- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-1242-211-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas
- Kaltinamasis
- S. G.
Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 10-2-00206-
Bylos kategorija :20.13;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m.gruodžio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. išteisintas pagal LR BK 243 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, jis įsiteisėjus 2010-12-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. padarymo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, per nuosprendyje nurodytą laikotarpį - tris mėnesius, tai yra, iki 2011-03-28 nesikreipė į Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekciją ir neatliko baudžiamojo poveikio priemonės. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-09-30 priėmė nuosprendį, kuriuo S. G. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendį, kuriuo S. G. išteisintas pagal LR BK 243 str. ir priimti naują nuosprendį: pripažinti S. G. kaltu pagal LR BK 243 str. ir paskirti jam 40 parų arešto. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendį, kuriuo S. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir skirti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pagal LR BK 138 str. l d. pripažinti kaltu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 10 mėn., taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti S. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. LR BK 63 str. pagrindu subendrinti paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 10 mėn., taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis S. G. atžvilgiu naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (LR BPK 329 str. 2 p.). Pasak apelianto, nors Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, ištyręs surinktus įrodymus konstatavo, kad kaltinamasis S. G. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino S. G. pagal LR BK 243 str. apeliantas nurodo, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad Pataisos inspekcija netinkamai – neaktyviai ir nekvalifikuotai vykdė savo kompetencijai priskirtas prievartinio nuosprendžio vykdymo funkcijas, nes S. G. buvimo vieta buvo žinoma, o byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis buvo kviečiamas atvykti į Pataisos inspekciją, tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojos Pataisos inspekcijos inspektorės E. B. teisme duotus parodymus, kad buvo išnaudoti visi asmens paieškos būdai, tačiau nustatyti S. G. buvimo vietos nepavyko. Ji nurodė, kad buvo išsiųsti trys šaukimai, ji buvo nuvykusi pagal S. G. nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pataisos inspekcija ėmėsi visų galimų priemonių surasti S. G., t.y., kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, kuri nurodė, kad S. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat buvo išsireikalauti duomenys dėl S. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, dėl LR sienos kirtimo, tačiau jo buvimo vietos nenustatė.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir vadovavosi tik kaltinamojo S. G. niekuo nepagrįstais (melagingais) parodymais, kad 2011-03-10 jis kreipėsi į prokuratūrą, kad visą laiką gyvena savo bute (duomenys neskelbtini). Be to, teismas atmetė prokuroro prašymą pateikti teismui prokuratūroje esančią susirašinėjimo su S. G. medžiagą, iš kurios matyti, kad pirmą kartą S. G. kreipėsi į prokuratūrą ne kaip jis nurodo 2011-03-10, o 2011-03-31, t.y., jau pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laikui, o tai rodo, kad S. G. melavo teismui. Apeliantas nurodo, kad į prokuratūrą S. G. kreipėsi su prašymu pakeisti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o ne kaip teismas konstatuoja ir kaltinamasis nurodė – dėl baudžiamojo persekiojimo už vengimą įvykdyti nuosprendį organizavimo.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad byloje yra 2011-06-01 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pareigūno J. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) (į S. G. nurodytą gyvenamąją vietą), kur UAB „I“ (duomenys pakeisti) vadybininkas M. J. paaiškino, kad nuo 2011-04-05 butas rekonstruojamas ir čia niekas negyvena. Ši aplinkybė, anot apelianto, parodo, kad minėtu adresu kaltinamasis S. G. realiai negyveno. Tai, kad asmuo yra buto savininkas nereiškia, kad jis realiai čia ir gyvena.
Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas S. G. kaltės klausimą, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra Nekilnojamojo turto registro centro duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad dar 2010-03-23 butą adresu (duomenys neskelbtini) S. G. pardavė ir perdavė O. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad S. G. atvyko į policijos komisariatą apklausai tik po to, kai buvo imtasi visų priemonių jo buvimo vietai nustatyti, kviečiamas telefonu neatvykdavo, atvesdinimas neįvykdytas. Nepavykus surasti S. G., buvo paskelbta jo paieška ir apie tai jam pranešta telefonu ir raštu atsakinėjant į jo prokuratūroje gautus skundus. Visos šios aplinkybės, anot apelianto, rodo, jog S. G. teismui melavo, kad visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad S. G., atsiliepdamas į Pataisos inspekcijos šaukimą, siuntė Pataisos inspekcijai elektroninį laišką dėl galimybės suderinti kitą atvykimo laiką, tačiau vėliau nebuvo kviečiamas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad S. G. tarėsi dėl galimybės suderinimo, o ne paskyrimo kito jo atvykimo laiko. Todėl neaišku, kodėl jis laukė naujo kvietimo, neva, savo buvimo vietoje (duomenys neskelbtini). Kaltinti pataisos inspekcijos darbuotojus nėra pagrindo, nes S. G., turėjo pats rodyti iniciatyvą, o ne laukti kito šaukimo. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino šiuos parodymus darydamas išvadą, kad S. G. po susisiekimo su Pataisos inspekcija elektroniniu paštu dėl šios kaltės neatvyko į inspekciją, nes šie neišsiuntė naujo šaukimo. Apelianto manymu, S. G. tyčia vilkino laiko suderinimo klausimą žinodamas, kad baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo terminas griet pasibaigs, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. G. dėl LR BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesivadovavo visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais apkaltinamaisiais įrodymais, juos nemotyvuotai atmesdamas ir priimdamas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis S. G. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. G. buvo išteisintas, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. atsako tas asmuo, kuris vengė atlikti teismo paskirtą <.....> baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino , kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų , kad S. G. vengė atlikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę -30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per tris mėnesius , t. y. iki 2011-03-28 .
S. G. pareikštame kaltinime dėl vengimo atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra inkriminuota, kad to vengdamas, jis per tris mėnesius nesikreipė į Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekciją ir per tą laiką iki 2011-03-28 jis neatliko jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad S. G. iš tikrųjų neatliko jam teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės , tačiau įrodymų, kad jis to nepadarė, vengdamas tai daryti , nėra surinkta.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 2003-04-17 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 dėl Pataisos darbų inspekcijos darbo tvarkos , aptariamo teismo nuosprendžio vykdymas bei šio vykdymo kontrolė priklauso pataisos darbų inspekcijai. Iš byloje pateikto eletroninio susirašinėjimo tarp S. G., kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė , ir pataisos darbų inspekcijos matyti, kad S. G. pareiškė iniciatyvą suderinti susitikimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laiką , į ką pataisos darbų inspekcijos l. e . viršininko pareigas E. V. atsakė teigiamai ( b.l. 39), tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pataisos darbų inspekcija , turėdama minėtą kontaktą su S. G., būtų toliau inicijavusi bei kontroliavusi jai teismo nuosprendžiu pavestą baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų , kad pataisos darbų inspekcija būtų pasinaudojusi jai žinomu kontaktu ir elektroniniu būdu susisiekusi su S. G. dėl teismo nuosprendžio vykdymo tvarkos nustatymo. Iš byloje esamų duomenų yra žinoma, kad nuosprendžio vykdymo metu pataisos inspekcija S. G. tris kartus kvietė atvykti (b.l. 6-7), tačiau, kaip pastebėjo apylinkės teismas, byloje esantys pranešimai apie S. G. iškvietimą į pataisos inspekciją , nėra įtikinamas įrodymas, kad S. G. tokius pranešimus gavo , tačiau į juos nereagavo. Pats S. G. neigia gavęs tokius pranešimus , įrodymų, kad jie jam buvo įteikti, byloje nėra. Tai, kad S. G. negavo šių pranešimų iš dalies patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie aptariamos nusikalstamos veikos laikotarpiu apsunkintą patekimą į jo gyvenamąją vietą (b.l. 9, liudytojos E. B. parodymai , b.l. 17-18, 96) Tai nuneigia kaltinimo nurodytą aqplinkybę , kad S. G. vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. , neatvykdamas į pataisos inspekciją jos nurodytu laiku. Byloje yra duomenų, kad S. G. neva negyveno jo nurodytu adresu, tai pagal kaltinimo versiją priskirtina prie jo vengimo atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau bylos įrodymais yra nustatyta, kad S. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pataisos inspekcijai žinomu adresu (duomenys neskelbtini), kur jo aiškinimu , baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laikotarpiu vyko statybos, dėl ko jis nakvodavo kitoje vietoje , tačiau kontroliavo gautą paštą, ta aplinkybė bylos įrodymais nėra nuneigta. Kolegijos nuomone, ką nurodė ir pirmos instancijos teismas, byloje nėra nuneigta S. G. versija, kad jis nevengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonės ir gyvenamosios vietos nepakeitė , jo nakvynė kitoje vietoje nevertintina kaip gyvenamosios vietos pakeitimas , siekiant išvengti baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo.
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, sutikdama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais, mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą inicijavusi pataisos inspekcija netinkamai atliko savo pareigas , numatytas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymo Nr. 107 dėl pataisos inspekcijų darbo tvarkos X skyriuje . Pataisos inspekcija , turėdama konkretų kontaktą su S. G., jo neišnaudojo ir jam nesudarė galimybių atlikti teismo nuosprendžiu nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinimo pozicija , kad S. G. pats savarankiškai nesikreipė į pataisos inspekciją dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo yra nuneigta . Sutinkamai su aukščiau aptartu teismo nuosprendžiu S. G. privalėjo jį vykdyti ir akivaizdu, kad jis suprato savo pareigą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę , tokį supratimą realizuodamas savalaikiai elektroniniu būdu kreipdamasis į pataisos inspekciją, po to pagrįstai tikėdamasis pataisos inspekcijos iniciatyvos dėl baudžiamojo poveikioo bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, S. G. negali atsakyti už tai, kad pataisos inspekcija , neišnaudojusi visų galimybių , formaliai vykdė jai pavestą nuosprendį ir nesudarė galimybių S. G. tinkamai atlikti teismo nuosprendžiu jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Apeliantas nepagrįstai kritikuoja priimtą teismo nuosprendį, neva jis yra grindžiamas tik vienpusisškais išteisintojo parodymais , kurie nėra teisingi. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje aptartus įrodymus, mano, kad kaip tik nuosprendyje yra įvertinti visi įrodymai, jų tarpe ir išteisintojo parodymai. Apylinkės teismas vertino išteisintojo parodymus kaip patikimus toje dalyje, kurie nebuvo nuneigti kitais įrodymais. Apeliantas skunde neteisingai nurodė, kad apylinkės teismas neva nepagrįstai patikėjo išteisintojo parodymais, kad jis kreipėsi į prokuratūrą 2010-03-10, t.y. tada, kai dar nebuvo pasibaigęs baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo laikas, kai iš tikrųjų jis kreipėsi 2010-03-31, tačiau nuosprendyje nėra jokios nuorodos apie tai, šteisintasis kreipėsi į prokuratūrą 2010-03-10. Skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai savo prasme ir turiniu atitinka byloje surinktus faktinius duomenis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str… 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.