Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2A-553-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2A-553-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
S. R.
Ieškovas
J. J. B.
Trečiasis asmuo
notarė B
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-553-264/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6; 21.4.2.7; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R., atstovaujamo advokatės O. R., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9846-717/2013 pagal ieškovo J. J. B. ieškinį atsakovui S. R., tretieji asmenys notarė B. G., V. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2010 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 0,21 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir 2010 m. gegužės 5 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn; taikyti restituciją: priteisti ieškovui iš atsakovo 80 000 Lt, sumokėtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovui grąžinti 0,21 ha žemės sklypą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2010-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas nusipirko iš atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklypą su tikslu pakeisti jo paskirtį į gyvenamųjų namų statybai tinkamą paskirtį. Atsakovas ieškovą užtikrino, kad pakeisti žemės sklypo paskirtį nebus sunku, kadangi jo parduodamas sklypas yra šalia gyvenvietės, čia yra pravestos komunikacijos: vandentiekis ir dujotiekis, kad šiam žemės sklypui nėra jokių apribojimų, išskyrus melioracijos įrenginius. Už perkamą žemės sklypą ieškovas atsakovui sumokėjo 80 000 Lt, nors žemės sklypo vertė buvo 589 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 19 100 Lt. 2010 m. gegužės 5 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė ieškovui jo nusipirktą žemės sklypą. 2012-07-17 ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Tų pačių metų rugpjūčio 20 d. jam buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Rengiant detalųjį planą, jis buvo derinamas su atitinkamomis žinybomis. Iš AB „Lietuvos dujos“ 2013-01-09 buvo gautas atsakymas, kad leidimo nurodytajam detaliajam planui ruošti nebus išduodama, kadangi žemės sklypas yra Kauno dujų skirstymo stoties Nr. 2 sanitarinės apsaugos zonoje, o taip pat dalis žemės sklypo yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir tankumas. Atsakovas turėjo žinoti šias aplinkybes, sudarydamas su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, jog ieškovas perka žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, todėl tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą, brangiai kaip gyvenamojo namo statybai pardavė žemės ūkio paskirties žemės sklypą, siekdamas pasipelnyti.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra nepakeista, todėl preziumuojama, kad ji yra galiojanti. Pasirašant priėmimo–perdavimo sutartį ieškovas atsakovui pretenzijų dėl nusipirkto daikto netinkamumo nereiškė. Jis pretenzijų nereiškė ir natūra apžiūrėdamas žemės sklypą. Visi rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog sandoris buvo sudarytas ne apgaule, o šalims pareiškiant savo valią. Atsakovas buvo sąžiningas pardavėjas, o ieškovas buvo nerūpestingas pirkėjas, nes apžiūrėjęs žemės sklypą ir susipažinęs su dokumentais, susijusiais su perkamu žemės sklypu, laikė jį tinkamu pirkti, ką patvirtino pasirašydamas pirkimo–pardavimo ir priėmimo–perdavimo sutartis. Prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį ieškovo reikalavimams.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; pripažino negaliojančia 2010 m. balandžio 28 d. tarp ieškovo Justino J. B. ir atsakovo S. R. sudarytą žemės sklypo 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. I-845, patvirtintą notarės B. G. ir 2010 m. gegužės 5 d. tarp tų pačių šalių sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn; taikė restituciją – priteisė ieškovui J. J. B. iš atsakovo S. R. 80 000 Lt, sumokėtų pagal 2010-04-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; atsakovui S. R. grąžino nuosavybės teise žemės sklypą 0,21 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo S. R. 1200 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidos ir 1000 Lt už žemės sklypo topografinės nuotraukos sudarymą, viso 5200 Lt ieškovui J. J. B. bei 1200 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 28,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1228,34 Lt valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp šalių 2010-04-28 buvo sudaryta notarinė 0,21 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal sutarties 1.1 punktą žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo vertė 589 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 19 100 Lt. Sutartyje įvardinta vienintelė speciali sąlyga – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Ieškovas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 80 000 Lt. Sutarties 3.1.1 punktu pardavėjas garantavo, kad parduodamo turto ar atskirų jo dalių naudojimas, valdymas ar disponavimas nėra apsunkintas, kad šiam turtui įstatymų nustatyta tvarka nepritaikyti jokie draudimai ir apribojimai; parduodamo turto atžvilgiu kitų draudimų ar įsipareigojimų, ribojančių naudojimo, valdymo ar disponavimo teises nėra. Sutarties 3.1.3 punktu pardavėjas garantavo, kad nėra jokių aplinkybių, galinčių trukdyti pirkėjui naudoti nupirktą turtą pagal jo tikslinę paskirtį ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę į nupirktą turtą. Sutarties 3.1.4 punktu pardavėjas garantavo, kad nėra jokių kliūčių detaliojo plano ir kitų teritorijų planavimo dokumentų nustatytą teisinį režimą, ūkinės veiklos poveikio aplinkai teisės aktus, naudoti nupirktą turtą pagal jo tikslinę paskirtį. Sutarties 3.1.6 punktu pardavėjas taip pat garantavo, kad statinių parduodamame žemės sklype nėra. Tarp šalių 2010-05-05 buvo sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn, t.y. atsakovas ieškovui perdavė nusipirktą žemės sklypą. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad prieš pasirašant šią sutartį žemės sklypas buvo apžiūrėtas ir pretenzijų dėl jo nereiškiama. Ieškovas nusipirktąjį turtą savo vardu įregistravo 2010-08-26. Ieškovui Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2012-08-20 išdavė sąlygas detaliajam planui rengti bei planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Rengiant detalųjį planą iš AB „Lietuvos dujos“ 2013-01-09 buvo gautas pranešimas neišduoti planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui ieškovo nusipirktame žemės sklype, motyvuojant tuo, kad teritorija yra Kauno dujų skirstymo stoties Nr. 2 sanitarines apsaugos zonos 300 metrų ribos plote, o taip pat 1880/2134 kv. m ploto dalis žemės sklypo teritorijos yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir tankumas. Pagal užstatymo tankumą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdžio), turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti (naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt. veiklai). Šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos klasės vieneto teritorijos ribose pastatai gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Žemės paskirties keitimas pažeistų LRV 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 60 ir 69.2 punktų reikalavimus. Objekto sanitarinėje zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Šios institucijos papildomame 2013-03-25 atsakyme nurodoma, kad žemės sklypo ribos buvo suformuotos žymiai vėliau, nei pakloti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos tinklai. Dujų skirstymo stotis Nr.2 pastatyta 1982 metais, o priimta naudoti 1984 metais. Tiek tuo metu, tiek dabar yra nustatyta normatyvinė 300 sanitarinė apsaugos zona.

Teismas nurodė, kad šalių sudarytas sandoris naikintinas dėl suklydimo, nes ieškovas neįrodė, jog sudarant ginčo sandorį atsakovas jį sąmoningai apgavo. Apgaule galima būtų pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Iš atsakovo pusės tokie valiniai veiksmai nepasireiškė. Kadangi neginčytinai nebuvo nustatyta, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, laiko tikslinga tokius veiksnus kvalifikuoti kaip suklydimą. Kaip matyti iš notarui pateiktų dokumentų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti bei vadovaujantis sutarties 4.4 punktu pirkėjui buvo žinoma, kad perkamas žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo pardavimui detalus planas nebuvo pateiktas, dėl ko nebuvo galima nustatyti tų apribojimų, kurie paaiškėjo vėliau, t.y. ieškovui pačiam pradėjus rengti detalųjį planą. Nors atsakovas gyvena toje pačioje kadastrinėje vietovėje, kur randasi jo parduotas žemės sklypas, tačiau iki to momento, kol nebuvo kreiptasi į AB „Lietuvos dujos“ derinti detalųjį planą ir gautas atsakymas, kad tokio projekto rengimas yra negalimas, atsakovas visų šių detalių negalėjo žinoti. Kaip nurodė ieškovas, jie netgi abu vyko į AB „Lietuvos dujos“ išsiaiškinti ar tikrai negalima pakeisti žemės sklypo tikslinę paskirtį. Tik gavus neigiamą atsakymą tiek ieškovas, tiek atsakovas įsitikino, kad detaliojo plano rengimas, o tuo pačiu ir žemės paskirties pakeitimas yra negalimas. Suklydimą dėl sandorio esmės sudaro šios aplinkybės: kad ieškovas negali įgyvendinti savo galutinio tikslo dėl ko buvo pirktas žemės sklypas, t.y. pirma - pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio veiklai skirto sklypo į gyvenamojo namo statybai skirtą sklypą; antra – nusipirktojo žemės sklypo dalies jis negali naudoti netgi pagal jo dabartinę žemės ūkio paskirtį, nes vadovaujantis LRV 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 60 ir 69.2 punktais dujotiekio sanitarinės apsaugos zonoje neleidžiama ūkinė veikla. Ieškovas, įsigijęs iš atsakovo ginčo sklypą, pradėjo projektavimo darbus, gavo iš Kauno rajono savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau negalėjo atlikti detaliojo planavimo, nes paaiškėjo, kad nusipirktame žemės sklype yra dujotiekio sanitarinė zona, kur gyvenamųjų namų statyba neleidžiama. Ieškovo įgaliota atstovė nurodė, kad prieš įsigyjant žemės sklypą, ji visapusiškai domėjosi parduodamu žemės sklypu, susipažino su bendruoju planu, kitais dokumentais, tačiau juose pažymėtų nuorodų apie dujotiekio ir vandentiekio magistralių trasas, einančias per žemės sklypą neaptiko.

Ištirtų byloje įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad perkant ginčo žemės sklypą, ieškovas neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie galimus draudimus gyvenamojo namo statybai perkamame žemės sklype. Jo suklydimą galima įžvelgti tame, kad jis sutiko, kad žemės sklypas būtų parduodamas be detalaus jo plano. Teismas sprendė, kad ieškovas, pirkdamas žemės sklypą buvo pakankamai protingas, apdairus ir atidus, tačiau perkamo žemės sklypo trūkumų negalėjo įžvelgti dėl netobulos ir nepakankamos dokumentacijos apie perkamą žemės sklypą, dėl atsakovo nutylėtų aplinkybių apie šalimais esančią dujų paskirstymo stotį, dujotiekio ir vandentiekio požemines komunikacijas, einančias per parduodamą žemės sklypą. Atsakovas, kaip pardavėjas privalėjo žinoti ir atskleisti visą informaciją, susijusią su parduodamu žemės sklypu, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo ieškovo suklydimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas S. R., atstovaujamas advokatės O. R., apeliaciniu skundu (b. l. 127-132) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio mėn. 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje ir analizavo tik tokią aplinkybę, kaip suklydimas. Ieškinys buvo pareikštas dėl 2010-04-28 sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CPK 1.91 str.). Atsakovui buvo suteikta galimybė tinkamai pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tik 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje išdėstomas naujas reikalavimo supratimas, jog sandorį galima pripažinti negaliojančiu ir kitu pagrindu, nes iš ieškovo pusės gali būti esminis suklydimas, tačiau tai yra nauja aplinkybė ir apie ją atsakovas nebuvo informuotas, jo teisė atsikirsti šiuo atveju buvo pažeista.

2. Nebuvo pilnai ištirta ir įvertinta aplinkybė, jog sudarant sandorį, tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo veiksnūs, todėl sutartis pilnai atitiko sutarties laisvės principui. Būtent atsakovas pateikė notarui visus reikalingus dokumentus sandorio sudarymui, sutartyje yra aiškiai nurodyta ir aptarta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga - žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Tokia žemės sklypo naudojimosi sąlyga buvo aptarta ir pirkimo--pardavimo sutarties 1.1 punkte, apie tai pirkėjas informuotas bei supažindintas, jog būtent žemės sklypas yra suformuotas tik pagal preliminariuosius matavimus, ieškovas pripažino aplinkybę, jog perkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas t.y. ieškovas nebuvo apgautas, nes neįrodyta priešingai.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo tik po kelių dienų t.y. 2010 m. gegužės mėn. 5 d. buvo pasirašyta nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn sutartis. Ir tuo momentu taip pat jokių pretenzijų pardavėjui nebuvo reiškiama. Ieškovas, ir atsakovas gyvena toje pačioje gatvėje, kurioje buvo parduodamas žemės sklypas ir atsakovas privalėjo žinoti, kad per šį žemės sklypą yra pravestos dujotiekio magistralės. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimas be detalaus jo plano negali būti vertinamas kaip pardavėjo apgaulė, jau nekalbant apie naują aplinkybę, kurią bandoma įrodyti - tai galimą suklydimą. Atsakovas pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, pateikė visus reikalingus dokumentus sandorio sudarymui, daiktas atitiko tuo metu visus reikalavimus. Nėra įrodyta, jog pasirašant sandorį, buvo tarp pirkėjo ir pardavėjo tartasi dėl žemės sklypo pirkimo gyvenamojo namo statybai.

4. Nepagrįstas teiginys, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį už sklypą buvo sumokėta 80000 Lt ir tai yra aplinkybė, įrodanti, jog buvo siekiama parduoti būtent žemės sklypą, skirtą gyvenamojo namo statybai. Susitarimas dėl kainos negali būti vertinamas kaip apgaulės kriterijumi, nes sutarties kaina buvo nustatyta ir aptarta jau prieš pasirašant sutartį, ji atitiko protingumo kriterijus ir tuo pilnai buvo tinkamai išreikšta šalių valia. Šiuo atveju nėra įrodytos ir pagrįstos aplinkybės, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, tokiu būdu nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti, pripažinus negaliojančiu, atitinkamai nėra pagrindo ir taikyti restituciją.

5. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.2 d.7 p.). Jau parengiamojo teismo posėdžio buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas apie tai sprendime nepasisakė. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. balandžio mėn. 28 d., priėmimo–perdavimo aktas 2010 m. gegužės mėn. 5 d. ir nuo to momento apie tai ieškovui buvo žinoma, ką jis ir patvirtino teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Ieškovas J. J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130-139) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir paneigti byloje surinkta medžiaga, o atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neprotingai bei piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių ir šis 2012-08-20 išdavė sąlygas detaliajam planui rengti bei planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Rengiant detalųjį planą iš AB „Lietuvos dujos“ 2013-01-09 buvo gautas pranešimas neišduoti planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui nusipirktame žemės sklype. Atsakovas gyvendamas toje pačioje gatvėje, kurioje buvo parduodamas žemės sklypas, turėjo žinoti, kad per šį žemės sklypą yra pravestos dujotiekio ir vandentiekio magistralės, šiuos faktus jis nuo ieškovo nuslėpė. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Perkamas žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo pardavimui detalus planas nebuvo pateiktas, dėl ko nebuvo galima nustatyti tų apribojimų, kurie paaiškėjo ieškovui pradėjus rengti detalųjį planą. Ieškovas nebūtų pirkęs 0.21 ha žemės sklypo už 80 000 Lt ūkininkavimui. Teismas nustatęs šias aplinkybes, sprendė, kad protingas žmogus analogiškoje situacijoje tokio žemės perleidimo sandorio nebūtų sudaręs, ir tinkamai padarė išvadą, jog yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia, kaip ieškovui iš esmės suklydus. Apie tai, kad ieškovas keis sklypo paskirtį atsakovas žinojo. Teismas priimdamas sprendimą, atskleidė ieškovo tikrąją valią, nes tyrė, ar ieškovas būtų sudaręs sandorį, žinodamas, kokias pasekmes sukelia įsigytame sklype pravestos dujotiekio magistralės bei dujotiekio ir vandentiekio vamzdžiai. Apeliantas prašė taikyti ieškinio senatį, nustatant, kad pretenzijas ieškovas galėjo pareikšti per vienerius metus nuo 2010-04-28 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, t.y. iki 2010-05-05. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas dešimt metų. Išimtis numatyta CK normose, kai taikant actio Pauliana institutą, senaties terminas vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl 0, 21 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų kvalifikavimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

Iš byloje esančių duomenų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas ginčijama 2010 m. balandžio 28 d. sutartimi, kuria jis iš atsakovo nupirko už 80 000 Lt 0, 21 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą pakeisti jo paskirtį ir statyti gyvenamąjį namą. Ieškovas 2012 m. rudenį sužinojo, kad jis ne tik negalės pakeisti sklypo paskirties į kitos paskirties ir statyti gyvenamojo namo, bet ir naudoti žemės ūkio paskirčiai dėl to, kad sklypas yra magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Ieškinyje sandorio negaliojimo pagrindu nurodė CK 1.91 str. (kaip sudarytą dėl apgaulės).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir ginčijamą sutartį pripažino negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas (dėl suklydimo). Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, dėl ko ieškovo ginčijamą sutartį, kuria ieškovas nupirko, o atsakovas pardavė 0,21 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kvalifikavo kaip patvirtinančią, jog sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus (CK 1.90 str.), o ne dėl atsakovo apgaulės, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko kokius nors sąmoningus tyčinius veiksmus (CK 1.91 straipsnis). Suklydimu apylinkės teismas laikė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis pirkdamas žemės sklypą, dėl netobulos ir nepakankamos dokumentacijos apie perkamą žemės sklypą, negalėjo žinoti apie šalimais esančią dujų paskirstymo stotį, dujotiekio ir vandentiekio požemines komunikacijas, einančias per parduodamą žemės sklypą, ieškovas sumokėjęs 80 000 Lt kainą, kai tuo metu šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina buvo 19 000 Lt, suklydo iš esmės.

Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindė teiginiais dėl atsakovo apgaulės sudarant sandorį, ir tik 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje ieškovas pareiškė, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu ir kitu pagrindu dėl esminio suklydimo, tačiau tai yra nauja aplinkybė ir apie ją atsakovas nebuvo informuotas, jo teisė atsikirsti šiuo atveju buvo pažeista.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius, nes atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, kuri atstovavo atsakovą ir 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje, atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 57-59), atsakovo atstovė teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad atsakovas nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 107), todėl nei šalies teisė būti išklausytam, nei šalių lygiateisiškumo principas nepažeistas, teikti antrą atsiliepimą raštu CPK 142 straipsnis nenumato. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieškovas nurodytų faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia savo reikalavimus. Tačiau teisinio ieškinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kirsnė“ v. UAB „Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų neperžengė ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas nebuvo apgautas atsakovo, nes pirkimo--pardavimo sutarties 1.1 punkte buvo nurodyta, kad parduodama žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminariuosius matavimus, aptarta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga - žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, ieškovo apžiūrėtas. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad ieškovas ieškinį grindė ir kitomis aplinkybėmis – kad ieškovas žemės ūkio paskirties žemės sklypą nupirko aiškiai sau nenaudingomis sąlygomis, nes jeigu būtų žinojęs, kad minėto sklypo teritorija yra Kauno dujų skirstymo stoties Nr. 2 sanitarinės apsaugos zonos 300 m ribos plote, taip pat 1880/2134 kv. m. ploto dalis ginčo sklypo yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir tankumas, draudžiama sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau nei 0,3 metro, nebūtų pirkęs ginčo sklypo už tokią aukštą kainą – 80 000 Lt, kai jo vidutinė rinkos kaina buvo 19 000 Lt.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012). Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

Kasacinio teismo nutartyse pažymėta, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. protingumo principas. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Be to, sprendžiant, ar asmuo suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012).

Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose neneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas žinojo, kad ginčo sklypą ieškovas pirko daug didesne nei jo vidutinė rinkos kaina, tikslu pakeisti jo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, taip pat neneigia aplinkybės, kad parduotas žemės sklypas pagal 2008 m. atliktus preliminarius matavimus, kuriuose nėra nurodyta jokių apribojimų, išskyrus žemės sklype įrengtas valstybei priklausančias melioracijos sistemas. Kaip matyti iš notarui pateiktų dokumentų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti bei vadovaujantis sutarties 4.4 punktu pirkėjui buvo žinoma, kad perkamas žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo pardavimui detalus planas nebuvo pateiktas, dėl ko nebuvo galima nustatyti tų apribojimų, kurie paaiškėjo vėliau, t.y. ieškovui pačiam pradėjus rengti detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ieškovas negali įgyvendinti savo galutinio tikslo dėl ko buvo pirktas žemės sklypas, t.y. pirma - pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio veiklai skirto sklypo į gyvenamojo namo statybai skirtą sklypą; antra – nusipirktojo žemės sklypo dalies jis negali naudoti netgi pagal jo dabartinę žemės ūkio paskirtį, nes vadovaujantis LRV 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 60 ir 69.2 punktais dujotiekio sanitarinės apsaugos zonoje neleidžiama ūkinė veikla.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad protingas žmogus analogiškoje situacijoje tokio žemės perleidimo sandorio nebūtų sudaręs, ir padarė teisingą išvadą, jog yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia, kaip ieškovui iš esmės suklydus.

Nors apeliantas teigia, kad susitarimas dėl kainos negali būti vertinamas kaip apgaulės kriterijumi, tačiau sandorio kaina – 80 000 Lt, kuri kelis kartus viršija vidutinę jo rinkos kainą – 19 000 Lt, nurodytą VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše (b. l. 22), iš dalies patvirtina ieškovo argumentus, kad jis, žinodamas aplinkybę, jog nebus galima ne tik pakeisti sklypo paskirtį, statyti gyvenamojo namo, bet ir vykdyti ūkinę veiklą, už žemės ūkio paskirties sklypą nebūtų mokėjęs ginčo sutartyje nurodytos kainos.

Apeliantas nurodo, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o tai, jo manymu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.2 d.7 p.). Nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas apie tai sprendime nepasisakė. Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. balandžio mėn. 28 d., priėmimo–perdavimo aktas - 2010 m. gegužės mėn. 5 d. ir nuo to momento apie tai ieškovui buvo žinomos visos sąlygos, jokių pretenzijų atsakovui beveik 3 metus nepareiškė.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas dešimt metų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, teigiant, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, skaičiuojamą nuo ginčijamos sutarties sudarymo dienos, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme, nes prašymas taikyti ieškinio senatį nėra ieškinio reikalavimu. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų) nepraleistas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovo prašoma priteisti 1500 Lt suma už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio, todėl ieškovui ši suma priteistina iš atsakovo (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš S. R. priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme J. J. B..

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė