Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto patvirtinimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centrui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001-08-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,65 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 6, 1 t.) Kartu su žemės sklypu pareiškėjui buvo perduoti šiame sklype buvusio L. dvaro sodybos fragmentai, tačiau žemės dokumentuose minėtų išlikusių statinių fragmentai nebuvo pažymėti ir nustatyta tvarka neįregistruoti VĮ Registrų centre. L. dvaro sodybos fragmentai 1992-04-09 buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą, o 2008-10-15 Kultūros paveldo departamento komisijos buvo patikslinti L. dvaro sodybos fragmentų (duomenys neskelbtini), susidedančių iš ponų namo rūsio (duomenys neskelbtini), vištidės pastato (duomenys neskelbtini) ir parko fragmentų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenys Kultūros vertybių registre, apibrėžtos jų teritorijos ribos, nustatytas vietinio reikšmingumo lygis kompleksui ir kompleksinėms dalims, rodo į bylą pateiktas 2008 m. planas, 2008-10-15 aktai, jų priedai, fotografijos, b.l. 9, 10, 12, 13-23, 24, 25, 30-57, 58-60, 154-169, 1 t.

Kaip matyti iš pareiškimo, A. P. nori įgyti nuosavybės teisę į jo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvusio L. dvaro sodybos fragmentus įgyjamosios senaties pagrindu Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68-4.71 straipsniuose nurodytomis sąlygomis.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011), nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, kad ponų namo rūsys (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėjas, yra pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jį nepertraukiamai valdo nuo 2001-08-10, kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,65 ha žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojų nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba kad valdytojai būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. P. ponų namo rūsį visą valdymo laiką valdė sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad pareiškėjas pagal jo teisme duotą paaiškinimą, laikinai rūsį buvo perdavęs naudoti kitiems asmenims, kurie daiktą netinkamai prižiūrėjo, apleido (laikė burokus, kurie pradėjo pūti), neduoda teismui pagrindo manyti, jog pats pareiškėjas rūsiu netinkamai rūpinosi. Tai, kad jis daiktą perdavė naudoti pagal paskirtį (laikyti jame daržoves) kitiems asmenims, o paskui daikto valdymą perėmė savo žinion, tik patvirtina, jog jis daiktą valdė kaip savo. Tai, kad pareiškėjas administracine tvarka 2015 m. buvo nubaustas už tinkamą žemės nepriežiūrą savaime nerodo, jog jis negali įgyvendinti nuosavybės teisės į daiktą, kuris stovi ant jam priklausančios žemės, įgyjamosios senaties pagrindu. Pirma, kaip matyti iš pažeidimo protokolo (b.l. 151-153, 1 t.), A. P. buvo baustas administraciniu nurodymu ir pagal pareiškėjo paaiškinimą teisme, paskirtą 36 Eur baudą jis sumokėjo, t.y. įvykdžius nuobaudą, teisinių pasekmių nekilo. Antra, į bylą nesurinkta duomenų, jog pareiškėjas periodiškai buvo baudžiamas už žemės nepriežiūrą, t.y. teismas laiko, jog vienkartinis žolės nenupjovimas atsižvelgiant į ilgą pareiškėjo teisėtą valdymą, nuo 2001 m. rugpjūčio mėn., žemės sklypo, ant kurio stovi buvusio dvaro statinių liekanos, negali būti pagrindu padaryti išvadą, jog pareiškėjas žemės sklypu visiškai nesirūpina, juo labiau, kaip į bylą pateiktos fotonuotraukos (b.l. 2-35, 2 t.) rodo priešingai, jog žemė yra prižiūrima, ten pareiškėjas yra įkūręs skulptūrų parką, vyksta renginiai, edukacijos. Ponų namo rūsys nėra užregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, neįregistruota kitų asmenų nuosavybė. Ponų namo rūsys buvo inventorizuotas, aiški šio statinio buvimo vieta, statinys yra išlikęs, jo duomenys patikslinti Kultūros vertybių registre. Teismo vertinimu, yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose pareiškėjui įgyti nuosavybę į ponų namo rūsį (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Todėl pareiškimas šioje dalyje yra tenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškimo, A. P. taip pat prašo nustatyti jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į buvusio L. dvaro sodybos fragmentus: ponų namo pamatus bei ledainės pastato pamatus. Kaip teisme paaiškino Kultūros paveldo departamento atstovas, aukščiau nurodyti L. dvaro sodybos fragmentai nėra inventorizuoti, todėl pareiškėjas negali įgyti nuosavybės teisės į šiuo objektus. Teismas neturi pagrindo su tokia pozicija nesutikti. Byloje esančiame 2008-10-15 Akte (b.l. 13-17, 1 t.) nurodyti ir Apibrėžtų ribų teritorijų plane (b.l. 9, 10, 1 t.) eksplikuoti tik trys objektai – ponų namo rūsys, pastatas vištidė, parko fragmentai. Matyti, jog Plane tik atžymėta ledainės vieta (Nr. 5). 2008-10-15 Akte yra nurodyta, jog yra išlikę buvusio dvaro komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos: R įvažiavimo vartų liekanos, ledainės vieta, ūkinio pastato vieta, parko statinio vieta. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog ledainės statinys ir ponų namo pamatai nėra išlikę, kad pareiškėjui būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu nekilnojamąjį daiktą (kaip išlikusį buvusio dvaro statinio fragmentą) užregistruojant taikant nekilnojamojo turto registracijos procedūrą Registrų centre. Todėl šioje dalyje pareiškimas atmestinas. Nors teisme pareiškėjas teigė, jog ledainė yra išlikusi, nurodė, jog ,,pamatai išlikę, yra išlikusi viena siena iš vakarų pusės“, o pagal Departamento atstovo teisme duotą paaiškinimą, ledainė iš viso nesietina su dvaro sodybos statiniais, teismo vertinimu, nesant dokumentuose užfiksuotų duomenų apie ledainės kaip L. dvaro sodybos išlikusį fragmentą, o tik esant atžymai apie jos (ledainės) vietą, negalima padaryti išvados apie iki šios dienos išlikusį statinio, priklausančio buvusiam dvarui, fragmentą, todėl nėra galimas nuosavybės įgijimas vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 11 punktu. Tačiau į išlikusią sieną, vartų dalį – kaip į išlikusias statybines medžiagas objektams pastatyti pareiškėjui galėtų būtų nustatyta nuosavybės teisė, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas teismui nebuvo pareiškęs, o prašė nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, kaip nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras.

Kaip matyti į kitus inventorizuotus buvusio dvaro fragmentus – pastatą vištidę (Nr. 2), kuri yra ant kitiems asmenims priklausančios žemės bei kitų asmenų naudojamos, bei parko fragmentus (Nr. 3), kurių didžią dalį sudaro medžių masyvai (želdynai ir želdiniai) ir vandens telkiniai bei hidrotechniniai įrenginiai, pareiškėjas nuosavybės pripažinti neprašo, todėl teismas dėl to nepasisako.

Iš pareiškėjo priteistina valstybei 9,5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes jų dalį (iš viso paskaičiuota 15,50 Eur), 6 Eur sumą 2018-02-03 susimokėjo (b.l. 112, 1 t.)(CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio L. dvaro sodybos fragmentą - ponų namo rūsį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.