Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės – D. J. - apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pripažinta, jog D. J. nepakaltinamumo būsenoje padarė LR BK 214 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005-06-23 įstatymo Nr. X-282 redakcija) ir LR BK 182 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytus nusikaltimus, ir jam taikytos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą, t.y., VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, D. J. gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pirmosios instancijos teismas pripažino, jog D. J., būdamas nepakaltinamas, 2005 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, laikotarpyje nuo 21 iki 27 dienos, būdamas A. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., pagrobė A. K. mokėjimo kortelę, neteisėtai šią kortelę laikė savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., ir 2005 m. rugpjūčio 28 d., apie 16 val., AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., nuslėpdamas, kad neturi teisės naudotis A. K. mokėjimo kortele, neteisėtai panaudojo šį svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - paėmė iš šio bankomato 780 Lt grynųjų pinigų.

Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog D. J., būdamas nepakaltinamas, 2005 m. rugpjūčio 28 d., apie 16 val., AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., nuslėpdamas, kad neturi teisės naudotis A. K. mokėjimo kortele, pagrobta iš A. K., ir sužinojęs šios kortelės PIN kodą, prisistatęs bankui teisėtu šios mokėjimo kortelės turėtoju, apgaule savo naudai įgijo A. K. priklausančius 780 Lt.

Apeliaciniu skundu D. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį, leisti jam susipažinti su baudžiamąją byla, pasidaryti nuorašus iš baudžiamosios bylos, kviesti į posėdį ir apklausti liudytoja V. G., gyv. Vainiūnų km., Radviliškio raj., bei išreikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros, Radviliškio rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo visus jo 2005-2006 metas rašytus prašymus, ieškinius, skundus ir nutartis prieš A. K..

Apeliantas teigia, jog nevogė A. K. mokėjimo kortelės bei neįgijo savo naudai joje buvusių pinigų, o A. K. pati jam davė savo sutuoktinio kortelę, pasakė jos PIN kodą ir paprašė nuvykti į Šeduvą bei nuimti visus kortelėje buvusius pinigus, ką jis ir padarė. Visus 780 Lt jis atidavė A. K., tačiau ši po kiek laiko ėmė jam grasinti, reikalavo per 3 mėnesius grąžinti jai pavogtus 880 Lt, ir jis, bijodamas, jai atidavė per tris kartus 250 Lt, 500 Lt ir 130 Lt, iš kurių 100 Lt ji vėliau grąžino. Nurodo, jog dėl savo ligos jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir įrodyti savo nekaltumo, taip pat nebuvo apklausta jo prašoma apklausti liudytoja V. G., jam niekas neleido susipažinti su byla nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, su byla jis nėra susipažinęs iki šiol.

D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Baudžiamojo proceso dėl nepakaltinamo asmens padarytos veikos taisyklės nustato, kad šio proceso metu, kaip ir įprastiniame procese (su kai kuriomis išimtimis, nes ne visuomet procese dalyvauja asmuo, kurio psichika yra sutrikusi), turi būti įrodinėjama baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės; ar baudžiamojo įstatymo uždrausta veika apskritai buvo padaryta, ar ją padarė tas asmuo, dėl kurio vyksta procesas; ar šis asmuo serga psichikos liga, ar ja sirgo praeityje, šiuo metu ir veikos padarymo metu, ar jis yra pakaltinamas; koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veiką, tiek po jos; padarytos žalos pobūdis ir dydis. Kitaip tariant, procesas iš esmės vyksta bendra tvarka, su kai kuriomis išimtimis, kurias reglamentuoja LR BPK XXIX skyrius. Taigi, procese privalo dalyvauti prokuroras, gynėjas ir ekspertas - psichiatras, kadangi šiuo atveju asmens, padariusio veiką, dalyvavimas bylos teisminiame nagrinėjime apsprendžiamas jo ligos pobūdžiu ir ekspertizės išvadoje nurodytomis rekomendacijomis dėl tokio asmens dalyvavimo, turi būti visiškai užtikrinamos tokio asmens teisės, kurias šiuo atveju užtikrina tokio asmens gynėjas, kuris privalo dalyvauti procese, susipažinti su bylos medžiaga, ir ekspertas – psichiatras, kuris, nepaisant duotos išvados, privalo ją išdėstyti teismo procese žodžiu.

Bylos faktai liudija apie tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl D. J. padarytos pavojingos visuomenei veikos šie asmenys dalyvavo procese, D. J. advokatas susipažino su bylos medžiaga, taigi teigti, kad buvo pažeistos nepakaltinamo asmens procesinės teisės negalima. Į teisiamąjį posėdį D. J. nebuvo kviestas, nes teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 147-150) be kitų atsakymų į klausimus nurodyta, kad dėl savo psichikos būsenos D. J. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme. Tačiau šiuo atveju jo interesai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme buvo atstovaujami advokato. Iš tokio baudžiamojo proceso ypatumo išplaukia ir kitas, ne mažiau svarbus ypatumas – šiuo atveju susipažinti su bylos medžiaga ir joje esančiais procesiniais dokumentais privalo advokatas, nes asmuo, dėl kurio vyksta procesas, serga psichikos liga, negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, taigi, jis nedalyvauja procese, kaip jo dalyvis, o jo paaiškinimai negali būti laikomi įrodymų šaltiniu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai šioje byloje neleido D. J. susipažinti su bylos medžiaga. Tokios pat pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, paskyręs nepakaltinamam asmeniui advokatą, kuris turi pareigą susipažinti su bylos medžiaga ir atstovauti tokio asmens interesus bei ginti jo teises.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą – nutartį - pripažinti D. J. padarius visuomenei pavojingas, numatytas baudžiamojo įstatymo (LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d.) veikas ir taikyti jo atžvilgiu priverstinį gydymą, savo sprendimą pagrindė byloje ištirtais įrodymais. Todėl apelianto teiginys, kad jis pavojingos visuomenei veikos nepadarė, ir kad jis buvo apšmeižtas bei apkalbėtas nukentėjusiosios A. K., nepagrįstas. Priešingai, bylos duomenys liudija apie tai, kad A. K. paneigė D. J. versiją apie tai, kad jos vyro A. K. banko mokėjimo kortelę ji įdavė D. J. gera valia, norėdama paimti iš kortelės pinigus. Tokią D. J. versiją iš esmės paneigia A. K. parodymai apie esmines pinigų grobimo iš banko sąskaitos aplinkybės, ir nukentėjusiosios bei D. J. veiksmai po pinigų pasisavinimo. D. J. tuo metu netik pripažino pasinaudojęs kortele ir nuėmęs pinigus, bet ir nurodė sumą, kurią vėliau grąžino nukentėjusiajai pats savo valia. Vėliau, kuomet buvo atskleistos kitos aplinkybės ir tikroji paimtų pinigų suma, A. K. savo valia dalį pinigų D. J. grąžino. Pažymėtina aplinkybė, kad D. J. neneigė nuėmęs nuo paminėtos A. K. sąskaitos pinigus, to neneigia ir šiuo metu, tačiau teigia, kad jis visus pinigus nuėmė A. K. paliepimu ir prašymu, ir juos iškart atidavė. Todėl ir šie subtiliai dalykiški santykiai tarp nukentėjusiosios ir D. J., pinigų paėmimo faktas, jų grąžinimas, faktiškai daugiau nei buvo paimta, o po to nukentėjusiosios sugrąžinimas D. J. permokėtą sumą rodo, kad nukentėjusioji buvo ir yra sąžininga su D. J., todėl pagrindo teigti, kad teismas, pripažindamas apeliantą padarius pavojingą visuomenei baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, neištyrė įrodymų ir be pagrindo tokias aplinkybes nustatė, nėra. D. J., prašydamas iškviesti į teismo posėdį liudytoją V. G., nurodė, kad ši liudytoja jokių faktinių bylos aplinkybių nežino, tačiau gali apibūdinti nukentėjusiąją, todėl teismas jos nekvietė pagrįstai ir naikinti dėl to nuosprendį pagrindo nėra. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka toks D. J. prašymas taip pat nebuvo tenkintas, nes pats iniciatorius nenurodė, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti ši liudytoja, be to, jis nurodė, kad apie bylos aplinkybes liudytoja nieko nežino.

Dėl susipažinimo su byla kolegija jau išsakė savo poziciją. D. J. serga psichikos liga, jo interesus procese atstovavo gynėjas advokatas R. Šeporaitis, kuris susipažino su bylos dokumentais teisme, todėl toks apelianto prašymas nepagrįstas. Dėl dokumentų, šiuo atveju teismo psichiatrinės ekspertizės akto nuorašo gavimo, D. J. prašymas negali būti patenkintas, nes jis serga nepagydoma psichikos liga, negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, taigi, tokio riboto naudojimo dokumento faktiniu paviešinimu (nes D. J. neatsako už savo veiksmus) gali būti pažeistos paties D. J. teisės.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė asmenį, padariusį baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką, ir teisingai paskyrė D. J. priverstinį gydymą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. apeliacinio skundo netenkinti.