Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimą dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 278 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį; bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos; panaikinta nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda; pakeistas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant turto už 2 000 Lt.

2. Bausmės pradžia – 2000 m. gegužės 17 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą atmesti, motyvuojant tuo, jog nuteistasis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę kreipiasi antrą kartą, tačiau nuo paskutiniojo prašymo reikšmingos aplinkybės nėra pasikeitusios, o jo pastangos taisytis nėra įtikinančios. Pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą, būtų pažeistas visuomenės interesas, teisingumo įgyvendinimas. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas A. P. prašė teikimą tenkinti, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys yra pasikeitęs į gerą, yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą, agresyvus elgesys nepasireiškia, G. G. yra charakterizuojamas teigiamai. Manoma, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Nukentėjusioji D. S. prašė teikimą atmesti.

5. 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo J. B. prašymas netenkinti teikimo, prašoma G. G. paskirtos bausmės nešvelninti, paliekant bausmę – iki gyvos galvos.

Teikimas netenkinamas.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 22 metus). Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Bylos duomenys patvirtina, kad G. G. bausmės atlikimo metu 2005 m. mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini). Vėliau 2005-2006 m. mokėsi tame pačiame (duomenys neskelbtini) pagal 11 klasės programą, 2006-2007 m. mokėsi šiame centre 12 klasėje, išduotas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio medienos gamybos ceche, dėl pažeidimų leidimas dirbti buvo panaikintas. 2019 m. birželio 17 d. pateikė prašymą įtraukti dirbti nemokamus darbus iki 2 valandų per dieną pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buitines sąlygų gerinimo darbus. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2020 m. birželio 11 d. buvo įdarbintas ūkio ir remonto statybos brigadoje pastatų ir statinių statybos ir remonto darbams. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mūrininko betonuotojo mokymo programos. Nuteistasis G. G. rodo norą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, teikia prašymas ir juose dalyvauja. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra 4 kartus paskatintas. Nuteistasis prašė ir sutiko dalyvauti mediacijoje dėl atsiprašymo nukentėjusiųjų, tačiau nukentėjusieji su mediatore nesusisiekė. Šios aplinkybės rodo, jog G. G. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

9. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Iš nuteistojo G. G. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis nors ir skatintas 4 kartus, tačiau net 16 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Šiame kontekste, būtina įvertinti ir tai, kad 2020 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namai teikė teismui teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, kuris buvo atmestas. Ir nors po šio teikimo – 2020 m. spalio 15 d. nuteistasis G. G. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rezultatus, tačiau pažymėtina, kad po minėto teikimo, nuteistasis net 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles: 2020 m. lapkričio 10 d. pro kameros langą išmetė mobilaus ryšio telefoną; 2021 m. gegužės 21 d. kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas; 2021 m. rugpjūčio 24 d. pas nuteistąjį rastas mobilaus ryšio telefonas; 2021 m. spalio 23 d. mobilaus ryšio telefonas, bei paskutinįjį kartą – 2021 m. spalio 25 d. G. G. nevykdė administracijos nurodymų, dėl ko nuteistajam pareikštas papeikimas. Pastebėtina, kad nuteistasis 2021 m. spalio 28 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, o 2022 m. gegužės 31 d. perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Taigi, šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. G. negeba ilgesnį laikotarpį išlaikyti tinkamo savo elgesio, dėl ko manytina, kad atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, jog paskirtoji bausmė galėtų būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. jau daugiau kaip 22 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau 2022 m. spalio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vis dar nustatomi ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, tačiau ir dinaminiai veiksniai susiję su gyvenamosios vietos neturėjimu, išsilavinimu, mokymusi ir galimybe įsidarbinti, gyvenimo stiliumi ir draugais, emocinės gerovės problemomis, mąstymu ir elgesiu. Nors nuteistasis ir dirbo atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvėje nėra dirbęs, turi nedidelę oficialią darbo patirtį, be to, nuteistasis vis dar neturi jokios profesinės kvalifikacijos, dėl ko nuteistajam, laisvėje būtų itin sunku integruotis į visuomenę. Abejonių dėl nuteistojo gebėjimo integruotis į visuomenę, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo praeityje buvęs gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis praeityje užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą. Nors nuteistasis tikina, jog kriminalinės subkultūros pataisos namuose nesilaiko, kriminalinio elgesio apraiškų nepastebėta, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pripažįsta, kad kai kuriuos nusikaltimus ir pastarąjį, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, padarė su kitais asmenimis. G. G. nurodė, jog problema, dėl kurios nusikalsdavo buvo bendravimas su bloga kompanija. Nors dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam yra priskiriami kriminogeniniai veiksniai – emocinės gerovės problemos ir mąstymas ir elgesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje yra buvęs suicidinio elgesio atvejis. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoja ir vertina, iš dalies atpažįsta veiksnius, kurie paskatino nusikalsti, nuteistasis geba save kontroliuoti, sprendimuose nepasireiškia ryškus impulsyvumas, elgiasi apgalvotai, sugeba numatyti galimas įvairias pasekmes, o G. G. teigimu, jo ilgas įkalinimas suformavo vertybių sistemą, tačiau pastebėtina, kad nuteistojo mąstymas ganėtinai kategoriškas ir gynybiškas. Sunkiai priima kitokią, nei jo nuomonę. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam atvykus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 13 d. G. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri paskutiniojo vertinimo metu – 2022 m. spalio 24 d., išliko ženkliai nepakitusi, t. y. vis dar nustatyta vidutinė rizika. Nors šio vertinimo metu stebima teigiama rizikos valdymo dinamika „Mąstymas ir elgesys“ srityje, kolegijos manymu, nuteistasis geba save kontroliuoti, sprendimuose nepasireiškia ryškus impulsyvumas, tačiau teisėjų kolegijos manymu, dar anksti daryti išvadą, kad nuteistojo pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės švelninimui, manytina, jog nuteistasis vis dar gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Apie sėkmingą integraciją į visuomenę, teismui neleidžia spręsti ne tik tai, kad G. G. neturi profesinės kvalifikacijos bei pakankamos darbinės patirties, tačiau ir pakankamai silpni socialiniai ryšiai su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, anksčiau bendravo su mama, broliais, seserimis. Tėvai mirę. G. G. teigimu, jis nežino brolių ir seserų telefono ir su jais nebendrauja. Nors kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, G. G. buvo pateikęs prašymą brolio ir sesers numerius įtraukti į leidžiamų skambučių sąrašą, tačiau teismo posėdžio metu nuteistasis patvirtinto, kad su artimaisiais visi ryšiai nutraukti.

12. Kaip nustatyta iš teismui pateiktų duomenų, G. G. ir anksčiau buvo teistas keturis kartus. Pirmąją savo nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dar būdamas itin jauno amžiaus – 14 metų. Kartą G. G. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir kartą nuteistasis G. G. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, G. G. elgesiui reikšmingos įtakos neturėjo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad G. G. padarytas nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudant du žmones. Nusikaltimo padarymo metu G. G. buvo 18 metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė kartu su bendrininku. Nuteistasis G. G. norėdamas įsibrauti į sodybą, sudavė smūgius lazda ir plaktuku nukentėjusiesiems, kurie dėl padarytų sužalojimų neteko sąmonės. G. G. kartu su bendrininku įsibrovęs į sodybą pagrobė įvairaus turto, o po to siekdamas imituoti nukentėjusiųjų mirtį netyčinio gaisro metu, nukentėjusiuosius padegė. Taigi, ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės didelio poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė, todėl šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. savo kaltę pripažįsta, tačiau savo kaltę minimizuoja, save gina, neigia, jog aukoms jis pats sudavė eilę smūgių ir siekė juos nužudyti, teigia, jog nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs, kas rodo nuteistojo nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

13. Paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam G. G. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpintus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o jo daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. G. G. sistemingai pažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko darytina išvada, jog nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Manytina, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl turi būti nuo jos izoliuotas.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.