Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo

R. K. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 7 p., 11 p. laisvės atėmimu 13 metų ir 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. K. priteista 770 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. R.. Kita nukentėjusiosios G. R. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš nuteistojo R. K. taip pat priteista 10 097,04 Lt nukentėjusiosios G. R. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, panaudojęs specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą turtą bei sunkiai sužalojo žmogų. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2014 m. sausio 19 d., apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaliniu laužtuvu išdaužė G. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirmojo aukšto lango 300 Lt vertės stiklą, pro langą įlipo į namo vidų ir taip įsibrovė į patalpą. Po to tuo pačiu metaliniu laužtuvu sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių G. R. į galvą ir į abi rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi galvą, ir padarė jai du atvirus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų lūžimus kaktikaulio kairėje ir dešinio momenkaulio srityje (sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), dešinio dilbio kaulų lūžimą su poslinkiu, dešinės plaštakos V delnikaulio lūžimą (nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto) bei septynias muštines-plėštines žaizdas galvoje ir vieną dešinėje plaštakoje (nežymaus sveikatos sutrikdymo masto), ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą pagrobė 300 Lt, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia", 500 Lt vertės auksinį žiedą, 100 Lt vertės marškinių sąsagas, 20 Lt vertės 0,7 1 talpos „Bajorų" degtinės butelį, 100 Lt vertės suvenyrinį komplektą, susidedantį iš stovo buteliui su 1 l trauktinės „Žalios devynerios" ir keturių krištolinių taurelių, iš viso pagrobė G. R. priklausančio turto už 1070 Lt.

Be to, R. K. nuteistas ir už tai, kad siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės žmogų bei pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis.

2014 m. sausio 19 d., apie 18 val. 40 min., G. R. name, esančiame Žemdirbių g. 6. Palangoje, įvykdęs plėšimą ir sunkiai sutrikdęs sveikatą G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matydamas, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji nejudėdama guli ant grindų, siekdamas nuslėpti plėšimą ir nukentėjusiosios sužalojimą, atsuko visas dujinės viryklės rankenėles, leisdamas į patalpą tekėti dujoms, siekdamas dėl jų nuotėkio sukelti sprogimą ir taip dėl sprogimo kilus gaisrui sunaikinti namą, kurio vertė 159000 Lt, bei nužudyti G. R., tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimų nebaigė, nes nukentėjusioji išėjo iš namo ir išsikvietė pagalbą, o netrukus atvykęs N. R. užsuko viryklės rankenėles ir dujų nuotėkį sustabdė.

N. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatsižvelgė į daugumą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nebuvo atsižvelgta į jo prašymus ir nuoširdžius prisipažinimus. Dėl kai kurių nusikalstamų veikų jis kaltas, prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Taip pat nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl kai kurių iš jo priteistų turtinės ir neturinės žalos atlyginimų. Prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir išsamiai.

Teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai, išsamiai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. K. kaltu. Kvalifikuojant pripažintas įrodymais nusikalstamas veikas, baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai, o skiriant bausmes, teismas taip pat nepažeidė BK 54 str. bei kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, prašo bylą išnagrinėti išsamiai ir iš naujo. Kolegija tokius skundo argumentus ir prašymus atmeta. Patikrinus bylą nustatyta, kad teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis, išdėstytus kaltinamajame akte, kaip jau buvo nurodyta, išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai. Teismas betarpiškai apklausė patį nuteistąjį R. K., nukentėjusiąją, liudytojus, taip pat išnagrinėjo ir rašytinius įrodymus, bylos dokumentus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, nes visos bylos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos teisiamajame posėdyje. Pažymėtina dar ir tai, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie bylos išnagrinėjimo neišsamumą yra visiškai deklaratyvūs, pats apeliantas skunde nenurodo nei jokių bylos aplinkybių, kurias reikalinga papildomai aiškintis, nei jokių įrodymų, kuriuos reiktų išnagrinėti papildomai. Todėl jo teiginiai apie bylos išnagrinėjimo neišsamumą yra niekuo nepagrįsti, nagrinėti bylą iš naujo ar tirti kokius nors kitus įrodymus nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad yra kaltas dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nieko nenurodo apie tai, kad bent už vieną nusikalstamą veiką būtų nuteistas nepagrįstai. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teisme R. K. ne tik nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu, bet ir davė parodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą ir kaltę visų nusikalstamų veikų, už kurias jis pripažintas kaltu ir nuteistas, padaryme. Teisme R. K. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo girtas, turėjo laužtuvą ir nutarė juo ,,įsilaužti“ į namus. Priėjo prie namo, pabeldė į langą ir pamatė moterį, nukentėjusiąją. Po kiek laiko laužtuvu tą patį langą išdaužė ir įlipo į vidų. Viduje buvusi nukentėjusioji ėmė šaukti ir tada jis ją ėmė daužyti laužtuvu, mušė nukentėjusiąją ir pargriuvusią, gali būti, kad sudavė jai 11 smūgių. Matė, kad gulinčiai nukentėjusiajai iš galvos bėga kraujas. Tada pagrobė namuose buvusį turtą: iš rankinuko paėmė piniginę, dar pagrobė telefoną, žiedą, sąsagas, butelį degtinės ir rinkinį iš butelio trauktinės ir taurelių. Kai pagrobė šiuos daiktus ir ruošėsi išeiti, matė gulinčią nukentėjusiąją, jam atrodė, kad ji gyva. Nuteistasis teisme parodė, jog kaltinime teisingai nurodoma ir apie tai, kad norėjo namą padegti ir kad jis sprogtų. Todėl išeidamas atsuko dujinės viryklės rankenėles ir paleido dujas. Išeidamas sudavė nukentėjusiajai dar tris smūgius į galvą. Iš namo išlipo per tą patį langą ir nuėjo pas savo pažįstamą, su kuriuo gėrė jo atsineštą pagrobtą degtinę. Dar parodė, kad nusikaltimų nebūtų padaręs, jei būtų buvęs blaivus.

Tai, ką teisme parodė pats R. K., patvirtina, kad nuteistasis, iš anksto sugalvojęs padaryti plėšimą ir specialiai tam pasiėmęs laužtuvą, įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą, pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Jau po to, kai sunkiai sužalojo G. R. ir pagrobė jos turtą, nuteistasis, turėdamas tikslą nuslėpti šiuos nusikaltimus, atsuko viryklės rankenėles ir paleido dujas turėdamas tikslą, kad namas sprogtų ir sudegtų, taip pat žūtų ir jo sumušta ir dėl to bejėgiškoje būklėje tuo metu buvusi nukentėjusioji. Šių nusikalstamų veikų nuteistasis nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių , nes nukentėjusioji atsigavo, išėjo iš savo namų ir kreipėsi pagalbos į kaimyną.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, pripažindamas R. K. kaltu, rėmėsi jo paties teisme duotais parodymais. Kita vertus, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir kitais teisme išnagrinėtais ir nuteistojo parodymus patvirtinančiais įrodymais: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat išnagrinėtais ir įvertintais bylos dokumentais: teismo medicinos specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūros, parodymo atpažinti protokolais ir kt. Visi šie įrodymai išdėstyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Teismas teisingai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., taip pat BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 7 p., 11 p. ir BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Tai, kas jau buvo aptarta šioje nutartyje, patvirtina, kad R. K. dalyvavimas visų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, įrodytas ir kad teismas, kvalifikuodamas šias nusikalstamas veikas, baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai. Kita vertus, nepaisant kai kurių apeliaciniame skunde išdėstytų dviprasmių teiginių, dalyvavimo nusikaltimų padaryme ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos skunde faktiškai neginčija ir pats apeliantas.

Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis faktiškai nesutinka tik su jam paskirta bausme ir su civilinių ieškinių klausimų išsprendimu, o vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės kolegija atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat nepažeidė ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi ir kad teismas neatsižvelgė į daugumą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes teismas nustatė teisingai. Pažymėtina tai, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nenustatytą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas tik viena ir ta pačia atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. O iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas R. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius visus nusikaltimus teismas jau ir pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir atsižvelgė į šią aplinkybę paskiriant bausmes. Nors iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas mano esant ir daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jų konkrečiai pats nenurodo. Patikrinus bylą nustatyta, kad jokių kitų BK 59 str. išvardintų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kita vertus teismas pagrįstai nustatė ir R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ši aplinkybė nustatyta pagrįstai, nes įrodyta, kad nusikaltimus apeliantas padarė būdamas girtas, o teisme netgi pats parodė, kad būdamas blaivas nebūtų nusikaltęs. BK 61 str. 1 d., 2 d., 3 d. nurodyta apie tai, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertina kiekvienos jų reikšmę, pobūdį ir tarpusavio santykį, o po to motyvuotai parenka skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkį. Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, teismas pagrįstai nustatė po vieną R. K. atsakomybę ir lengvinančią, ir sunkinančią aplinkybę. Vertinant jų reikšmę ir tarpusavio santykį, kolegijos nuomone, R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenusveria jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmės skiriant bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, į tai, kad du nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat skiriant bausmes jau buvo atsižvelgta ir į kaltininko asmenybę. Nustatyta, kad R. K. anksčiau neteistas, teismas atsižvelgė ir į jo jauną amžių, tačiau kolegija sutinka ir su teismo išvada, kad apelianto padaryti nusikaltimai nebuvo visiškas atsitiktinumas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad R. K. niekur nedirbo, nesimokė, girtuokliavo ir nusikaltimus padarė išėjęs iš namų, faktiškai neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos. Šioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad, remiantis paties R. K. parodymais, padarytus nusikaltimus jis buvo suplanavęs iš anksto.

Skundžiamu nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas iš viso už keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, viena – sunkių, o dvi – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Pagal BK 180 str. 2 d. ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. teismas paskyrė jam tik nežymiai griežtesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Tuo tarpu pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. paskirta bausmė lygi sankcijos vidurkiui, o pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 p., 7 p., 11 p. paskirta bausmė netgi mažesnė už sankcijos vidurkį. Nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistasis padarė jau senyvo amžiaus nukentėjusiajai, jai buvo suduota daugybė smūgių laužtuvu, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji ilgai gydėsi ir buvo reabilituojama, nuosprendyje teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šio nusikaltimo brutalumą. Sunkiausias nusikaltimas – kvalifikuotas nužudymas nebuvo pabaigtas ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti, kad nustatyti net trys BK 129 str. 2 d. numatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Įvertinusi visas jau išdėstytas ir aptartas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad visos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra teisingos, jos nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas pagrįstai taikė ir bausmių apėmimo, ir jų dalinio sudėjimo būdus, tai motyvavo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Paskirta R. K. galutinė subendrinta bausmė tik nežymiai didesnė už bausmę, paskirtą už sunkiausią nusikaltimą. Todėl paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo irgi nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su kai kuriais iš jo priteistais žalos atlyginimais, tačiau su kuriuo žalos atlyginimu ir kurio iš jų dydžiu nesutinka, skunde apeliantas nenurodo. Patikrinus bylą, kolegija konstatuoja, kad civilinių ieškinių klausimus teismas irgi išsprendė teisingai.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109-115 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas iki įrodymų tyrimo pradžios ir teismas nagrinėja jį kartu su baudžiamąja byla.

Iš šios bylos matosi, kad joje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl atlyginimo žalos, kurią sudaro nukentėjusiosios G. R. gydymo išlaidos. Tuo tarpu pati nukentėjusioji G. R. jau bylą nagrinėjant teisme, tačiau dar iki įrodymų tyrimų pradžios, pareiškė R. K. civilinį ieškinį dėl jai nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusiojo asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Iš bylos matosi, kad abu ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo teismas patenkino pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai, nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Šioje byloje įrodyta, kad R. K. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą G. R., kuri dėl jai padarytų kūno sužalojimų buvo operuojama ir ilgą laiką gydoma ligoninėje. Prie Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad G. R. gydymas Klaipėdos universitetinėje ir Palangos reabilitacijos ligoninėse tikrai kainavo būtent 10097,04 Lt, todėl teismas Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkino ir priteisė nurodytą žalos atlyginimo sumą iš nuteistojo R. K. pagrįstai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad su ieškiniu dėl gydymo išlaidų teisme sutiko pats nuteistasis R. K.. Taip pat įrodyta, kad nuteistasis pagrobė nukentėjusiosios G. R. turto iš viso už 1070 Lt, nukentėjusiajai nebuvo grąžinta pagrobto turto už 770 Lt, tiek ji ir prašė priteisti turtinės žalos atlyginimo. Netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobto turto vertės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai pilnai patenkino ir šio civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiajai 770 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje su šia nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalimi irgi sutiko pats nuteistasis, parodęs, kad žalos dydžio neginčija, dirbs ir tą žalą atlygins.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje byloje nukentėjusioji G. R. civiliniame ieškinyje prašė priteisti jai 60 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Teismas šį civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas labai išsamiai išdėstė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo motyvus ir CK 6.250 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė.

Kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad dėl R. K. nusikalstamos veikos G. R. patyrė didelį fizinį skausmą, tačiau atsižvelgti ir į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiosios visiškas pasveikimas gali užtrukti labai ilgą laiką. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalą padariusios asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Jauno amžiaus nuteistasis, atlikęs jam paskirtą bausmę, turės galimybę dirbti ir iš jo priteistą žalą tikrai turės galimybę atlyginti. Įvertinus šias aplinkybes, iš nuteistojo priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. R. nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką. Be to, ir šioje dalyje būtina atkreipti dėmesį, kad tik iš dalies sutikęs su pareikštu civiliniu ieškiniu, pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis R. K. parodė, jog sutiktų, jeigu iš jo būtų priteistas 50 000-55000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Būtent tokia suma (50 000 Lt) iš nuteistojo ir buvo priteista skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl to, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti dėl paduoto nuteistojo R. K. apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. K. apeliacinį skundą atmesti.