatyto teisiamojo posėdžio.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

12.1. Ž. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką galimai padarė kartu su kitu asmeniu, todėl jo galimai padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuotas. Kaip jau minėta, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. R. išvyko į užsienį, kur padarė naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad bylos faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis Ž. R. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

13. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. R. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (bylos teisminio nagrinėjimo metu pažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygas bei padarė naują nusikalstamą veiką), inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo pobūdį (veika tyčinė, susijusi su sunkiu sveikatos sutrikdymu), jos sunkumą, švelnesnės kardomosios priemonės, tame tarpe ir intensyvi priežiūra, nebus pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad nė viena švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu šiuo metu nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti.

14. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam Ž. R. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone Ž. R. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

15. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo Ž. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo Ž. R. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam Ž. R. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisErnesta MontvidienėJustas Namavičius