Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-404/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
1-68-404/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25196-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. G.
Civilinis ieškovas
A. K.
Advokatai
Arūnas Devėnas
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-68-404/2018
Proceso Nr. 1-01-1-25196-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2018 m. sausio 25 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei Eleonorai Kudriavcevai,kaltinamajam A. G. ,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. ,nukentėjusiojo atstovui advokatui Arūnui Devėnui,ekspertui Diomenui Vitkui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. G. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 11 d., apie 19.00 valandą, daugiabučiame gyvenamajame name A. Vaišvilos g. 33, Plungėje, bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kaltinamasis A. G. tyčia sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną kartą A. K. į kairės pusės krūtinės ląstą, po to smūgiuodamas galva į pilvą pastūmė nuo savęs A. K. , ko pasėkoje A. K. atsitrenkė į sieną. Tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. padarė sužalojimus: kairės pusės IV šonkaulio lūžį, kairės ausies kaušelio sumušimą ir odos nubrozdinimą. A. K. padarytas šonkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną A. K. ir D. Š. abu buvo labai girti, A. K. jam tiesė ranką pasisveikinti, jis atsakė „šūdui rankos neduodu“ ir nepasisveikino. Vakare jis nuėjo į virtuvę plauti indų, ten atėjo A. K. ir D. Š. , iš pradžių klausinėjo „ko čia vaidini“, po to jam A. K. papurškė dujų, jis trenkė A. K. su galvą į krūtinę ir pabėgo į savo butą. Kai atvyko policija A. K. pareigūnams priešinosi, matė kaip iš A. K. pareigūnai išėmė dujų balionėlį, pareigūnai kvietė greitąją, bet A. K. vykti atsisakė. Kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo jį išteisinti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. teisme parodė, kad tame bendrabutyje turi butą, jame pastoviai negyvena, tada buvo sugrįžęs pasiimti daiktų. 2017-05-11 pas jį į svečius atvyko D. Š. su kuriuo gėrė, po to su D. Š. ėjo į tualetą, bet netyčia pasuko į bendro naudojimo virtuvę, kur tuo metu ten buvo A. G. , kuris turėjo rankoje peilį. Kai jo paklausė ką jis čia daro, jam atsakė „dink iš čia“, išvadino „mento gabalu“, paėmė iš plautuvės kažkokį kietą medinį daiktą ir juo jam trenkė į kairiąją krūtinės pusę, o su galva trenkė į pilvą ir jis atsitrenkė į sieną. Tada A. G. išbėgo į savo butą, grįžo su dujų balionėliu rankoje, pirma užpūtė su dujomis D. Š. , o po to jam, tada jis ir paskambino pagalbos numeriu 112. Kai pareigūnai pirmą kartą iškvietė greitąją pagalbą, jis atsisakė važiuoti į ligoninę nes yra (duomenys neskelbtini) ir pažadėjo kreiptis į savo gydytoją. Kai policijoje jam pradėjo skaudėti krūtinę, pareigūnai iškvietė medikus, tada jį išvežė į priėmimo skyrių. Su A. G. yra buvę konfliktų ir anksčiau, kaltinamasis jo nemėgsta kaip (duomenys neskelbtini), jų butai yra (duomenys neskelbtini). Pagal jo pareikštą ieškinį iš kaltinamojo prašo priteisti 58,61 Eur turtinei žalai atlyginti, 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Specialisto išvadoje Nr. G 965/2017(03) konstatuoti A. K. sužalojimai: kairės pusės IV šonkaulio lūžis, kairės ausies kaušelio sumušimas ir odos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (2017-05-11 apie 16.00 val.), gavosi sumušus bukais daiktais. A. K. padarytas šonkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ausies kaušelio sumušimas ir nubrozdinimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 23).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Diomenas Vitkus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu surašytą išvadą. Dėl kitų galimybių A. K. susižaloti pagal surinktus duomenis bylos nagrinėjimo teisme metu, ekspertas pateikė išvadą, kad pareigūnui panaudojus kovinių imtynių veiksmus pagal liudytojo V. M. parodymus, nesant ant grindinio plokštumos kieto daikto ar briaunos, tikimybė maža, didžiausia tikimybė, kad buvo tiesioginio smūgio pasekmė, turėjo būti bukas riboto paviršiaus smūgis, spiriant ar panašiai. Ausies kaušelio nubrozdinimas griuvimui būdingas požymis, kaip slystamasis poveikis. Griuvimas nuo suolelio ant lygių grindų policijos komisariate, kurie yra pakankamai žemi, atmestina galimybė stipriau susižaloti. Nebūdinga, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas galva, nes ketvirtas šonkaulis yra gana aukštai, virš spenelio širdies srityje. Ištikus šonkaulio lūžiui, kaip šiuo atveju A. K. , pagrindinis simptomas yra skausmas susijęs su judesiu, būna sunku įkvėpti. Po lūžio nukentėjusysis turėjo skųstis, kad jam skauda, sunku judėti ir panašiai. Girtumas buvo tarp sunkaus ir vidutinio, alkoholis veikė kaip nuskausminamieji, tai galėjo retušuoti skausmo pojūtį. Kad nukentėjusysis sakė pareigūnams jog trūksta oro ir buvo susiėmęs už šono, parodo, jog tai yra požymiai šonkaulio lūžio.

Alkotesteriu 2017-05-11 19:43 A. K. nustatytas - 2,43 promilių girtumas (b. l. 26).

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad tada jis buvo atvykęs pas A. K. į svečius, su juo gėrė. Einant į tualetą supainiojo duris ir įėjo į bendro naudojimo virtuvę, kurioje buvo kaltinamasis, kuris kažką plovė, rankoje turėjo peilį ir lentą, jam pagrasino liepdamas iš ten dingti. Netrukus atėjo A. K. , jis išeidamas iš virtuvės matė kaip kaltinamasis trenkė A. K. , pastarasis pradėjo skųstis skausmu šone, po to A. G. iš savo buto atsinešė dujų ir jiems papurškė. Kai atvyko policija matė kaip A. K. neleido pareigūnams lįsti į jo kišenes, tada juos nuvežė į policijos komisariatą ir surašė abiem protokolus, kad buvo viešoje vietoje neblaivūs.

Alkotesteriu 2017-05-11 19:46 D. Š. nustatytas - 2,40 promilių girtumas (b. l. 41).

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad prieš konfliktą jis buvo atėjęs į A. G. butą, pasikalbėjo ir išėjo. Po to, kai jis ėjo į balkoną parūkyti, A. G. išėjo į virtuvę plauti indus. Būdamas balkone pamatė kaip du žmonės nuėjo į virtuvę, jis priėjo prie virtuvės durų ir užuodė dujas, pamatė kaip A. G. puolė ir pastūmė A. K. su galva į pilvą, po to A. G. nubėgo į butą. Tada ir jis nuėjo į savo butą (duomenys neskelbtini). Teisme pagarsinus liudytojo R. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89-90), liudytojas juos pripažino teisingais, nes kai kurias aplinkybes jau pamiršo, todėl jo parodymai duoti teisme iš dalies skiriasi.

Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas apie konfliktą ir panaudotas dujas, nuvykus į įvykio vietą A. K. buvo girtas, su juo buvo sunku bendrauti, nesimatė, kad jis būtų kruvinas. A. K. nurodė, kad prieš jį dujas panaudojo A. G. , pastarasis teigė, kad dujas prieš jį panaudojo pats A. K. . Tame aukšte jautėsi dujų kvapas, kitų asmenų nebuvo. Prieš atliekant A. K. dalinę apžiūrą, pastarasis ją pastūmė, priešinosi, nevykdė reikalavimų. Apžiūros metu pas A. K. rūbų kišenėje rado dujų balionėlį, kuris buvo panaudotas, jame buvo ašarinės-pipirinės dujos. Kai A. K. pradėjo mosikuoti rankomis ir aktyviai priešintis, jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės – dujos, koviniai imtynių veiksmai, antrankiai. Kai A. K. blogai pasijautė būdamas kameroje policijos komisariate, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, po to pareigūnai jį vežė į gydymo įstaigą. Teisme pagarsintą liudytojos tarnybinį pranešimą (administracinėje byloje Nr. A17.-131-363/2017, b. l. 8-9), liudytoja jį pripažino teisingu. Įvykio vietoje A. K. skundėsi, kad jam trūksta oro, bet iškvietus medikus su jais vykti jis atsisakė. Policijoje jam antrą kartą buvo kviečiami medikai.

Liudytojas V. M. teisme iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja M. Š. , kadangi abu pagal pranešimą buvo atvykę į įvykio vietą. Papildomai parodė, jog tik atvykus A. K. skundėsi, kad jam trūksta oro, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų norint atlikti dalinę asmens apžiūrą ar turi dujų balionėlį, priešinosi, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės. Kadangi A. K. pastūmė M. Š. , jį bandė pastumti, todėl jis panaudojo prieš A. K. imtynių veiksmą ir laiptų aikštelėje jį pargriovė ant grindinio, uždėjo antrankius. Rado pas A. K. dujų balionėlį su panaudojimo požymiais.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad jam žinoma, jog A. K. su draugu bute girtavo, matė kaip prie išėjimo iš koridoriaus, laiptų aikštelėje, pareigūnai jį pargriovė ant žemės.

Liudytoja S. G. teisme parodė, kad pavalgius vakarienę A. G. išėjo į virtuvę plauti indų, nepraėjus dviem minutėms parbėgo į kambarį dusdamas, sakė, kad jam A. K. papurškė dujų. Tuo metu į jų butą bandė įsibrauti ir A. K. , neleisdamas jai uždaryti duris. Po to atvyko policija, ji nematė kaip pareigūnai grūmėsi su A. K. .

Iš prijungtos administracinės bylos Nr. A17.-131-363/2017 duomenų matyti, kad 2017-06-27 teismo nutarimu A. K. yra nubaustas administracine nuobauda – bauda, už viešosios tvarkos pažeidimą, kad tuo pačiu laiku ir vietoje kaip ir kaltinime A. G. , A. K. virtuvėje purškė pipirines dujas kilusio konflikto su A. G. metu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. G. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme A. K. laikėsi savo iškeltos versijos, kad jį sužalojo A. G. bendro naudojimo virtuvėje 2017-05-11, apie 19.00 valandą, daugiabučiame gyvenamajame name A. Vaišvilos g. 33, Plungėje, prieš tai papurškęs dujų tyčia sudavė su kažkokiu mediniu daiktu į kairią krūtinės pusę, po to pastūmė ir griūdamas jis galva atsitrenkė į sieną. Specialisto išvadoje Nr. G 965/2017(03) konstatuoti A. K. sužalojimai: kairės pusės IV šonkaulio lūžis, kairės ausies kaušelio sumušimas ir odos nubrozdinimas, kurių šonkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ausies kaušelio sumušimas ir nubrozdinimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Teisme ekspertas Diomenas Vitkus pateikė priimtiniausią tokio sužalojimo mechanizmą, kad šonkaulio lūžis, didžiausia tikimybė, buvo tiesioginio smūgio pasekmė, turėjo būti bukas riboto paviršiaus smūgis, spiriant ar panašiai. Iš liudytojų M. Š. ir V. M. parodymų matyti, kad krūtinės skausmais ir oro trūkumu A. K. jau skundėsi jiems atvykus į įvykio vietą. Teisme ekspertas Diomenas Vitkus konstatavo, jog oro trūkumas ir skausmas krūtinės šone yra šonkaulio lūžio požymiai. Pats kaltinamasis A. G. teisme pripažino buvusį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju A. K. – jis galva trenkė nukentėjusiajam į krūtinę. Teisme ekspertas Diomenas Vitkus konstatavo, kad nebūdingas nukentėjusiojo sužalojimas galva, nes ketvirtas šonkaulis yra gana aukštai, virš spenelio širdies srityje. Liudytojas D. Š. teisme parodė matęs kaip kaltinamasis trenkė A. K. , dėl ko pastarasis pradėjo skųstis skausmu šone. Liudytojas R. V. teisme parodė matęs kaip kaltinamasis su galva trenkė į pilvą nukentėjusiajam. Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), įrodo kaltinamojo A. G. kaltę dėl nukentėjusiojo A. K. sužalojimo. Kaltinimo dalis, kad A. K. buvo sužalotas tyčia suduodant mediniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tikslintina į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta įrodymų, kad A. K. sužalojimui buvo panaudotas medinis daiktas. Atsižvelgiant į administracinės bylos Nr. A17.-131-363/2017 duomenis, liudytojų M. Š. ir V. M. parodymus, iš kaltinimo šalintinas epizodas <...>Po to nukentėjusiajam A. K. būnant (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, esančiame adresu: A. Vaišvilos g. 33, Plungė, A. G. papurškė nukentėjusiajam A. K. į veidą dujų<...>, esant pakankamai įrodymų, kad dujas prieš kaltinamąjį pavartojo pats nukentėjusysis, kas ir galėjo inicijuoti kaltinamojo smurtinius veiksmu prieš patį nukentėjusįjį.

Liudytojų S. G. ir E. A. parodymai neinformatyvūs dėl A. K. sužalojimo, todėl teismas jais nesiremia.

Kaltinamojo A. G. deklaratyvi ir jokiais įrodymais nepagrįsta versija, kad nukentėjusysis A. K. galėjo susižaloti kitur, vertintina kaltinamojo gynybine taktika, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo.

Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusįjį A. K. kaltinamasis A. G. sužalojo tiesiogine tyčia, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo A. K. provokuojantis elgesys – papurškimas dujų A. G. . Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 71-76), neteistas (b. l. 77).

Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas sprendžia, kad valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, yra tinkama.

Civilinis ieškinys

Ieškovo – A. K. civilinis ieškinys.

Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Reikalavimas dėl 58,61 Eur priteisimo už vaistus, krūtinės juosmens įtvarą pagrįstas vaistų pirkimų kvitais, PVM sąskaita-faktūra.

Reikalavimai dėl 760,00 Eur priteisimo negautų pajamų susijusių su darbo santykiais, dėl 104,00 Eur priteisimo už naudojimąsi visuomeniniu transportu ir taksi paslaugomis netenkintini, nepateikus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.

Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 2500 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nebuvo gydomas stacionariai, tačiau, neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus. Vertinant surinktus įrodymus nustatyta, kad paties ieškovo provokuojantis elgesys turėjo įtakos jo sužalojimams atsirasti. Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai. Advokatas Arūnas Devėnas pagal susitarimą atstovavo nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo turėtų išlaidų (270 Eur) advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ieškovo prašomos priteisti kelionės išlaidos į teisiamuosius posėdžius, pagrįstos 2017-09-26 degalų įsigijimo kvitu už 12,25 Eur, 2017-10-26 degalų įsigijimo kvitu už 10,44 Eur, 2017-12-13 degalų įsigijimo kvitu už 10,83 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, todėl priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis teisiamasis posėdis vyko 2017-09-26, pateikti du degalų įsigijimo kvitai už bendrą 28,80 Eur sumą 2017-06-12 ir 2017-06-19 dieną, yra nesusiję su teisme nagrinėta byla, be to, pateiktiems duomenims apie benzinu varomą automobilį pateiktas vienas kvitas yra apie dyzelino įsigijimą. 2017-09-25 įsigyti degalai už 13,01 Eur yra nesusiję su nagrinėta byla, 2017-11-23 posėdyje ieškovas nedalyvavo.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. G. priteisti 58,61 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) turtinei žalai atlyginti, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 33,52 Eur (trisdešimt tris eurus 52 ct) proceso išlaidų A. K. , likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis