- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-627-154/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių miesto savivaldybės, VšĮ „Pramogų sala“
Teisėja E. Kavaliauskienė Proceso Nr. 2-07-3-00618-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija
42.8.;95.7.;121.21.
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 8 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Šiaulių miesto savivaldybės, VšĮ „Pramogų sala“, VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1502-797/2013, iškeltoje pagal pareiškėjų Šiaulių miesto savivaldybės, VšĮ „Pramogų sala“, VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. skundus dėl Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimų dėl viešojo intereso gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė Šiaulių apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-06-12 nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“.
Nurodė, kad nutarimas, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybė įpareigojama pašalinti teisės pažeidimus yra nepagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas, o įpareigojimas šalinti tariamus pažeidimus pareikštas asmeniui, neatsakingam už kito asmens tariamus padarytus pažeidimus. Prokurorė nutarė pareikalauti iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ vykdoma ūkine komercine veikla Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastato dalių nuoma ir renginių organizavimu pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Pramogų sala“ 2006 m. birželio 8 d. Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo Koncesijos suteikimo sutartį Nr. SZ-988 ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą.
Šiaulių miesto savivaldybė skunde nurodo, jog prokurorų priimti nutarimai yra nepagrįsti, nes juose apsiribojama santykinai abstrakčiais teiginiais. Savo skundą grindžia tuo, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti teises ir pareigas, o pagal Koncesijos sutarties 34 straipsnį, VšĮ „Pramogų sala“ šios sutarties vykdymo metu yra nepriklausoma. Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir VšĮ „Pramogų sala“ sieja sutartiniai santykiai, kurie reiškia, kad abi sutarties šalys yra savarankiškos vykdydamos konkrečius sutartinius įsipareigojimus.
Pareiškėjas pažymi, kad prokurorų nutarimuose tariamai padariusiu pažeidimus subjektu įvardinta viešoji įstaiga „Pramogų sala“, todėl nutarimo reikalavimų vykdymas yra nukreiptas netinkamam subjektui ir tai prilyginama procesiniam pažeidimui. Jei Savivaldybę laikyti atsakinga už kito asmens tariamai padarytų pažeidimų pašalinimą, neaišku, kokių priemonių turi imtis savivaldybė, kokius konkrečius pažeidimus savivaldybė turi šalinti. Prokurorų nutarimuose nėra tiksliai nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti, o nurodyti tai, kad pažeisti atitinkami principai nepakanka, nes ir principų pažeidimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Savivaldybės administracija sutartimi suteikė visus įgaliojimus viešajai įstaigai parinkti nuomininkus, nustatyti nuomos sutarčių sąlygas ir mokesčio dydį. Nuomos sutarčių šalys yra VšĮ „Pramogų sala“ ir atitinkamas nuomininkas. VšĮ „Pramogų sala“, nepažeisdama Koncesijos sutarties sąlygų bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su renginių organizavimu.
Pareiškėjas VšĮ ,,Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. ir viešoji įstaiga (VšĮ) ,,Pramogų sala“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 13P-196 dėl viešojo intereso gynimo ir prokuroro įspėjimo nedaryti teisės pažeidimų ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-10-11 nutarimas Nr. 13P-268.
Nurodė, kad nors VšĮ „Pramogų sala“ su Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2006-06-08 yra sudariusi Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį, tačiau pagal šią sutartį viešoji įstaiga yra nepriklausoma nuo savivaldybės ir savarankiškai vykdo savo veiklą.
Nurodo, jog Prokuratūros įstatymo 19 str. suteikia teisę prokurorui, manančiam, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, ginant viešąjį interesą nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, tačiau 2012 m. gruodžio 14 d. nutarime prokurorė nepagrįstai pasinaudojo BK 230 str. nuostata, pripažindama VšĮ „Pramogų sala“ generalinį direktorių G. R. valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu ir įspėdama jį nedaryti teisės pažeidimų. Šiame BK straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai taikomi tik Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje ,,Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams numatytiems nusikaltimams.“ VšĮ „Pramogų sala“ vadovas nėra kaltinamas ar įtariamas nurodytame skyriuje nurodytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo taikyti BK 230 str. pateiktą sąvoką ir ja vadovaujantis pripažinti G. R. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui. Prokuratūra nepagrįstai remiasi Valstybinės tarnybinės etikos komisijos 2012-11-27 sprendime padaryta išvada, kad VšĮ „Pramogų sala“ vadovas dirba valstybės tarnyboje. VTEK nuomone bet koks Savivaldybės lėšų gavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų viešosios įstaigos ar asociacijos vadovą savaime padaro asmeniu, dirbančiu valstybės tarnyboje, nes pati VšĮ „Pramogų sala“ nėra biudžetinio asignavimo valdytoja, tik gauna iš Savivaldybės koncesijos mokestį, o VšĮ „Pramogų sala“ vadovas negali būti priskirtas valstybės tarnautojui ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Nurodo, jog nebuvo pagrindo konstatuoti teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimus ir atitinkamai taikyti Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 dalies 8 punkte suteiktą įgaliojimą įspėti nedaryti teisės pažeidimų.
Nurodo, jog prokuratūra padarė nepagrįstą išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“ vadovas nesiekė tenkinti viešojo intereso, bet siekė naudos sau, įdarbindamas į įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo automobilio nuomos sutartį. Mano, jog VšĮ „Pramogų sala“ vadovas tinkamai vykdė savo pareigas. Prokuratūros nutarime nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų, jog jis būtų gavęs asmeninės turtinės ar neturtinės naudos. Įstatymai nedraudžia viešosios įstaigos vadovui jo vadovaujamoje įstaigoje įdarbinti giminaičius, o pats įdarbinimo faktas negali būti suprastas ar išaiškintas kaip asmeninės naudos ar naudos šeimai gavimas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad iš sūnaus išnuomotas automobilis nebūtų buvęs naudojamas viešosios įstaigos veiklai ir jos tikslams.
Teigia, kad nepagrįstai prokurorai nurodo, jog VšĮ „Pramogų sala“ vardu įsigyjant vertybinius popierius viešosios įstaigos vadovas nesiekė tenkinti viešojo intereso ir tokiais veiksmais siekė naudos sau, tačiau nenurodoma, kokios asmeninės naudos iš vertybinių popierių įsigijimo galėjo gauti viešosios įstaigos steigėjas ir vadovas. Įrodymų, jog dėl atliktos investicijos būtų nukentėjęs viešasis interesas ar viešosios įstaigos steigėjai, ar vadovas būtų gavę asmeninės naudos, nėra. Teisės aktai nedraudžia viešajai įstaigai užsiimti ūkine komercine veikla, svarbiausia yra tai, kad viešoji įstaiga gali naudoti jos gautą pelną tik viešosios įstaigos tikslams ir negali šio pelno skirti savo dalininkams. Prokuroro nutarime minima VšĮ „Pramogų sala“ 2011 metų veiklos ataskaita buvo nustatytu laiku ir tvarka pateikta Juridinių asmenų registrui.
Atsiliepimas
Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundo motyvais nesutinka, kadangi pagal Koncesijos suteikimo sutartį ir pagal 2006 m. birželio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 266 tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą privalo užtikrinti ir už tai yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Todėl pareiškėjo argumentas, kad prokuratūros nutarimų reikalavimų vykdymas yra nukreiptas netinkamam subjektui, nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 3 d. VšĮ „Pramogų sala“ ir UAB „Rūmanta“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NPNS-2008/05. Pagal Juridinių asmenų registro pateiktus duomenis, UAB „Rūmanta“ akcininkai yra G. R. - VšĮ „Pramogų sala“ dalininkas ir generalinis direktorius bei J. R.. Prokurorai nurodo, jog, išanalizavus nuomos sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus, matyti, kad nuomos mokestis UAB „Rūmanta“ visą laiką buvo mažinamas, o pagal paskutinį sutarties priedą Nr. 3, 2009 m. gegužės 28d. pakeitimą, nuo 2009 m. birželio 1 d. UAB „Rūmanta“ moka nuomos mokestį tik už įrengimus, o už patalpas nuomos mokestis neskaičiuojamas. Su UAB „Balheidas“ ir UAB „Pramuštgalvis“, kurių akcininkas yra VšĮ „Pramogų sala“ steigėjas ir dalininkas D. B., taip pat buvo sudarytos nuomos sutartys. Pagal vėlesnius nuomos sutarčių pakeitimus matyti, kad nuomos mokestis UAB „Balheidas“ ir UAB „Pramuštgalvis“ nuolat buvo mažinamas, tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos mokėjo kur kas didesnes įmokas nei privatūs juridiniai asmenys. Dėl to nutarime teigiama, kad koncesininko VšĮ „Pramogų sala“ vykdoma veikla, susijusi su Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastato dalių nuoma, yra nenaudinga Šiaulių miesto savivaldybei ir miesto visuomenei, pažeidžia LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
Nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog VšĮ „Pramogų sala“ gautos pajamos iš jos pačios organizuojamų sportinių renginių yra mažesnės nei iš kitų organizatorių surengtų koncertų metu gautos pajamos, neskaičiuojant renginių organizatorių gaunamų pajamų už parduotus bilietus. UAB „Balheidas“, kurios akcininkas yra vienas iš VšĮ „Pramogų sala“ steigėjų ir dalininkų D. B., organizuoja renginius Aukštabalio multifunkciniame komplekse, todėl ir gautos pajamos už parduotus bilietus tenka privačiam juridiniam asmeniui UAB „Balheidas“. Tokia situacija yra ir su UAB „R.G. Pramogos“. VšĮ „Pramogų sala“ nesiima organizuoti nesportinių renginių, kurių metu būtų gaunamos dar ir pajamos už parduotus bilietus, nors VšĮ „Pramogų sala“ darbuotojų sąraše yra numatyti renginių vadybininkų etatai, mokami atlyginimai, kurie yra įtraukti į VšĮ „Pramogų sala“ patiriamas išlaidas, pagal kurias buvo apskaičiuotas koncesijos mokestis.
Teigia, kad Koncesijos sutarties 10.2. punktas numato galimybę koncesininkui mokėti koncesijos mokestį savivaldybei, jei koncesininkas per vienerius koncesinės veiklos metus, gauna pelną. VšĮ „Pramogų sala“, vykdydama savo veiklą pagal Koncesijos sutartį dėl Aukštabalio multifunkcinio pastato dalių nuomos ir renginių organizavimo, mažina savo veiklos pelningumą, tokiu būdu užsitikrina sau teisę gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės koncesijos mokestį.
Prokuratūra nurodo, jog nepagrįstai Savivaldybė skunde teigia, jog prokuratūra nenurodė, kokių konkrečiai priemonių turi imtis Savivaldybė, kokius konkrečiai pažeidimus turi šalinti, nes Koncesijos sutarties 21 straipsnio 3 punktas numato šalių bendradarbiavimo principus ir šalių teisę susitarti dėl naujų bendradarbiavimo modelių, nenukrypstant nuo sutartyje išdėstytų principų. CK 2.34 straipsnio 2 dalyje, LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., 4 str. 1 dalyje, LR Koncesijų įstatymo 8 straipsnyje, VšĮ „Pramogų sala“ įstatuose yra įtvirtinti viešosios įstaigos veiklos tikslai - tenkinti viešąjį interesą ir iš viešosios įstaigos veiklos nesiekti naudos sau. Todėl Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama savivaldybei ir miesto visuomenei naudingų sąlygų, turi teisę sudaryti darbo grupę Koncesijos sutarties sąlygų pakeitimo galimybėms įvertinti, vesti derybas su VšĮ „Pramogų sala“ dėl efektyvaus pastato ir įrengimų eksploatavimo bei valdymo ir derybų būdu susitarti dėl privatiems juridiniams asmenims taikomų pastato dalių nuomos sąlygų, dėl Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų naudojimosi pastato patalpomis ir naudojimosi išlaidų padengimo Koncesininko sąskaita, taip pat susitarti dėl VšĮ „Pramogų sala“ įsipareigojimų organizuoti ne tik sportinius renginius, bet ir koncertus, kurių metu už parduodamus bilietus būtų gaunama papildomas pelnas, taip pat aptarti VšĮ „Pramogų sala“ pelno ir Šiaulių miesto savivaldybės mokamo koncesijos mokesčio santykį, paskirti konkrečius asmenis, atliekančius nuolatinę koncesijos įsipareigojimų vykdymo kontrolę.
Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų G. R. ir VšĮ ,,Pramogų sala“ skundą ir prašė jį atmesti.
Nurodė, jog prokuroras vadovavosi BK 230 straipsnio 3 dalyje pateikta valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sąvoka, kurioje numatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus. Prokuroras nurodo, jog G. R. dirba VšĮ „Pramogų sala“ generaliniu direktoriumi, todėl turi administracinius įgaliojimus, veikia įstaigos vardu, todėl pripažino valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.
Nurodo, jog ginčijamuose prokurorų nutarimuose pagrįstai padaryta išvada, kad VšĮ „Pramogų sala“ ūkinės komercinės veiklos pasirinkimo laisvę riboja ne tik įstaigos teisinė forma, įstatai, bet ir Koncesijos sutartis. Vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-4/99, kad VšĮ „Pramogų sala“ pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš ūkinių veiklų, susijusių su Aukšlabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimu, todėl gautos pajamos turėjo būti naudojamos viešajam interesui, susijusiam su visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikiais, patenkinimu, pavyzdžiui Komplekso gerbūvio kūrimui, o ne vertybinių popierių įsigijimui; įstaigos įstatuose taip pat numatyta, kad jos vykdoma veikla turi tenkinti išsikeltus tikslus tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, susijusią su kultūrinių, pramoginių renginių ir sporto renginių organizavimu.
Teigia, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius D. R., įdarbindamas į įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo sūnaus automobilio nuomos sutartį, nesiekė tenkinti viešojo intereso, bet priešingai, tokiais veiksmais siekė naudos sau ir savo šeimos nariams. Prokuroras vadovaujasi Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KS-130, kuris nustatė, kad generalinis direktorius G. R. pažeidė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio I dalies nuostatas, siekė naudos sau, savo šeimos verslo bendrovei. Šiuo atveju nauda suprantama, kad VšĮ „Pramogų sala“ steigėjo sūnus, dirbdamas įstaigoje, įgys profesinės patirties, turės apmokamą darbą, socialines garantijas, gaus pajamų už transporto priemones nuomą ir pan.
Prokuroras taip pat nurodo, jog LR Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnis imperatyviai nustato viešosios įstaigos veiklos ataskaitos reikalavimus, jos pateikimo ir paskelbimo tvarką, o VšĮ „Pramogų sala“ parengta 2011 metų veiklos ataskaita neatitinka minėto įstatymo reikalavimų, nes nenurodyta visa būtina informacija. Viešosios įstaigos veiklos ataskaita yra viešas dokumentas, kuris turi būti pateiktas ne tik Juridinių asmenų registrui, bet ir paskelbta viešosios įstaigos interneto svetainėje, o jos neturint, tretiesiems asmeninis turi būti sudarytos sąlygos su šia ataskaita susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. Pažymėjo, kad prokuroro nutarime nurodytas pažeidimas, susijęs su neteisinga internetine nuoroda, pašalintas.
Nurodo, jog Aukštabalio multifunkcinis kompleksas pastatytas mokesčių mokėtojų lėšomis. Šiaulių miesto savivaldybės administracija moka VšĮ „Pramogų sala“ už pastato eksploatavimą bei laisvalaikio paslaugų teikimą. VšĮ „Pramogų sala“ veikla, susijusi su vertybinių popierių įsigijimu, niekaip nesusijusi su įstaigos išsikeltais tikslais, Koncesijos sutarties tikslais, todėl buvo pažeisti Civilinio kodekso 2.34 str. 2 dalies, LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., 4 str., 1 dalies, LR Koncesijų įstatymo 8 str. nuostatos, VšĮ „Pramogų sala“ įstatuose įtvirtinti tikslai - tenkinti viešąjį interesą.
Bylos nagrinėjimo metu į bylą įtraukta Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės pritarė Šiaulių miesto savivaldybės skunde išdėstytoms nuostatoms ir reikalavimams. Pažymėjo, kad VšĮ „Pramogų sala“ Koncesijos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo būti vieninteliu renginių organizatoriumi, nes Koncesijos sutarties 11.1. punkte numatytas reikalavimas užtikrinti 24 renginių, kuriuose būtų užimta ne mažiau kaip 50 proc. visų įrengtų sėdimų vietų organizavimą, o 11.3 punktas įpareigojo VšĮ pačiai per 2007-2008 metus suorganizuoti Koncesijos sutarties 8 priede nurodytus konkrečius renginius. Mano, kad ginčijami nutarimai, priimti Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu, turėtų būti teismo panaikinti, kaip priimti netinkamam subjektui ir jų tinkamai nepagrindus, tik vadovaujantis absoliučia diskrecijos teise.
Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso dalyviai ir toliau laikėsi savo pozicijų, nurodytų procesiniuose dokumentuose.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės skundą patenkino iš dalies.
Nusprendė panaikinti 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalis, reikalaujančias iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ ,,Pramogų sala“ renginių organizavimu.
Kitoje dalyje pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės skundą atmetė.
Pareiškėjų VšĮ ,,Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. ir VšĮ ,,Pramogų sala“ skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą, įrodymų, jog VšĮ „Pramogų sala“ (toliau „Koncesininkas“) būtų leista dalį patalpų suteikti tretiesiems asmenims panaudai, t.y. nemokant nuomos mokesčio, nėra. Teismas iš dalies sutiko su Koncesininko išdėstyta pozicija dėl patalpų nuomos kainos, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus: prasidėjusią ekonominę krizę, patalpų paskirtį, dydį, vietą, patalpų išdėstymą, nes, prasidėjus ekonominei krizei, nuomos kainų situacija galėjo būti lankstesnė, siekiant išsaugoti likusius nuomininkus, tačiau prokurorai pagrįstai nutarimuose nurodė, jog buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes dalis Koncesininkui perduotų patalpų nebuvo nuomojamos, o nuomojami tik įrengimai ir tai buvo daroma su UAB ,,Rūmanta“, kurios akcininkai yra Koncesininko vadovas G. R. ir J. R.. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog prokurorai pagrįstai nutarimuose nurodė, jog Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas valdomas neefektyviai, pažeidžiant įstatymus ir Koncesijos sutartį, pagal kurią buvo suteikta teisė patalpas nuomoti, bet neperduoti pagal panaudą. Taip buvo pažeisti Koncesijos sutarties 9.2.2, 9.3, 9.3.1, 11.5, 26.1 straipsniai. Teismas konstatavo, kad nors Koncesijos sutartis ir suteikia teisę Koncesininkui vesti derybas ir nustatyti nuomininkams nuomos tarifus (sutarties 9.3.4 str.), tačiau minėtos sutarties 21.3 straipsnis numato, jog sutarties šalys susitaria geranoriškai bendradarbiauti įgyvendindamos šios sutarties nuostatas, todėl, teismui nustačius, kad yra pažeidžiama Koncesijos sutartis iš UAB ,,Rūmanta“ neimant nuomos mokesčio, Savivaldybė turi visus svertus pašalinti prokuroro nurodytus pažeidimus, nes tokia galimybė yra numatyta Koncesijos sutartyje (21, 33 str.), teisė ir pareiga efektyviai, racionaliai valdyti, naudoti Savivaldybės turtą reglamentuota Vietos savivaldos įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, todėl šiuo aspektu prokurorų nutarimai yra teisėti ir pagrįsti (CPK 178, 185 str.).
Teismas nustatė, kad Koncesijos sutarties 11 straipsnis numato renginių organizavimą. Sutarties 11.1 straipsnis numato, jog Koncesininkas privalo užtikrinti 24 renginių organizavimą kiekvienais metais. Prokurorų nutarimuose teigiama, kad 2011 m. Koncesininkas suorganizavo 33 renginius, iš kurių 32 renginiai buvo sportiniai ir vienas koncertas. Iš kitų organizatorių renginių Koncesininko gautos pajamos buvo didesnės. Konstatavo, kad tai tik patvirtina G. R. paaiškinimus, kad iš renginių organizavimo, kuriuos rengia kiti asmenys, Koncesininkas gauna didesnes pajamas iš nuomos teisinių santykių. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju Koncesininkas nepažeidė Koncesijos sutarties, nes jis privalo užtikrinti 24 renginių organizavimą, o pats pagal sutartį neprivalo jų organizuoti. Konstatavo, kad prokuroras nenurodė, koks Koncesijos sutarties straipsnis ir teisės aktas buvo pažeistas ir nepagrindė nutarimų, kad Koncesininkui kyla pareiga organizuoti renginius (CPK 178, 185 str.).
Dėl pareiškėjų VšĮ ,,Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. ir VšĮ ,,Pramogų sala“ pateikto skundo teismas konstatavo, kad prokurorai teisingai nurodė, jog Prokuratūros įstatyme nėra įvardinta, kas yra valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo, todėl vadovavosi įstatymo analogija ir taikė sąvokas, numatytas kituose įstatymuose. BK 230 str. 3 dalis numato, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba ar eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Teismas pažymėjo, kad LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme pateikiama platesnė sąvoka asmens, dirbančio valstybės tarnyboje. Minėto įstatymo 2 str. 1 dalyje pateikta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sąvoka, kurioje numatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje - valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Konstatavo, kad pareiškėjas G. R. yra VšĮ ,,Pramogų sala“ generalinis direktorius. Tarp Savivaldybės ir viešosios įstaigos buvo sudaryta sutartis tvarkyti, valdyti Savivaldybės turtą, kuris pagal Koncesijos sutartį turi būti naudojamas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, t. y. viešoji įstaiga vykdė Savivaldybės deleguotą funkciją, už kurią Savivaldybė mokėjo koncesijos mokestį. Iš pateiktų sąvokų ir byloje esančių įrodymų teismas sprendė, jog viešosios įstaigos, kuri įsteigta tenkinti visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio poreikius, t. y. viešajam interesui, ir kuri gauna iš Savivaldybės biudžeto lėšas, vadovas yra pagrįstai laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (CPK 3,178, 185 str.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas G. R. byloje pripažino, jog VšĮ „Pramogų sala“ 2011 metų ataskaita papildyta, nes ataskaitoje nebuvo nurodytas vadovo atlyginimas (83, 85, 103-104 b. l. 2 t.), todėl sprendė, jog pagrįstai šiuo klausimu įstaigos vadovas buvo įspėtas, kad nedarytų įstatymų pažeidimų (CPK 178, 185 str.).
Teismas pažymėjo, kad prokurorai nutarimuose pagrįstai nurodė, jog pagrindinis viešosios įstaigos pajamų šaltinis buvo iš ūkinės veiklos, susijusios su Savivaldybės turto eksploatavimu, todėl gautos lėšos turėjo būti naudojamos viešajam interesui įgyvendinti, o ne vertybiniams popieriams įsigyti; konstatavo, kad buvo pažeisti Koncesijos sutarties 14.7 ir 14.9 straipsniai.
Teismas sprendė, kad Koncesininko vadovas, įdarbindamas savo sūnų ir sudarydamas su juo sūnaus automobilio nuomos sutartį, nesiekė tenkinti viešojo intereso, bet tokiais veiksmais siekė naudos sau ir savo šeimos nariams. Nurodė, kad prokuroras pagrįstai vadovaujasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KS-130, kuriame nustatyta, kad generalinis direktorius G. R. pažeidė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 2 ir 3 punktų ir 11 str. I dalies nuostatas, siekė naudos sau.
Teismas pažymėjo, kad VšĮ ,,Pramogų sala“ Įstatų 1 punktas numato, jog įstaiga yra Viešųjų įstaigų įstatyme įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Naudos sau nesiekimas ir viešojo intereso tenkinimas yra numatytas ir CK 2.34 str. 2 dalyje, Koncesijų įstatymo 8 straipsnyje, kurie pažeisti tiek įsigyjant vertybinius popierius, tiek įdarbinant sūnų bei išsinuomojant jo automobilį, todėl pagrįstai prokurorai įspėjo vadovą nedaryti teisės pažeidimų.
Teismas sutiko su prokuroro išdėstyta pozicija, kad pačios VŠĮ ,,Pramogų sala“ atžvilgiu nebuvo priimtas reikalavimas, todėl ji neturi reikalavimo teisės.
Teismui nenustačius prokurorų procesinių pažeidimų, priimant nutarimus pareiškėjo VšĮ ,,Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. atžvilgiu, tinkamai juos motyvuojant ir pagrindžiant, o pareiškėjui VšĮ ,,Pramogų sala“ neturint reikalavimo teisės, pareiškėjų Viešosios įstaigos ,,Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. ir Viešosios įstaigos ,,Pramogų sala“ skundas atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas Šiaulių miesto savivaldybės skundas, ir priimti naują sprendimą - patenkinti Šiaulių miesto savivaldybės skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas Šiaulių miesto savivaldybės skundas taip: Šiaulių miesto savivaldybės skundą tenkinti iš dalies ir palikti galioti 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 rugpjūčio 1d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalyje dėl reikalavimo iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ vykdoma ūkine komercine veikla - Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastato dalių nuoma, šį reikalavimą sukonkretinant, t. y. teisės pažeidimus, susijusius su „VšĮ „Pramogų sala“ valdomame Aukštabalio multifunkciniame komplekse „Šiaulių arena“ teikiamų paslaugų kainų reglamente“, patvirtintame VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R., nustatyta negyvenamųjų patalpų vieno kvadratinio metro nuomos mokesčio kaina. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros reikalavimą iš Šiaulių miesto savivaldybės reikalauti pašalinti trūkumus, susijusius su Aukštabalio multifunkcinio komplekso patalpų nuoma, pats sprendime pažymėjo, kad dalyje dėl nuomos kainos turi būti taikomas lankstesnis modelis, įvertinant konkrečias aplinkybes, iš to daro išvadą, kad nuomos kainos dydis negali būti fiksuotas ir vienodas visiems nuomojamiems plotams. Teigia, kad vienodos procentinės išraiškos, kokia dalimi turi būti mažinamas nuomos mokestis, negali būti. Be to, vadovaujantis CK 6.487 str., nuomos mokestis yra sutarties šalių aptarimo ir derybų objektas. Todėl teigia, kad teismas nepagrįstai pilna apimtimi atmetė Šiaulių miesto savivaldybės skundą bei paliko galioti ginčijamus nutarimus dalyje dėl Multifunkcinio komplekso patalpų nuomos.
2. Šiaulių miesto savivaldybė, pasirinkdama turto eksploatavimo būdą koncesijos pagrindu, siekė, jog visa ūkinė veikla (tame tarpe patalpų nuoma) įgyvendinant funkcijas, skirtas patenkinti visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikius, būtų perduota koncesininkui. Todėl prokuroro siūlomas modelis, jog prieš sudarant nuomos sutartis ir Koncesininkui vedant derybas su būsimu nuomininku, turėtų dalyvauti Šiaulių miesto savivaldybės atstovas, yra neįgyvendinamas. Būtent toks modelis būtų, jei ginčijami Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimai dalyje dėl nuomos įsigaliotų, nes priešingu atveju, Savivaldybei neišreiškus valios dėl nuomos kainos prieš sudarant nuomos sutartį, tą valią (pagal prokurorų samprotavimus) ji turėtų reikšti nuomos sutarties galiojimo metu, kas neatitiktų jokių teisinių ir sutartinių (Koncesijos sutarties) nuostatų bei keltų riziką verslo logikai bei pažeistų nuomininkų interesus. Todėl, apelianto nuomone, ginčijamuose nutarimuose nurodytos sąlygos, kad Šiaulių miesto savivaldybė turi imtis veiksmų šalinti teisės pažeidimus, susijusius su pastato dalių nuoma, nėra teisiškai pagrįstos.
3. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo vertinimu, jog 2011-01-03 generalinio direktoriaus G. R. patvirtintame teikiamų paslaugų kainų reglamente nurodytas „0“ tarifas yra pripažįstamas kaip nenustatymas jokios nuomos kainos, kas vertintina kaip Koncesijos sutarties pažeidimas, nes pagal ją buvo suteikta teisė patalpas nuomoti, bet neperduoti pagal panaudą. Apeliantas mano, kad teismas, vertindamas VšĮ „Pramogų sala“ Reglamento dalį, kurioje nustatytos komplekso patalpų nuomos kainos už vieną kvadratinį metrą nuo 0 Lt iki 15 Lt be PVM, savo išvadą, kad 0 Lt tarifo nustatymas yra prilyginamas panaudai, grindė vieninteliu aspektu, kad 0 Lt yra nenustatymas jokios nuomos kainos. Apeliantas nurodo, kad ši Reglamento dalis numato ribas, kuriose gali būti nustatoma vieno kvadratinio metro nuomos kaina. Reglamente šios vieno kvadratinio metro nuomos kainos ribos yra nustatytos piniginio vieneto lito išraiška, todėl, nustatant vieno kvadratinio metro nuomos kainą centų išraiška, ši suma rašytųsi, kaip pavyzdys, 0,90 Lt, iš ko seka, kad vienareikšmiškai teigti, jog 0 Lt tarifas yra prižįstamas kaip nenustatymas jokios nuomos kainos, vien jau teoriškai nebūtų galima. 2011 metais patvirtintas reglamentas numatė neatlygintiną nuomą tik patalpoms, kurios reikalingos tenkinti viešuosius interesus, ir ši pastaroji sąlyga buvo taikoma Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms sporto mokykloms. Šiai dienai sporto mokyklos Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu yra įkeltos į kitas patalpas, nors su tokia sąlyga, vadovaujantis Koncesijos konkurso dokumentais ir Koncesijos sutartimi, VšĮ „Pramogų sala“ turėjo visas teises nesutikti ir reikalauti išlaikyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimą išlaikyti sporto mokyklas arenos patalpose ir užsitikrinti nuomos mokesčio gavimą, kadangi sporto mokyklų veikla arenos patalpose ir jų mokamo nuomos mokesčio sąlyga buvo svarbi aplinkybė VšĮ „Pramogų sala“ konkurso metu siūlomo koncesijos mokesčio dydžiui.
4. Nurodo, kad VšĮ „Pramogų sala“ sudarant nuomos sutartis su UAB „Rūmanta“, sutartyse buvo nurodoma bendra viena suma ir už nuomojamas patalpas, ir už įrengimus, ši suma nebuvo skaidoma ir detalizuojama. Todėl 2009-05-28 priede Nr. 3 įrašytą sąlygą, jog nuomininkas moka nuomos mokestį už įrengimus, kuris lygus 500 Lt, galima vertinti ir kaip techninę klaidą, jog yra praleista sąvoka „už nuomojamas patalpas“. Kita vertus, nuo 2012 m. spalio 31 d. UAB „Rūmanta“ moka 500 Lt nuomos mokestį už patalpas, patalpos nebuvo ir nėra šiuo metu suteiktos naudotis panaudos pagrindais, todėl ginčijamų nutarimų vykdymo atveju, sunkiai įsivaizduojami teisės pažeidimai, kuriuos savivaldybė turėtų reikalauti viešosios įstaigos šalinti.
5. Mano, kad reikalavimo teisę šalinti tam tikrus sutarties nuostatų pažeidimus viena kitos atžvilgiu turi būtent sutarties šalys, o ne kiti asmenys. Vadovaujantis CK 6.189 str. nuostatomis, galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ginčijamais nutarimais reikalavimas yra nukreiptas Šiaulių miesto savivaldybei. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime prieštarauja savo paties nuomonei ir nurodo, kad sutarties 21.3 straipsnis numato, jog sutarties šalys susitaria geranoriškai bendradarbiauti, įgyvendindamos šios sutarties nuostatas, todėl, teismui nustačius, kad yra pažeidžiama Koncesijos sutartis, Savivaldybė turi visus svertus pašalinti prokuroro nurodytus pažeidimus, nes tokia galimybė yra numatyta Koncesijos sutartyje (21 str., 33 str.). Nurodo, kad sutarties šalys yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Pramogų sala“. Pažymi, kad nurodytas teismo teiginys stiprina abejones teismo sprendimo pagrįstumu, nes teismas aiškina, kad Savivaldybė turi visus svertus pašalinti prokuroro nurodytus pažeidimus, nors prieš tai sprendime pasisako, kad sutinka su Koncesininko išdėstyta pozicija dėl patalpų nuomos kainos lankstumo.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje panaikinta 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalis, reikalaujanti iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ renginių organizavimu, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės skundą šioje dalyje atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. VšĮ „Pramogų sala“ pagal Koncesijos sutartį suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga savarankiškai teikti laisvalaikio paslaugas vartotojams, t. y. pačiai rengti įvairius laisvalaikio renginius. VšĮ „Pramogų sala“ šios pareigos 2011 metais nevykdė, nes minėtu laikotarpiu Aukštabalio multifunkciniame komplekse surengė tik vieną renginį - III Didįjį liaudiškos muzikos paradą. Visus kitus 33 sporto renginius (krepšinio varžybas) surengė krepšinio klubas „Šiauliai“, tai patvirtina 2013 m. balandžio 5 d. KK „Šiauliai“ raštu Nr. 181 pateiktas paaiškinimas ir jo priedai, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. atsisakė priimti minėtus įrodymus, toks atsisakymas yra nepagrįstas. Pažymi, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai prokuroras, siekdamas išsiaiškinti sporto renginių organizavimo detales, po VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. duotų parodymų 2013 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu, kreipėsi į krepšinio klubą „Šiauliai“, kad šis paaiškintų kaip organizuojamos krepšinio varžybos Aukštabalio multifunkciniame komplekse, tik gavus iš klubo paaiškinimą paaiškėjo, kad krepšinio varžybas organizuoja pats klubas, o ne VšĮ „Pramogų sala“, kuri tik nuomoja komplekso patalpas tokioms varžyboms. Prokuroras, atlikdamas tyrimą, negalėjo pagalvoti, kad VšĮ „Pramogų sala“ teiktų prokurorui neteisingus duomenis apie renginių organizavimą Aukštabalio multifunkciniame komplekse 2011 metais, pasitikėjo gautais duomenimis.
2. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo padaryta išvada, kad renginių organizavimas VšĮ „Pramogų sala“ yra nuostolinga veikla. Šią išvadą paneigia tyrimo metu surinkti duomenys apie renginių organizavimą, apie pajamas, gautas iš šios veiklos. Iš minėtų duomenų matyti, kad renginių organizatorių tarpe yra ir UAB „Balheidas“, kurio akcininkas yra vienas iš VšĮ „Pramogų sala“ steigėjų ir dalininkų - D. B.. Todėl VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus parodymai apie tai, kad VšĮ „Pramogų sala“ rengti renginius pačiai yra nuostolinga, yra visiškai nepagrįsti, nes VšĮ „Pramogų sala“ dalininkas pats rengia renginius tik kitų savo įmonių vardu, taip susirinkdamas visas pajamas iš renginių organizavimo ir apeidamas VšĮ „Pramogų sala“. Todėl pagrįstai 2012 m. birželio 12 d. ginčijamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko VšĮ „Pramogų sala“ nesiima pati organizuoti laisvalaikio renginių (koncertų ir pan.), kurių metu būtų gaunamos dar ir pajamos už parduotus bilietus.
3. Pažymi, kad VšĮ „Pramogų sala“ darbuotojų sąraše yra numatyti renginių vadybininkų etatai, šiems darbuotojams yra mokami atlyginimai, kurie yra įtraukti į VšĮ „Pramogų sala“ patiriamas išlaidas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir mokamas koncesijos mokestis.
4. Atlikęs tyrimą prokuroras padarė išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“ veikla, susijusi su renginių organizavimu, pažeidžia LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus, yra nenaudinga Šiaulių miesto savivaldybei ir miesto visuomenei, kadangi už suteiktas laisvalaikio paslaugas gaunamos pajamos už parduotus bilietus atitenka kitiems juridiniams asmenims, tuo pačiu ir VšĮ „Pramogų sala“ dalininko bendrovei, bet ne VšĮ „Pramogų sala“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Koncesijos sutarties 10.2. punktas numato galimybę koncesininkui mokėti koncesijos mokestį savivaldybei, jei koncesininkas, vykdydamas koncesinę veiklą per vienerius koncesinės veiklos metus gauna pelną (teigiamas balansas). Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“, vykdydama savo veiklą pagal Koncesijos sutartį dėl renginių organizavimo, mažina savo veiklos pelningumą, tokiu būdu užsitikrina sau teisę gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės koncesijos mokestį ir apriboja Šiaulių miesto savivaldybės galimybes nemokėti koncesijos mokesčio, koncesininkui dirbant pelningai.
6. Prokuroras, atlikęs tyrimą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad VšĮ „Pramogų sala“, vykdydama veiklą, susijusią su renginių organizavimu, pažeidžia LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus visuomenines naudos, efektyvumo, racionalumo principus ir Šiaulių miesto savivaldybė, kaip asmuo, atsakingas už tinkamą Koncesijos sutarties vykdymą, privalo imtis priemonių, kad jai nuosavybės teise priklausantis turtas būtų naudojamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintų principų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ „Pramogų sala“ ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl patalpų nuomos ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 12 d. nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-06-12 nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalis, reikalaujančias pašalinti teisės pažeidimus, susijusius patalpų nuoma;
2) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-10-11 nutarimą dėl viešojo intereso gynimo ir prokuroro įspėjimo nedaryti teisės pažeidimų Nr. 13P-196 ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-12-14 nutarimą palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-10-11 sutarimą dėl įspėjimo nedaryti teisės pažeidimų Nr. 13P-268 dalyje, kurioje nustatyti įpareigojimai G. R.;
3) atlyginti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas motyvuose sutikdamas, tačiau nepanaikindamas prokuroro nutarimo dalies dėl patalpų nuomos mokesčio suvienodinimo, pažeidė CPK 270 str. 5 dalies 1 punktą.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, jog buvo pažeistas LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes dalis Koncesininkui perduotų patalpų nebuvo nuomojamos, o nuomojami tik įrengimai ir tai buvo daroma su UAB „Rūmanta“, kurios akcininkai yra Koncesininko vadovas G. R. ir J. R.. Apeliantai nurodo, kad patalpų nuomininkas UAB „Rūmanta“ pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos priedus, kaip ir kiti patalpų nuomininkai mokėjo Koncesininkui patalpų nuomos mokestį ir mokestį už įrengimus, atitinkamai 2700 Lt su PVM, 3200,00 Lt su PVM, 1840,00 Lt su PVM ir 500,00 Lt su PVM. Tai patvirtina 2008-09-03 nuomos sutarties 4 str. 1 punktas, 2008-12-01 sutarties priedo 1 punktas, 2009-02-27sutarties priedo 1 punktas, 2012-10-31 sutarties priedo 1 punktas. Sudarant 2009-05-28 sutarties priedą įsivėlė rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaida, tai yra rašant sutarties priedo 1 punkto tekstą buvo praleisti žodžiai „nuomojamas Patalpas ir“, todėl sutarties šalys 2013 m. birželio 3 d. sutarties priedu ištaisė šią rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaidą. Šį faktą, kad įsivėlė spausdinimo klaida, įrodo šalių pasirašyti sutarties priedai iki 2009-05-28, ir 2012-10-31 priedas Nr. 6, kuriuose yra aptartas mokėtinas patalpų nuomos mokestis. Todėl teismo išvada, kad UAB „Rūmanta“ nuo 2009-05-28 nemokėjo Koncesininkui nuomos mokesčio už patalpų nuomą ir, kad patalpų nuomos sutartis su UAB „Rūmanta“ pažeidžia Koncesijos sutartį, yra nepagrįsta ir ši teismo sprendimo dalis naikintina.
3. Nepagrįsta teismo išvada, jog Koncesininkui turtas buvo perduotas nuomoti, o nuomos kainos nenustatymas Reglamente nurodant „0“ tarifą, yra Koncesijos sutarties pažeidimas. Nurodo, kad Koncesininkas patalpų nuomininkui UAB „Rūmanta“ „0“ tarifo nuomos kainos netaikė, nes nuomos sutartyje ir jos prieduose numatytas nuomos mokestis už patalpų nuomą ir įrengimus, todėl teigia, kad šalys sudarė patalpų nuomos, o ne panaudos sutartį. Todėl teismui nebuvo pagrindo palikti galioti prokuroro nutarimus, dalyje dėl patalpų nuomos su UAB „Rūmanta“.
4. Nuo 2011 m. sausio 3 d. VšĮ „Pramogų sala“ valdomame Aukštabalio multifunkciniame komplekse „Šiaulių arena“ teikiamų paslaugų kainų reglamente nustatytas „0“ nuomos mokesčio kainos tarifas išskirtinai Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms ir sporto mokykloms: „Atžalynas“, „Klevas“, „Dubysa“ ir „KKM“, siekiant sudaryti kuo palankesnes finansines sąlygas visoms Šiaulių miesto sporto mokykloms, bei taupant savivaldybės biudžeto lėšas, Koncesininko, sporto skyriaus ir sporto mokyklų vadovų bendru sutarimu nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo nutarta visoms sporto mokykloms taikyti 0 patalpų nuomos mokesčio tarifą, paliekant papildomą patalpų nuomos mokestį 2-3 Lt už 1 kv. m, kuris pagal sudarytas nuomos sutartis yra priskirtas patalpų nuomos mokesčiui.
5. Nuo 2013 m. vasario 1 d. sporto mokyklos „Atžalynas”, „Klevas” ir „KKM” išsikraustė iš Šiaulių arenos patalpų, tai yra nutraukė patalpų nuomos sutartis. Šiuo metu yra galiojanti patalpų nuomos sutartis su vienintele sporto mokykla „Dubysa”, kuri nuomojasi Šiaulių arenos patalpų dalį, pritaikius nuomininkui nuomos mokesčio 0 tarifą. Pagal galiojančią 2008 m. vasario 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NPNS-2008/01 ir vėlesnius sutarties priedus nuomininkas sporto mokykla „Dubysa” moka Koncesininkui papildomą patalpų nuomos mokestį bei išlaidas už komunalines ir kitas paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Rūmanta” sudarytos geresnės sąlygos nei kitiems nuomininkams.
6. Prokuroras neturi teisės duoti privalomų nurodymų VšĮ „Pramogų sala“ vadovui G. R., vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 8 p. numatyta prokuroro teise nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, kadangi G. R. nėra nei valstybės tarnautojas, nei valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nepagrįstai taikė valstybės tarnautoją ir valstybės tarnautojui prilygintą asmenį apibrėžiančias (viešosios teisės) sąvokas tarp koncesininko ir savivaldybės susiklosčiusiems civiliniams sutartiniams teisiniams santykiams, tinkamai neįvertino BK 230 str. 3 d. taikymo apimties ir sąlygų bei netinkamai aiškino Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje 2 str. 1 d. įtvirtintą asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sąvoką.
8. Teismas nepagrįstai BK 230 str. 3 dalį taikė ne baudžiamosios teisės reguliuojamiems santykiams aiškinti. Skundžiamuose nutarimuose G. R. nėra kaltinamas ar įtariamas nė vienu BK XXXIII skyriuje numatytu nusikaltimu, todėl nėra jokio pagrindo taikyti BK 230 str. pateiktą sąvokų išaiškinimą visai kitai teisinei situacijai.
9. Teismas nesivadovavo teismų praktikoje suformuluota pareiga, taikant BK 230 str. valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvoką išaiškinti, vadovaujantis kitais teisės aktais, nustatančiais jų funkcijas, teises, pareigas ir įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
10. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, savivaldybės funkcijų delegavimo, sudarius koncesijos sutartį, neatsiranda. Sudarius koncesijos sutartį savivaldybės funkcijos ir atitinkami savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai yra ne deleguojami, o įgyvendinami, tą numato tiek Koncesijų teisinis reguliavimas, tiek šiuo atvejo Koncesijos sutarties nuostatos. Koncesijų įstatymo 2 str. 7 d. numato, jog koncesiją suteikiančioji institucija - institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas. To paties įstatymo 28 (1) straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už koncesijos sutarties sudarymą ir jos sąlygų vykdymą yra atsakinga suteikiančioji institucija. Nagrinėjamu atveju organizuoto savivaldybės Koncesijos konkurso tikslas buvo sudaryti civilinę sutartį dėl savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimo (Koncesijos suteikimo atviro konkurso sąlygų 1.1. p., 1.2 p. 10 dalis), o ne funkcijų ar įgaliojimų perdavimo.
11. Teismas netinkamai aiškino LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas, kadangi VPIDVTĮ 2 str. 1 dalį įtvirtinta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje sąvoka netaikytina, aiškinant BK 230 str. 3 d. įtvirtintai valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sąvokai aiškinti. Vien VPIDVTĮ 2 str. 1 dalis įtvirtinta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoka šioje faktinėje situacijoje nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti, jog G. R. yra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo.
12. Nėra galimybės iš asmens, dirbančio valstybės tarnyboje sąvokos, tiesiogiai išvesti valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas, kadangi savo esme tai yra skirtingos sąvokos. Vienu metu asmuo negali būti ir valstybės tarnautojas, ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Pažymi, jog dėl tų pačių argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi 2012-11-27 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-130 str., kadangi jame, vadovaujantis minėta VPIDVTĮ 2 str. 1 d., buvo konstatuota, jog „G. R. yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje“. VTEK ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis ta pačia VPIDVTĮ nuostata, pripažino skirtingą teisinį to paties asmens statusą, o toks aiškinimas yra ydingas. Nurodo, jog VTEK sprendimas yra apskųstas, šiai dienai įsiteisėjusi teismo sprendimo dėl šio sprendimo teisėtumo nėra (2013-05-14 apelianto skundo Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui nuorašas pridedamas).
13. Koncesijos sutarties 2.1 p. numato, jog Koncesijos sutarties dalykas yra Koncesininko vykdoma ūkinė komercinė veikla, susijusi su Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimu. Sutarties 2.2. punkto, 4.1 punkto nuostatos numato, jog Savivaldybė, remdamasi CK ir kitų teisės aktų nuostatomis, suteikia Koncesininkui jai nuosavybės teise priklausantį Aukštabalio multifunkcinį kompleksą ir įrengimus Sutartyje nustatytai ūkinei veiklai vykdyti. Valstybės tarnybos santykiai negali atsirasti dėl to, jog tarpusavio susitarimu savivaldybė suteikė, o koncesininkas gavo leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prokuroras turėjo teisę duoti privalomus nurodymus VšĮ „Pramogų sala” vadovui G. R., vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 8 p., kuriame numatyta prokuroro teise nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, padaryta nepagrįstai.
14. Teismo išvada, jog G. R., įdarbindamas į įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo automobilio nuomos sutartį siekė naudos sau ir savo šeimos nariams, nėra pagrįsta, kadangi jokiuose teisės aktuose (išskyrus VPIDVTĮ, kuris, kaip minėta ankščiau, neturėtų būti taikomas) nėra nuostatos, draudžiančios koncesininko viešojoje įstaigoje įdarbinti giminaičius ar šeimos narius. Apeliantai neginčija to, jog savivaldybės turtas būtų naudojamas skaidriai ir efektyviai, tačiau apeliantų įsitikinimu, jo veikla, susijusi su šeimos nario įdarbinimu Koncesininko vadybininku, šių reikalavimų nepažeidžia.
15. Teismo išvada, jog įstaigos vardu įsigyjant vertybinius popierius, viešosios įstaigos vadovas siekė naudos sau, yra visiškai nepagrįsta, kadangi neaišku, kokios asmeninės naudos iš vertybinių popierių įsigijimo galėjo gauti viešosios įstaigos steigėjas ir vadovas. Pažymi, kad vertybiniai popieriai buvo įsigyti iš įstaigos lėšų ir jos vardu, kaip pasirinktas apyvartinių lėšų laikymo būdas, nes pagal Istatų 42.5 punktą, įstaigos vadovas privalo užtikrinti įstaigos turto veiksmingą panaudojimą ir jo apsaugą. Prokuratūra teigia, jog visos lėšos turėjo būti skirtos viešojo intereso tenkinimui, pavyzdžiui, Arenos gerbūvio kūrimui, tačiau neįvertino, jog koncesininkas turi pasirinkti ir efektyvų laikinai laisvų lėšų laikymo būdą tais atvejais, kai investicijos į gerbūvio kūrimą nėra būtinos.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, išskirdamas UAB „Rūmanta“, kaip su įstaigos vadovu susijusį juridinį asmenį, kuriam sudarytos palankesnės nuomos sąlygas, lyginant su kitais nuomininkais, nepasisakė, kaip tada tokiu atveju reikėtų vertinti nuomos sąlygas biudžetinėms įstaigoms - sporto mokykloms, kurios nuo 2012 m. pradžios nemokėjo nuomos mokesčio, o mokėjo tik komunalinius mokesčius, ir kodėl šioje situacijoje teismas vis tiek konstatuoja, jog UAB „Rūmanta“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
18. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, jog vykdydama prokuroro nutarimą Savivaldybė, vadovaudamasi sutartyje numatyta šalių geranoriško bendradarbiavimo sąlyga, turėtų kreiptis į Koncesininką dėl Koncesininko sudarytos nuomos sąlygų su UAB „Rūmanta“ peržiūrėjimo, t.y. realiai teismas nurodė, jog, įgyvendinant prokuratūros nutarimą, Savivaldybė pažeidimą turėtų pašalinti, naudodamasi Sutartyje įtvirtinta geranoriško bendradarbiavimo pareiga. Iš teismo sprendimo lieka neaišku, kaip tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas vertybinių popierių ar sūnaus įdarbinimo klausimas.
19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog iš byloje apskųstų nutarimų nėra aišku, kokį konkrečiai viešąjį interesą pažeidė G. R. savo veikloje, kurį ginant būtų galima varžyti Koncesininko VšĮ „Pramogų sala“ teisę savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su jo ekonomine veikla. Teismo sprendime ne tik nepagrįstai vertinama viešosios įstaigos, kurios steigėjai yra privatūs asmenys, o ne valstybė ar savivaldybė, veikla, sudarytų sutarčių pagrįstumas bei naudingumas, tačiau neaišku ir tai, koks viešasis interesas ir kaip jis bus apgintas, duodant nurodymus Savivaldybei kreiptis į kitą Koncesijos sutarties šalį su įpareigojimu geranoriškai derėtis dėl atitinkamų susitarimų, prokuratūros supratimu, šalinančiu jos nustatytus pažeidimus, sudarymo, o viešosios įstaigos vadovui - įpareigojimą nepažeidinėti sutarties ir įstatymu bei nesiekti naudos sau.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus Šiaulių apygardos prokuratūra prašo apeliacinius skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjant bylą, įrodymų, jog VšĮ „Pramogų sala” būtų leista dalį patalpų suteikti tretiesiems asmenims panaudai, nėra. UAB „Rūmanta”, kurios akcininkai G. R. ir J. R., nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. gegužės 27 d. mokėjo nuomos mokestį atitinkamai: 2700 Lt, 3200 Lt ir 1840 Lt su PVM, o nuo 2009 m. gegužės 28 d. nuomos mokesčio už patalpų nuomą sutarties pakeitime nebelieka ir mokamas tik 500 Lt su PVM už įrengimus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės turtas buvo valdomas neefektyviai, sudarant UAB „Rūmanta” palankesnes sąlygas prieš kitus nuomininkus, t. y. nenustatant nuomos kainos už perduotas patalpas, bei pažeidžiant Koncesijos sutarties 9.2.2, 9.3, 9.3.1, 11.5, 26.1 straipsnius.
2. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Rūmanta“ buvo sudarytos palankesnės sąlygos prieš kitus nuomininkus, tuo pačiu ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžetines įstaigas, nes nuo 2009 m. nuomos mokestis UAB „Rūmanta“ (perduotas plotas buvo panašus kaip ir sporto mokyklai „Dubysa“ apie 225,41 kv. m, nuomos sutartyje Nr. NPNS-2008/05 nenurodytas nuomos plotas) mažėjo, kol jo visiškai neliko. Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms jis išaugo net dvigubai. Šiaulių miesto savivaldybė turėjo netoleruoti tokios situacijos ir imtis veiksmų, kad Aukštabalio multifunkcinis kompleksas būtų efektyviai ir racionaliai valdomas, kad niekam nebūtų sudaromos išskirtinės sąlygos (t. y. jeigu dėl krizės buvo nuspręsta mažinti nuomos kainą vienam sektoriui, tai turėjo būti daroma ir kitam, negalima kurti dvigubų standartų ne tik tarp privataus ir viešojo sektoriaus, bet ir tarp privataus sektoriaus.
3. Šiaulių miesto savivaldybė yra nenuosekli dėl pozicijos, išdėstytos apeliaciniame skunde, kad ji yra netinkamas subjektas šalinti prokuroro nurodytus teisės pažeidimus, nes tai galinti padaryti tik Savivaldybės administracija. Nurodo, kad Savivaldybė, gavusi kitą Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 13P-195 „Dėl viešojo intereso gynimo ir prokuroro reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“, kuriuo pareikalavo iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principų pažeidimus dėl Aukštabalio multifunkcinio komplekso naudojimo ir valdymo pagal Koncesijos sutartį bei minėtos sutarties 14.7, 14.9 straipsnių pažeidimus dėl VšĮ „Pramogų sala“ atliktų investicijų, sutiko su nutarimu. Tai matyti iš 2012 m. lapkričio 14 d. Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-309 ir 2012 m. lapkričio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. S-2989-11, adresuoto VšĮ „Pramogų sala“, kuriuo įpareigojo įstaigą šalinti pažeidimus. Šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybei nebekilo abejonių, kad ji netinkamas subjektas, nes priimto nutarimo neskundė ir jį vykdė, pareikalavusi VšĮ „Pramogų sala“ pašalinti pažeidimus.
4. Pažymi, kad prokurorai priimtuose nutarimuose nagrinėjo tik tuos nuomos santykius, kurie buvo susiformavę nuo 2007 m. iki 2011 m., todėl yra visiškai nereikšmingi apeliantų nurodyti laikotarpiai 2012 m., 2013 m. dėl nuomos, nes jie nebuvo prokuroro tyrimo objektu.
5. Aiškinant asmens, prilyginto valstybės tarnautojui sampratą, remtasi administracinių įgaliojimų požymiu, kuris suprantamas, kaip vidaus administravimas, t. y. veikla, kuria užtikrinamas subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius turi tokius administracinius įgaliojimus, tai matyti iš VšĮ „Pramogų sala“ Istatų VIII dalies, kurioje apibrėžta generalinio direktoriaus kompetencija, t. y. nustatyti Įstaigos struktūrą, tvirtinti Įstaigos vidaus darbo taisykles, organizuoti Įstaigos veiklą ir pan. Atsižvelgiant į tai, G. R. pagrįstai pripažintas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui. Mano, kad aiškinant asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, sąvoką, remtis išimtinai Lietuvos Respublikos koncesijos įstatymu nėra teisinio pagrindo, nes šis įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius.
6. VšĮ „Pramogų sala“ steigėjas ir generalinis direktorius, įdarbindamas į Įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo automobilio nuomos sutartį, nesiekė tenkinti viešojo intereso, bet, priešingai, tokiais veiksmais siekė naudos sau ir savo šeimos nariams. Tiek LR Koncesijų įstatymas, tiek LR Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato, kad įstaigos steigėjais gali būti tik asmenys, nesiekiantys iš įstaigos veiklos tik turtinės naudos. Šiuose teisės aktuose teigiama, kad steigėjai neturi siekti naudos sau, o tai reiškia, kad „nauda“ nagrinėjamu atveju suprantama kaip turtinė nauda ir, kaip kitokia asmeninė nauda neturtinio pobūdžio. Konkrečiu atveju nauda suprantama, kad VšĮ „Pramogų sala“ steigėjo sūnus, dirbdamas įstaigoje, įgis profesinės patirties, turės apmokamą darbą, socialines garantijas, gaus pajamų už transporto priemones nuomą, kurią jis įsigijęs lizingo sutarties pagrindu, kad galėtų atsiskaityti su banku ir pan. Nurodo, kad šio automobilio nuomai kiekvieną mėnesį išleidžiama 1080 Lt, kai teiktame Įstaigos pasiūlyme buvo numatyta, vadybininkams išleisti tik po 360 Lt, ir tai Savivaldybės 2006 m. kovo 22 d. konkurso komisija teigė, kad transporto išlaidos yra per didelės (tai patvirtina protokolas Nr. VAK-166). Tokios naudos gavimu suinteresuotas ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius. Šias išvadas patvirtina ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. KS-130, kuriame nustatyta, kad VšĮ „Pramogų sala” generalinis direktorius G. R., spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus įdarbinimu viešojoje įstaigoje, jo darbo apmokėjimu ir transporto priemonės nuoma, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 2 ir 3 punktų ir 11 str. 1 dalies nuostatas.
7. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Pramogų sala“ visas pajamas gavo tik iš ūkinės veiklos, kuri susijusi su Aukštabalio multifunkciniu kompleksu, ir iš savivaldybės biudžeto, kaip koncesijos mokestį, todėl šių pajamų ji negali naudoti savo nuožiūra, vykdydama bet kokią veiklą, nes visos laisvos lėšos turi būti naudojamos tikslingai, t. y. viešojo intereso, susijusio su visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikiais, patenkinimu. Todėl pagrįstai teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius, sudarydamas Įstaigos vardu obligacijų ir indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis, pažeidė CK 2.34 str. 2 d., LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., LR Koncesijų įstatymo 3 str. 8 d. nuostatas, Įstaigos įstatuose įtvirtinus tikslus - tenkinti viešąjį interesą, o tuo pačiu pažeidė Koncesijos sutarties 14.7 ir 14.9 punktus. Be to, šis 219 965 Lt turtas (piniginės lėšos) buvo prarastas 2011-11-16, apribojus banko „Snoras“ veiklą ir valstybei perėmus banką, nes nė vienas iš Įstaigos įsigytų vertybinių popierių nebuvo apdraustas indėlių draudimu.
8. Apeliantų išsakyta nuomonė, kad vertybinių popierių įsigijimas, tai pasirinktas apyvartinių lėšų laikymo būdas, neatitinka apyvartinių lėšų apibrėžimo, kuris suprantamas kaip lėšos, įdėtos į darbo objektų ir gatavos produkcijos atsargas, taip pat lėšos, esančios įvairiose gamybos proceso ir cirkuliacijos stadijose. Vertybiniai popieriai, tai finansinės vertybės, iš kurių tikimasi gauti ekonominės naudos, tačiau jie nagrinėjamu atveju dėl banko žlugimo tapo beverčiais. Pažymi, kad vertybinių popierių negalima panaudoti kaip apyvartinių lėšų, nes tik juos pardavus, t. y. pavertus piniginiu ekvivalentu, juos galima naudoti Įstaigos apyvartoje. Nurodo, kad įstaigos vadovas visą laiką teigė, jog jam nepakanka lėšų vykdomai veiklai, tai patvirtina teismui pateikti protokolai: Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros ir komisijos posėdžio protokolai 2012 m. lapkričio 14 d. Nr. VAK-309, 2012 m. lapkričio 21 d. Nr. VAK-321, o turimas lėšas įšaldo daugiau nei metams vertybiniams popieriams įsigyti.
9. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnis imperatyviai nustato viešosios įstaigos veiklos ataskaitos reikalavimus, pateikimo ir paskelbimo tvarką, todėl čia negali būti laisvės pasirenkant ataskaitos turinio. Prokuroro nutarimuose pagrįstai pažymėta, kad VšĮ „Pramogų sala“ parengta 2011 metų veiklos ataskaita neatitinka minėto įstatymo reikalavimų, nes nenurodyta visa būtina informacija. Nurodo, kad VšĮ „Pramogų sala“ sutiko su minėtu pažeidimu. Tai patvirtina 2012 m. lapkričio 21 d. Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos posėdžio protokolas VAK-321, kuriame G. R. teigia, kad vykdo savivaldybės nurodymus ir savo tinklapyje papildė informaciją apie įstaigos veiklą. Tačiau teisės akto pažeidimas iki galo nepašalintas, nes ir po pataisymo ataskaita neatitinka LR Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. nustatytų reikalavimų, keliamų ataskaitos turiniui.
10. Konkrečiu atveju nagrinėjami ir teisiniai santykiai, susiję su savivaldybės biudžeto lėšų
naudojimu, nes iš jų mokamas koncesijos mokestis VšĮ „Pramogų sala“. Koncesijos sutarties 10.2. str. numato galimybę Koncesininkui mokėti koncesijos mokestį Šiaulių miesto savivaldybei, jeigu Koncesininkas, vykdydamas koncesinę veiklą, per vienerius koncesinės veiklos metus gauna pelną (teigiamą balansą). VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus minėti veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jais buvo mažinamas VšĮ „Pramogų sala“ pelnas, be pakankamo pagrindo didinamos Įstaigos išlaidos, kalbant apie automobilio nuomą iš sūnaus. Tinkamu bei ekonominiu biudžetinių lėšų panaudojimu suinteresuota ne tik savivaldybė, tačiau ir visa visuomenė, mokesčių mokėjimu prisidedanti prie savivaldybės biudžeto lėšų kaupimo, todėl viešojo intereso buvimą šiuo atveju galima grįsti ir šiuo aspektu.
11. Nurodo, kad nei VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius, nei VšĮ „Pramogų sala" nebuvo pareiškėjais dėl skundžiamų prokuroro nutarimų, susijusių su patalpų nuoma, nes nutarimai nebuvo nukreipti VšĮ „Pramogų sala“ generaliniam direktoriui ir VšĮ „Pramogų sala“, pareiškėjas buvo tik Šiaulių miesto savivaldybė, todėl G. R. ir VšĮ „Pramogų sala“ neturėjo reikalavimo teisės. VšĮ „Pramogų sala“ neturi reikalavimo teisės dėl prokuroro priimtų nutarimų generalinio direktoriaus G. R. atžvilgiu, nes prokuroras jokių nutarimų jos atžvilgiu nepriėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybė bei trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinį skundą pilna apimtimi ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje panaikinta 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus” ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo reikalauti pašalinti pažeidimus” dalis, reikalaujanti iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ renginių organizavimu.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūra nenurodė, koks teisės pažeidimas padarytas dėl renginių organizavimo, kai Koncesininkui pagal sutartį tik privaloma užtikrinti renginių organizavimą. Pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu atmetė ir apelianto prašymą dėl KK „Šiauliai“ pateiktų paaiškinimų priėmimo. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą nėra absoliuti ir šis veiksmas yra sąlygotas tam tikrų apribojimų. Prokuroras privalo rinkti įrodymus, analizuoti ir vertinti juos dar iki priimdamas sprendimą, nes prokuroro priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas ne tik surinktais įrodymais, bet ir galiojančiomis teisės normomis. Sprendimo nemotyvavimas procesine prasme yra savarankiškas pagrindas jo panaikinimui. Prokuroras turėjo visas galimybes tirti aplinkybes dar iki priimant ginčo nutarimą, todėl reikalavimas, kad apeliacinės instancijos teismas dabar, teikiant apeliacinį skundą, priimtų įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Tokiu įrodymų priėmimu būtų iškreipta proceso esmė ir be pagrindo išplečiamos bylos nagrinėjimo ribos.
2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Koncesininkas nepažeidė Koncesijos sutarties, nes jis privalėjo užtikrinti 24 renginių organizavimą, pats tiesiogiai pagal sutartį neprivalėjo jų organizuoti. Be to, jei teismas nuspręstų remtis lingvistiniu paaiškinimu, tada visiškai nesuprantama, kodėl prokuroras padarė tokia išvadą dėl organizavimo privalomumo, nes iš pateiktos lietuvių kalbos žodyno sąvokos matome, kad žodį „organizavimas“ sudaro kitos dalys „kūrimas“, „steigimas“, „rengimas“ ir „tvarkymas“, ir visos šios dalys gali būti aiškinamos tiesiogiai VšĮ „Pramogų sala“ naudai, nes šis subjektas būtent ir sutvarkė visus reikalus taip, kad būtų tinkamai suteiktos paslaugos pagal Koncesijos sutartį. Sutartyje nurodyta „organizavimo“ pareiga sutarties šalių buvo suprantama plačiąja prasme ir tai abi sutarties šalys supranta vienodai ir jos neginčija.
3. Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo atviro konkurso metu ekonominės veiklos modelis turėjo būti sudarytas ne mažiau kaip penkeriems metams nuo Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo pradžios. Tai daugiau buvo kaip pagalbinė priemonė, kuria buvo naudotasi konkurso metu, siekiant įvertinti naudingiausią pasiūlymą pateikusį subjektą. Pagal Konkurso sąlygų 12.2. punktą buvo aiškiai nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie buvo siejami ir su ekonominės veiklos modeliu. Pagal pateiktą modelį Savivaldybei buvo svarbu: renginių, kuriuose bus užimta ne mažiau kaip 50 proc. visų įrengtų sėdimų vietų per vienerius koncesinės veiklos metus skaičius; visų planuojamų renginių žiūrovų skaičius per vienerius koncesinės veiklos metus. Šie kriterijai buvo vertinami balais ir taip buvo vertinamas pasiūlymo ekonominis naudingumas. Įvertinus visus kriterijus, buvo nustatytas konkurso nugalėtojas, šiuo atveju - Koncesininkas VšĮ „Pramogų sala“, su kuriuo derybų eigoje buvo suderintas Koncesijos sutarties projektas. Ekonominės veiklos modelis buvo priemonė, siekiant nustatyti pagrindines Koncesijos sutarties sąlygas, kurias ir išanalizavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime. O būtent, Koncesijos sutarties 11.1. punktas, kuriame šalys laisva valia sutarė dėl konkretaus skaičiaus renginių suorganizavimo ir nenusimatė jokių papildomų sąlygų, aiškinančių šią sutarties nuostatą. Kitame Koncesijos sutarties punkte nurodytas kaip sutarties priedas Ekonominės veiklos modelis neturi privalomo pobūdžio, atsižvelgiant ne tik į sutarties terminą, rinkos pokyčius ir pan., bei konkrečias 11.1. punkte numatytas nuostatas, kurios turi viršenybę Ekonominės veiklos modelio (plano) atžvilgiu.
4. Joks teisės aktas nedraudžia UAB „Balheidas“ teikti paslaugas VšĮ „Pramogų sala“ pagal jos užsakymą, jei įmonė turi teisę verstis tokio pobūdžio veikla, nepriklausomai nuo to, koks asmuo yra vienas iš jos steigėjų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pozicija atitinka Šiaulių miesto savivaldybės poziciją.
Atsiliepimu į pareiškėjo VšĮ „Pramogų sala“ ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. apeliacinį skundą pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybė bei trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo pirmuoju reikalavimu panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl patalpų nuomos. Dėl kitos apeliacinio skundo dalies bei motyvacijos sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjant bylą Šiaulių miesto savivaldybė ir VšĮ „Pramogų sala” dėstė poziciją, kad kiekviena nuomos sutartis yra unikali, sudaroma dėl konkrečių patalpų nuomos, todėl nustatant nuomos mokesčio dydį, kiekvienu konkrečiu atveju vertinami atitinkami kriterijai, kurie ir nulemia galutinę šalių suderėtą nuomos kainą. Šiaulių apylinkės teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad dalyje dėl nuomos kainos turi būti taikomas lankstesnis modelis, įvertinant konkrečias aplinkybes, tokias kaip patalpų paskirtį, dydį, vietą, patalpų išdėstymą, reikalavimus jų priežiūrai, siekį išsaugoti likusius nuomininkus, ekonominės krizės faktorių ir panašiai. Iš to seka, kad nuomos kainos dydis negali būti fiksuotas ir vienodas visiems nuomojamiems plotams. Atitinkamai ir mažinimo atveju, nuomos mokestis mažinamas arba nemažinamas, vertinant atskirus kriterijus, kurie įtakoja patalpų specifiką ir paklausą. Vadovaujantis CK 6.487 str., nuomos mokestis yra sutarties šalių aptarimo ir derybų objektas.
2. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo vertinimu, jog 2011-01-03 generalinio direktoriaus G. R. patvirtintame teikiamų paslaugų kainų reglamente nurodytas 0 tarifas yra pripažįstamas kaip nenustatymas jokios nuomos kainos, kas vertintina kaip Koncesijos sutarties pažeidimas, nes pagal ją buvo suteikta teisė patalpas nuomoti, bet neperduoti pagal panaudą. Teismas, vertindamas VšĮ „Pramogų sala” Reglamento dalį, kurioje nustatytos komplekso patalpų nuomos kainos už vieną kvadratinį metrą nuo 0 iki 15 Lt be PVM, savo išvadą, kad 0 Lt tarifo nustatymas yra prilyginamas panaudai, grindė vieninteliu aspektu, kad 0 Lt yra nenustatymas jokios nuomos kainos. Mano, kad ši reglamento dalis numato ribas, kuriose gali būti nustatoma vieno kvadratinio metro nuomos kaina. Reglamente šios vieno kvadratinio metro nuomos kainos ribos yra nustatytos piniginio vieneto lito išraiška, todėl, nustatant vieno kvadratinio metro nuomos kainą centų išraiška, ši suma rašytųsi, kaip pavyzdys, 0,90 Lt, iš ko seka, kad vienareikšmiškai teigti, jog 0 Lt tarifas yra pripažįstamas kaip nenustatymas jokios nuomos kainos vien jau teoriškai, nebūtų galima. Pažymi, kad 2011 metais patvirtintas Reglamentas numatė neatlygintiną nuomą tik patalpoms, kurios, kaip įvardyta pačiame Reglamente, reikalingos tenkinti viešuosius interesus, ir ši pastaroji sąlyga buvo taikoma Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms - sporto mokykloms.
3. VšĮ „Pramogų sala” sudarydama nuomos sutartis su UAB „Rūmanta“, sutartyse nurodė bendrą vieną sumą už nuomojamas patalpas ir už įrengimus, ši suma nebuvo skaidoma ir detalizuojama, todėl 2009-05-28 priede Nr. 3 įrašytą sąlygą, jog nuomininkas moka nuomos mokestį už įrengimus, kuris lygus 500 Lt, galima vertinti ir kaip techninę klaidą, jog yra praleista sąvoka „už nuomojamas patalpas” ir ši klaida, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jau yra ištaisyta. Kita vertus, nuo 2012 m. spalio 31 d. UAB „Rūmanta” moka 500 Lt nuomos mokestį už patalpas, patalpos nebuvo ir nėra šiuo metu suteiktos naudotis panaudos pagrindais, todėl, ginčijamų nutarimų vykdymo atveju, sunkiai įsivaizduojami teisės pažeidimai, kuriuos savivaldybė turėtų reikalauti viešosios įstaigos šalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus suinteresuoti asmenys ir pareiškėjai VšĮ „Pramogų sala“ ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. prašo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi, Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prokuratūra visiškai nepagrįstai teigia, jog pagal 2006-06-08 Koncesijos sutartį renginių organizavimas yra pačios VšĮ „Pramogų sala“ pareiga, o ne tik įsipareigojimas užtikrinti renginius, ką konstatavo teismas sprendime. Minėtą prokuratūros teiginį paneigia pačios Koncesijos sutarties nuostatos: Sutarties 11.1 p. numato, jog Koncesininkas įsipareigoja užtikrinti 24 renginių, kuriuose būtų užimta ne mažiau kaip 50 proc. visų įrengtų sėdimų vietų, organizavimą kiekvienais koncesinės veiklos metais. Koncesininkas įsipareigoja užtikrinti reguliarų, patikimą ir saugų laisvalaikio paslaugų teikimą vartotojams (Sutarties 11.4 p.). Sutarties 11 straipsnio „Koncesininko veikla, Koncesininko įsipareigojimai ūkinės veiklos atžvilgiu“ nuostatose kalbama tik apie renginių organizavimo bei laisvalaikio paslaugų teikimo užtikrinimą, tačiau niekur nenurodoma, jog tai turi būti daroma vieninteliu būdu - renginius organizuojant pačiam Koncesininkui.
2. Vienintelė nuostata, kurioje kalbama apie paties operatoriaus organizuojamus renginius (jų skaičių), yra Sutarties 3 priede „Ekonominės veiklos modelis“, kuriuo remiasi prokuratūra. Tačiau Ekonominės veiklos modelis yra dokumentas, konkurso dalyvio parengtas, teikiant Konkursinį pasiūlymą 2006 metais. Savo esme Ekonominės veiklos modelis yra koncesininko veiklos prielaidų, prognozių ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų pateikimo koncesijos konkursui dokumentas. Ekonominės veiklos modelio dokumente numatytas 10 paties organizatoriaus surengtų renginių skaičius buvo viena iš prielaidų, kuriomis remiantis teikiant konkursinį pasiūlymą buvo skaičiuojamos ir prognozuojamos koncesininko investicijų, sąnaudų ir pajamų sąmatos. Tačiau tokių prielaidų užfiksavimas konkursiniame pasiūlyme nereiškia, jog Ekonominio veiklos modelio parametrų (rodiklių) šiai dienai (kaip ir per visus 15 koncesinės veiklos metų) negalima modifikuoti (keisti), jei juos pakeitus bus galima pasiekti geresnį Koncesininko ekonominį veiklos rezultatą. Tai yra aiškiai numatyta Koncesijos sutarties 11.2 punkte, kuris expressis verbis leidžia šalims Ekonominės veiklos modelyje nustatytus įsipareigojimus keisti šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka.
3. Prokuratūra, apeliaciniame skunde teigdama, jog Koncesininkui pačiam organizuojant renginius veiklos pelningumas būtų didesnis, remiasi prielaidomis ir teoriniais išvedžiojimais apie tai, jog dabar pajamas iš renginių, neva, nepagrįstai susirenka kitos įmonės, o ne VšĮ „Pramogų sala“. Nurodo, kad prokuratūra neįvertina to, jog gautos pajamos iš renginių bilietų savaime dar nereiškia gauto koncesininko pelno, o renginių nesėkmės rizikos suvaldymas taip pat yra objektyvi aplinkybė, dėl kurios Koncesininkas gali rinktis gauti mažiau rizikingą veikos modelį, t. y. rinktis gauti stabilias ir nuolatines pajamas už komplekso nuomą renginiams vykdyti, vietoje paties vykdomo renginių organizavimo.
4. Visiškai nepagrįstas yra prokuroro argumentas, kad krepšinio varžybas organizuoja pats Šiaulių krepšinio klubas, o ne VšĮ „Pramogų sala“, kuri tik nuomoja patalpas tokioms varžyboms. Pagal LKL normatyvinius dokumentus pačių krepšinio varžybų organizatoriumi yra paskirtas KK „Šiauliai“, tačiau pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį ir jo priedus, visus pasiruošimo krepšinio varžyboms organizacinius, techninius bei kitus darbus, įskaitant ir varžybų metu, atlieka ne KK „Šiauliai“, o VšĮ „Pramogų sala“. KK „Šiauliai“ organizuoja tik krepšininkų treniruotes arenos patalpose bei krepšininkų dalyvavimą (žaidimą) surengtose varžybose. VšĮ „Pramogų sala“ atitinkamai gauna ir dalį lėšų, gautų už bilietų į varžybas pardavimą. Tai matyti iš su prokuratūros su apeliaciniu skundu pateiktų 2007-10-17 nuomos sutarties Nr. RNS2007/13 tarp KK „Šiauliai“ ir VšĮ „Pramogų sala“ 2012-09-13 ir 2011-08-08 pakeitimų. Juose nurodoma, jog nuomos mokestis nuomotojui pagal šiuos susitarimus yra mokamas nuo kiekvienų nuomininko surengtų varžybų parduotų bilietų pajamų (6.1 p.). Jei nuomininko grynosios pajamos iš bilietų pardavimo viršija 150000 Lt plius PVM, tai suma, viršijanti 150000 Lt plius PVM, dalijama per pusę nuomininkui ir nuomotojui (5.3 p.), jei nuomininko grynosios pajamos iš bilietų pardavimo nesiekia 150000 Lt plius PVM, tai nuomotojas pateikia sąskaitą už patalpų nuomą likusiai sumai padengti (5.4 p.).
5. Prokuroras apeliaciniame skunde neteisingai pavartojo vadybininko pareigybės sąvoką. VšĮ „Pramogų sala” yra trys vadybininkai, kurių darbas apima visą operatoriaus veiklą, tai yra neapsiriboja vien renginių organizavimu. Jie taip pat atsakingi už renginių reklamą, bilietų platinimą, įvairių spaudinių, plakatų gamybą, patalpų ir įrengimų techninį bei organizacinį aptarnavimą.
6. Nepagrįstas prokuroro argumentas apie tai, kad VšĮ „Pramogų sala” dalininkas D. B. pats rengia renginius, tik kitų savo įmonių (UAB „Balheidas”) vardu, taip surinkdamas pajamas iš renginių organizavimo ir apeidamas VšĮ „Pramogų sala”. Joks teisės aktas nedraudžia UAB „Balheidas” teikti paslaugas VšĮ „Pramogų sala” pagal šalių sudarytą sutartį, jei įmonė turi teisę verstis tokio pobūdžio veikla, nepriklausomai nuo to, koks asmuo yra vienas iš steigėjų. VšĮ „Pramogų sala”, vadovaudamasi Koncesijos sutarties 9.1.2. punktu, pagal sutartis išnuomojo komplekso patalpas ir įrengimus nuomininkui UAB „Balheidas” laisvalaikio paslaugoms teikti ir sudarytų sutarčių pagrindu gavo iš nuomininko UAB „Balheidas“ pajamas. Iš pridedamo priedo matosi, kad VšĮ „Pramogų sala“ gavo iš UAB „Balheidas“ 70442,36 Lt pajamų iš nuomos renginių per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2012 m.. Vertinant šiuos argumentus, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog Koncesininkas daugiau pajamų gauna iš nuomos renginiams, nei pats organizuodamas renginius, kurių organizavimą Koncesininkas privalo užtikrinti ir šiuo atveju nėra pažeidžiama Koncesijos sutartis ir viešasis interesas.
7. Jokių įsipareigojimų Koncesininkui pačiam organizuoti renginius, nepasitelkiant trečiųjų asmenų, nebuvo numatyta ir koncesijos konkurso dokumentuose.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas motyvuose sutikdamas, tačiau nepanaikindamas prokuroro nutarimo dalies dėl patalpų nuomos mokesčio dydžio suvienodinimo, pažeidė CPK 270 str. 5 d. 1 p. normą.
9. Teismo išvada, kad UAB „Rūmanta“ nuo 2009-05-28 nemokėjo Koncesininkui nuomos mokesčio už patalpų nuomą ir, kad patalpų nuomos sutartis su UAB „Rūmanta“ pažeidžia Koncesijos sutartį, yra nepagrįsta, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Pareiškėjai savo pateiktame apeliaciniame skunde jau yra nurodę, jog sudarant 2009-05-28 sutarties priedą įsivėlė rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaida, tai yra rašant sutarties priedo 1 punkto tekstą buvo praleisti žodžiai „nuomojamas Patalpas ir“, todėl sutarties šalys 2013 m. birželio 3 d. sutarties priedu ištaisė šią rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaidą. Šį faktą, kad įsivėlė spausdinimo klaida, įrodo šalių pasirašyti ir į bylą kartu su pareiškėjų apeliaciniu skundu pateikti sutarties priedai iki 2009-05-28 ir 2012-10-31 priedas Nr. 6, kuriuose yra aptartas mokėtinas patalpų nuomos mokestis.
10. Sutinka su Šiaulių miesto savivaldybės argumentu, jog Koncesijos sutarties šalys yra siejamos sutartiniais santykiais ir yra atsakingi vienas kitam už tinkamą įsipareigojimų vykdymą, todėl šalinti sutarties nuostatų pažeidimus, jei tokių būtų, turėtų sutarties šalys, o ne kiti asmenys. Koncesininko VšĮ „Pramogų sala“ statusą reglamentuoja Koncesijų įstatymas (KĮ 2 str. 4 d.). Tokie prokuratūros veiksmai, kuomet duodamas įpareigojimas nedaryti teisės pažeidimų, nesugebant įvardinti, kokios nuostatos konkrečiai yra pažeistos, konstatuojant vykdomos ekonominės veiklos neefektyvumą, neatlikus nuodugnaus tyrimo, neišanalizavus rinkos situacijos, nepasitelkus ekonominės veiklos ekonominio efektyvumo vertinimo, nėra suderinami su ūkinės veiklos laisvės principu (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą, turėjo vertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas netinkamai (plečiamai) aiškino Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 8 p. nurodytą prokuroro teisę duoti privalomus nurodymus, kadangi minėto įstatymo 19 str. 8 d. yra numatyta prokuroro teisė nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, tačiau šioje nuostatoje nėra numatyta, jog prokuroras gali duoti privalomus nurodymus juridiniams asmenims, kas šiuo atveju yra Šiaulių miesto savivaldybė. Be to, sutartį pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o įpareigojimas nustatytas ne sutarties šaliai, o kitam subjektui - Šiaulių miesto savivaldybei. Toks Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 8 p. įtvirtintos prokuroro teisės aiškinimas negali būti laikomas tinkamu ir privalo būti pakeistas.
Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių apygardos prokuratūros, VšĮ „Pramogų sala“ ir G. R. apeliaciniai skunda netenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta.
Šiaulių miesto Savivaldybė (koncesijos teikėja), atviro konkurso pagrindu, vadovaudamasi 2006 m. birželio 8 d. „Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartimi Nr. SŽ-988“ ir 2007 m. gruodžio 13 d. turto perdavimo aktu Nr. A-19 Viešajai įstaigai (VšĮ) „Pramogų sala“ (koncesininkui, koncesijos gavėjui) perdavė valdyti ir naudoti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Aukštabalio multifunkcinį kompleksą su įrengimais penkiolikos metų terminui (t. 2, b. l. 28-51).
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. J. 2012 m. birželio 12 d. nutarimu nutarė: „Reikalauti iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ vykdoma ūkine komercine veikla - Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastato dalių nuoma ir renginių organizavimu, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Pramogų sala“ 2006 m. birželio 8 d. Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo Koncesijos suteikimo sutartį Nr. SŽ-988 ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą“ (t.1, b. l. 13-22).
Nutarime nurodė, kad pagal gautą pranešimą dėl VšĮ „Pramogų sala“ veiklos, susijusios su renginių organizavimu ir patalpų nuoma, atliktas tyrimas, kuriuo buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011 metų Aukštabalio multifunkcinio komplekso patalpų nuomos mokestis buvo keičiamas ir nustatomas ignoruojant Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų interesus (Sporto mokykla „Dubysa“, Kūno kultūros mokykla, sporto mokykla „Atžalynas“, sporto mokykla „Klevas“), t.y. iš jų imant ženkliai didesnį mokestį, nei iš privačių juridinių asmenų, o taip pat teikiant išskirtinai palankias nuomos sąlygas atskiroms privačioms įmonėms, tiesiogiai susijusioms su VšĮ „Pramogų sala“ steigėjais G. R. ir D. B. bei jų šeimos nariais (UAB „Rūmanta“ (nuo 2009-06-01 nenustatytas nuomos mokestis ir imamas tik įrenginių nuomos mokestis), Mini SPA centras „Agnetė“, UAB „Balheidas“, UAB „Pramuštgalvis“) ir nesuteikiant analogiškų sąlygų kitiems privatiems juridiniams asmenims (UAB „Litrada“, A. A. IĮ, R. J. IĮ „Argus“). Pažymėjo, kad pagal VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. 2011-01-03 patvirtintą VšĮ „Pramogų sala“ valdomo Aukštabalio multifunkcinio komplekso „Šiaulių arena“ teikiamų paslaugų reglamentą, nuo 2011 metų nustatyta negyvenamųjų patalpų nuomos kaina už 1 kv. metrą nuo 0 iki 15 Lt be PVM bei numatytas sandorių su asocijuotais asmenimis pagrindimas, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Pramogų sala“ tęs 2008-09-03 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties NR. NPNS-2008/05 su UAB „Rūmanta“, kurios akcininkai yra G. R. ir J. R., sutartinius įsipareigojimus, kad sudarant sandorius su asocijuotais asmenimis turi būti laikomasi ištiestos rankos principo, ir tai, prokurorų teigimu, leidžia koncesininkui VšĮ „Pramogų sala“ iš atskirų nuomininkų apskritai neimti nuomos mokesčio, taip neracionaliai naudojant Savivaldybės turtą ir pažeidžiant Koncesijos sutartį bei LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.
Nutarime prokurorė nurodė, kad VšĮ „Pramogų sala“ gautos pajamos iš jos pačios organizuojamų renginių yra mažesnės, nei kitų organizatorių gautos pajamos iš jų organizuojamų renginių, todėl sprendė, kad VšĮ „Pramogų sala“ pati nesiekė gauti pelno, šią galimybę suteikdama privatiems juridiniams asmenims, tame tarpe UAB „Balheidas“, kurios akcininku yra D. B..
Šį skyriaus prokurorės A. J. 2012 m. birželio 12 d. nutarimą Šiaulių miesto savivaldybė apskundė aukštesniam prokurorui, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja A. S. 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu 2012 m. birželio 12d. nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu bei paliko galioti (t.1, b. l. 23-29).
Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybė Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012-08-31 pateikė skundą suinteresuotai institucijai Šiaulių apygardos prokuratūrai ir suinteresuotam asmeniui VšĮ „Pramogų sala“. Skundu prašė panaikinti 2012 m. birželio 12 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimus. Nurodė, kad 2012 m. birželio 12 d. prokurorės nutarimas, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybė įpareigojama pašalinti pažeidimus, yra nepagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas ir pareikštas asmeniui, neatsakingam už kito asmens tariamai padarytus pažeidimus, t.y. nurodoma, kad pažeidimus padarė VšĮ „Pramogų sala“, o įpareigota juos pašalinti Šiaulių miesto savivaldybė, be to, pastaroji nėra Koncesijos sutarties šalis, nes Sutarties šalis yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. J. 2012 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 13P-196 nutarė: „Įspėti VšĮ „Pramogų sala“ generalinį direktorių G. R. nedaryti teisės pažeidimų, tai yra:
1.1. Nepažeidinėti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 2011 metų veiklos ataskaitoje nurodyti visus reikalaujamus duomenis.
1. 2. Nepažeidinėti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų ir viešai skelbti 2011 metų veiklos ataskaitą internetinėje svetainėje, pašalinti technines kliūtis ir sudaryti sąlygas viešai su ja susipažinti visuomenei.
1.2.Nepažeidinėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 8 straipnyje, VšĮ „Pramogų sala“ įstatuose įtvirtintų viešosios įstaigos veiklos tikslų tenkinti viešąjį interesą, vykdant visuomenei naudingą veiklą ir iš viešosios įstaigos veiklos nesiekti naudos sau.
1.4. Nepažeidinėti 2006 m. birželio 8 d. pasirašytos Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties Nr. SŽ-988 nuostatų (t.2, b. l. 15-19).
Nutarime nurodė, kad pagal gautą G. Š. pranešimą dėl galimo viešo intereso pažeidimo, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad nors pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 4 dalį Viešosios įstaigos veiklos ataskaita turi būti paskelbta šios įstaigos interneto svetainėje, tačiau interneto svetainėje http://www.siauliuarena.lt/, paspaudus nuorodą „2011 metų VšĮ „Pramogų sala“ veiklos ataskaita“ ji neatsirado, ir pagal pareiškėjo G. Š. prokuratūrai pateiktą informaciją, tik VšĮ „Pramogų sala“ vadybininkės jam nurodytoje internetinėje svetainėje http://www.siauliuarena.lt/article/articleview/1357/1/12/ buvo rasta 2011 metų VšĮ „Pramogų sala“ veiklos ataskaita, todėl sprendžia, kad ji neviešą. Be to, pažeidžiant Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 2 dalį, minėtoje ataskaitoje nebuvo duomenų apie viešosios įstaigos dalininkų įnašų vertę finansinių metų pradžioje ir pabaigoje; duomenų apie viešosios įstaigos sąnaudų valdymo išlaidas; duomenų apie vadovų darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms skirtas išlaidas. Nebuvo duomenų dėl viešosios įstaigos išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 3 dalyje.
Nutarime prokuratūra nurodė, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R., pažeisdamas LR CK 2.24 str. 2 dalies, LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., 4 str. 1 dalies, LR Koncesijų įstatymo 8 str., Koncesijos sutarties reikalavimus tenkinti viešuosius interesus ir nesiekti sau naudos, siekdamas asmeninės naudos, į savo vadovaujamą įstaigą 2007-07-09 pagal darbo sutartį priėmė dirbti vadybininku savo sūnų M. R., o 2011-05-30 tarp VšĮ „Pramogų sala“ ir M. R. sudarė pastarajam priklausančio automobilio nuomos sutartį, kurioje nustatytas mėnesinis nuompinigių dydis -1058,83 Lt, be to, numatyta, kad VšĮ „Pramogų sala“ laiku ir savo sąskaita privalo atlikti automobilio einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti automobilio naudojimo ir išlaikymo išlaidas, apmokėti už padangas, ratų montavimą bei keitimą, automobilio saugojimą aikštelėje, automobilio plovimą, sumokėti draudimą. Be to, pažeisdama Koncesijos sutarties 14.7. punktą, neinformavusi Šiaulių miesto savivaldybės, G. R. vadovaujama VšĮ „Pramogų sala“ 2011-09-22 ir 2011-03-25 sudarė obligacijų sutartis su banku „Snoras“ ir įsigijo obligacijų už 149 956,15 Lt, bei 2011-03-03 sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir įsigijo 70 000 Lt vertės indėlio sertifikatų, nors Koncesijos sutarties 14.7. punkte yra nustatyta, kad investicijas, jei tai iš anksto nenustatyta Investicijų plane bei nėra susiję su ūkine veikla arba avarine situacija, koncesininkas turi iš anksto suderinti su Savivaldybe. Koncesijos sutarties 14.9 punkte yra nustatyta, kad Savivaldybės pritarimas nereikalingas, jeigu vienkartinėms nenumatytoms investicijoms reikalingos lėšos neviršija 50 000 Lt, tačiau koncesininkas neturi teisės skaidyti investicijų, kad galėtų pasinaudoti šia išimtimi.
Šį skyriaus prokurorės A. J. 2012 m. spalio 11d. nutarimą VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. apskundė aukštesniam prokurorui, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė R. D. 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu skundžiamą 2012 m. spalio 11 d. nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu bei paliko galioti (t.2, b. l. 22-27).
Pareiškėjai VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. ir VšĮ „Pramogų sala“ Šiaulių miesto apylinkės teisme 2013-01-24 pateikė skundą suinteresuotai institucijai Šiaulių apygardos prokuratūrai, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimus.
Pareiškėjai nurodė, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, todėl pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas prokuroras negalėjo jo įspėti nedaryti teisės pažeidimų. Teigė, kad prokuroras, „neturėdamas kompetencijos ir galimybių objektyviai ir pagrįstai įvertinti viešosios įstaigos sudarytų sutarčių naudingumo, kokią naudą viešajai įstaigai atneša jos darbuotojai“, padarė nepagrįstą išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R. siekė naudos sau ir nesiekė tenkinti viešojo intereso, neįrodė, kad G. R. dėl vienų ar kitų veiksmų būtų gavęs asmeninės turtinės ar neturtinės naudos. Nurodė, kad VšĮ „Pramogų sala“ veiklos ataskaita buvo laiku sudaryta ir perduota Juridinių asmenų registrui; ataskaitoje pateikti visi įstatyme numatyti duomenys ir ji buvo patalpinta internetinėje svetainėje. Teigė, kad „skundžiamuose prokurorų nutarimuose nėra aiškiai įvardintas viešasis interesas, kurio gynimas pateisintų kišimąsi į viešosios įstaigos ūkinę (ekonominę) veiklą“.
Šiaulių apygardos teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų, bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl viešojo intereso buvimo.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl viešojo intereso, kaip prielaidos buvimo nagrinėjamu atveju prokuratūrai priimti pareiškėjų skundžiamus nutarimus, nes pareiškėjų G. R. ir VšĮ „Pramogų sala“ skunde bei atsiliepime į Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, be kita ko, teigiama, kad prokuroro nutarime nėra aiškiai įvardintas viešasis interesas; kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, turėjo įvertinti, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Viešasis interesas yra bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 ir kt.).
Ginti viešąjį interesą prokuroras gali pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, taip pat savo iniciatyva ir tada, kai privalantys ginti viešąjį interesą asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte apibrėžti prokuroro įgalinimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir reikalavimo informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte apibrėžti prokuroro įgalinimai nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais.
Dėl to taikyti šias prevencinio pobūdžio priemones, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, kai turi pakankamai duomenų apie tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, jo nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ar visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiajam teisiniam reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamais atvejais prokuroras, gavęs G. Š. pranešimus dėl galimai neteisėto Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 73 257 425,88 litų vertės turto valdymo ir naudojimo bei biudžeto lėšų neracionalaus naudojimo pagal VšĮ „Pamogų sala“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2006 m. birželio 8 d. sudarytą Koncesijos sutartį, bei dėl šios sutarties vykdymo galimai tenkinant ne viešuosius, o privačius Koncesijos sutarties šalies - VšĮ „Pamogų sala“ steigėjų poreikius, turėjo pakankamą pagrindą, remdamasis viešojo intereso gynimu, atlikti tyrimą ir taikyti Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 dalies 3 ir 8 punktuose nurodytas priemones, nes savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir lėšų, mokamų Koncesijos sutarties pagrindu, naudojimas, griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, neabejotinai yra viešasis interesas. Dėl išdėstytų motyvų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai aptartu klausimu atmestini.
Dėl prokuroro kompetencijos sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo ir teismo nagrinėjimo ribų bei teisių, sprendžiant dėl prokuroro veiksmų, priimant ginčijamus nutarimus dėl viešojo intereso pažeidimo.
Kasacinės intancijos teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teismo nagrinėjimo ribas bei teises, sprendžiant dėl prokuroro veiksmų dėl viešojo intereso pažeidimo, nurodė, kad teismas, gavęs skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo ir nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Konstatavo, kad pagal įstatymą teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Nurodė, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, teismas, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisminio ginčo esmės. Teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto konkretaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinio skundo, kuriam pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Apeliantas Šiaulių miesto savivaldybė reikalavo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas Šiaulių miesto savivaldybės skundas, ir priimti naują sprendimą - tenkinti Šiaulių miesto savivaldybės skundą pilna apimtimi.
Skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad subjektas, kuriam nukreiptas Šiaulių apygardos prokurorų nutarimas yra tinkamas, nes turtas priklauso Savivaldybei nuosavybės teise, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su VšĮ ,,Pramogų sala“ vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-736 pagal nustatytą sutarčių pasirašymo tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 d. numato, jog Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Būtent Koncesijos sutarties pasirašymas, turint atstovaujamosios institucijos – tarybos – įgaliojimą ir patvirtina, kad ji, įgyvendindama savivaldybės institucijų sprendimus, šiuo konkrečiu atveju pasirašė Koncesijos sutartį ir tapo sutarties šalimi. Kad Prokuratūros nutarimuose nurodytas įpareigojimas Savivaldybei yra iš Koncesijos sutarties, kur Savivaldybė turi būti suprantama plačiąja prasme, todėl šis įpareigojimas taikomas kaip įpareigojimas Savivaldybei ir Savivaldybės administracijai apskritai.
Teismas sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepimo argumentais, kad kaip matyti iš 2012-11-14 Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-309 ir 2012 m. lapkričio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. S-2989-11, adresuoto VšĮ „Pramogų sala“, vykdant kitą Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą, Šiaulių miesto savivaldybei nebekilo abejonių, kad ji netinkamas subjektas, nes priimto nutarimo neskundė ir jį vykdė, pareikalavusi VšĮ „Pramogų sala“ pašalinti pažeidimus.
Teismas nustatė, kad prokurorai, prieš priimdami skundžiamus nutarimus, atliko išsamų aplinkybių tyrimą, aiškiai ir išsamiai motyvavo savo nutarimus.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, tirdama G. Š. pranešimą apie galimus įstatymo pažeidimus, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo pareikalavo iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, argumentavo detaliai ir aiškiai, t. y. byloje nustatyta, kad prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, proceso normų nepažeidė.
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, ištyrusi Šiaulių miesto savivaldybės skundą, 2012-08-01 nutarimu Šiaulių apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012-06-12 nutarimą paliko galioti dar kartą išanalizavusi faktines ir teisines aplinkybes, kas reiškia, kad skundžiamo nutarimo teisėtumas buvo patikrintas pavaldumo tvarka. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2012-08-01 nutarimas taip pat yra išsamus, argumentuotas, paremtas gausia tyrimo medžiaga, kuri prijungta prie šios nagrinėjamos bylos.
Šiaulių apygardos prokuratūra, atsiliepime į Šiaulių miesto savivaldybės skundą, papildomai išaiškino, kokių priemonių turėtų imtis Šiaulių miesto savivaldybė bei Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip Koncesijos sutarties šalis, kad būtų įgyvendintas prokuratūros nutarimas ir būtų pašalinti teisės pažeidimai, užkirstas kelias jiems kilti ateityje vykdant koncesijos sutartį ir efektyviai naudojant savivaldybės turtą bei lėšas (t.1, b. l. 51).
Todėl darytina išvada, kad ginčijami prokuratūros nutarimai buvo aiškūs ir pakankamai motyvuoti, kad būtų galimybė juos įgyvendinti.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra tam tikri prieštaravimai, nes palikdamas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros reikalavimą iš Šiaulių miesto savivaldybės reikalauti pašalinti trūkumus, susijusius su Aukštabalio multifunkcinio komplekso patalpų nuoma, pats sprendime pažymėjo, kad dalyje dėl nuomos kainos turi būti taikomas lankstesnis modelis, įvertintos konkrečias aplinkybes, todėl, apelianto manymu, nuomos kainos dydis negali būti fiksuotas ir vienodas visiems nuomojamiems plotams, nuomos sutartys negali būti sudaromos visiems nuomininkams vienodomis sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, nes, pirma, Šiaulių apygardos prokuratūra savo 2012-06-12 nutarime tokio reikalavimo nepareiškė, antra, teismo sprendime nurodyti argumentai dėl galimo lankstesnio nuomos mokesčio dydžio nustatymo metodo taikymo nereiškia, kad šis metodas būtų taikomas skirtingai nuomininkams, susijusiems su VšĮ „Pramogų sala“ steigėjais, ir su jais nesusijusiems nuomininkams.
Apelianto argumentai, kad Šiaulių miesto savivaldybės atstovų dalyvavimas sudarant sutartis su nuomininkais bei nustatant nuomos mokestį pažeistų Koncesijos sutarties nuostatas, keltų riziką verslo logikai bei pažeistų nuomininkų interesus.
Šie argumentai nepagrįsti. Apeliantas suprimityvina ir iškreipia prokuroro nutarime nurodytą reikalavimą „imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ vykdoma komercine veikla – Aukštabalio multifunkcinio komplekso pastato dalių nuoma <...>, nes nutarime aiškiai nurodytos konkrečios nuomos mokesčio ir kitų nuomos sąlygų taikymo disproporcijos, ir nors Koncesijos sutartis suteikia teisę Koncesininkui vesti derybas ir nustatyti nuomininkams nuomos tarifus (sutarties 9.3.4 str.), tačiau šios sutarties 21.3 straipsnis numato, jog sutarties šalys susitaria geranoriškai bendradarbiauti įgyvendindamos šios sutarties nuostatas, todėl, prokurorui nustačius akivaizdžius nuomos mokesčio nustatymo pažeidimus, Savivaldybė turėjo ir turi visus svertus pašalinti prokuroro nurodytus pažeidimus, nes tokia galimybė yra numatyta Koncesijos sutartyje (21, 33 str.), o teisė ir pareiga efektyviai, racionaliai valdyti, naudoti Savivaldybės turtą reglamentuota LR Vietos savivaldos įstatyme, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Be to, Savivaldybė turi pakankamą kiekį kvalifikuotų specialistų, galinčių pasirinkti tuos teisės pažeidimų šalinimo būdus, kurie nepažeistų Koncesijos sutarties ir užtikrintų teisėtą bei racionalų Savivaldybės turto ir lėšų panaudojimą, o iškilus neaiškumams dėl prokuroro nutarimo vykdymo apimties ar tvarkos, prašyti prokuratūrą išaiškinti nutarimo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Šiaulių miesto savivaldybės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vien tik vertindamas VšĮ „Pramogų sala“ Reglamento dalį, kurioje nustatytos patalpų nuomos kainos už vieną kvadratinį metrą nuo 0 Lt iki 15 Lt be PVM, sprendė, kad nenustatyta jokios nuomos kaina. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) nustatė, kad UAB „Rūmanta“ nuo 2009-06-01 apskritai nenustačius nuomos mokesčio, patalpų nuomos santykiai transformavosi į panaudos santykius, o 2011-01-03 generalinio direktoriaus G. R. patvirtintame teikiamų paslaugų kainų reglamente nurodytas 0 tarifas sudarė sąlygas patalpas perduoti pagal panaudą. Apelianto argumentai, kad Reglamentu išskirtinės sąlygos nemokėti nuomos mokesčio buvo sudarytos tik patalpoms, kurios reikalingos tenkinti viešuosius interesus, ir ši pastaroji sąlyga buvo taikoma Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, sporto mokykloms, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad „šiai dienai sporto mokyklos Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu yra įkeltos į kitas patalpas“. Kyla klausimas, kodėl Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, sporto mokyklos, jei tik joms buvo sudarytos lengvatinės ir išskirtinės nuomos sąlygos, buvo iškeltos iš pačiai Savivaldybei priklausančių patalpų.
Apelianto argumentai, kad VšĮ „Pramogų sala“ sudarydama nuomos sutartis su UAB „Rūmanta“, sutartyje galimai suklydo atskirai nenustačiusi nuomos mokesčio, pagrįsti prielaida.
Apelianto argumentai, kad reikalavimo teisę šalinti tam tikrus sutarties nuostatų pažeidimus viena kitos atžvilgiu turi tik sutarties šalys, Koncesijos sutarties šalys yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Pramogų sala“, todėl Šiaulių miesto savivaldybė tokios teisės neturi, yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Savivaldybė turi visus svertus pašalinti prokuroro nurodytus pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, gavusi iš prokuratūros duomenų apie galimus teisės pažeidimus vykdant jos sudarytą Koncesijos sutartį, net ir neįpareigota Šiaulių miesto savivaldybės, turėjo imtis priemonių esamiems ar galimiems teisės pažeidimams pašalinti, kad būtų užtikrinta tinkama savivaldybės turto ir piniginių lėšų panaudojimo apsauga, kaip to reikalauja LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo.
Apeliantas Šiaulių apygardos prokuratūra reikalavo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje panaikinta 2012 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalis, reikalaujanti iš Šiaulių miesto savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus, susijusius su VšĮ „Pramogų sala“ renginių organizavimu, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės skundą šioje dalyje atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, savo sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodė, kad koncesininkas VšĮ „Pramogų sala“ Koncesijos sutartimi nebuvo įpareigotas tik pats organizuoti renginius. Koncesijos sutarties 11 straipsnis numato renginių organizavimo užtikrinimą (t. 2, b. l. 35). Sutarties 11.1 str. numato, jog Koncesininkas privalo užtikrinti 24 renginių organizavimą kiekvienais metais. Prokurorų nutarimuose teigiama, kad 2011 m. Koncesininkas suorganizavo 33 renginius, iš kurių 32 renginiai buvo sportiniai ir 1 koncertas.
Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūra nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog visus kitus 33 sporto renginius (krepšinio varžybas) surengė ne VšĮ „Pramogų sala“, o krepšinio klubas „Šiauliai“, tačiau teismas atsisakė priimti tai patvirtinantį 2013 m. balandžio 5 d. KK „Šiauliai“ raštą Nr. 181 ir jo priedus kaip įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, ar šiuos renginius organizavo pati VšĮ „Pramogų sala“, ar kitas renginio organizatorius, Koncesijos sutarties 11 straipsnis ir šio straipsnio 11.1. punktas nebuvo pažeistas.
Apeliacinio teismo manymu, prokuratūros nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad VšĮ „Pramogų sala“, ribotai vykdydama savo veiklą pagal Koncesijos sutartį dėl renginių organizavimo, ne „mažina savo veiklos pelningumą“, o jo nedidina.
Apeliantas nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo padaryta išvada, kad renginių organizavimas VšĮ „Pramogų sala“ yra nuostolinga veikla, todėl pagrįstai 2012 m. birželio 12 d. ginčijamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko VšĮ „Pramogų sala“ nesiima pati organizuoti laisvalaikio renginių (koncertų ir pan.), kurių metu būtų gaunamos dar ir pajamos už parduotus bilietus.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su šiais apelianto argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo padaryti išvadą, kad „surinkta prokurorų medžiaga įrodo, jog Koncesininkas daugiau pajamų gauna iš nuomos renginiams, nei pats organizuodamas renginius“, nes toks vertinimas išeina už skundo nagrinėjimo ribų, todėl jis pašalintinas iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Tačiau sprendžia, kad minėti apelianto argumentai neduoda pagrindo pakeisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos sprendimą, nes VšĮ „Pramogų sala“ nesiėmimas pačiai organizuoti laisvalaikio renginių, kurių metu būtų gaunamos dar ir pajamos už parduotus bilietus, nelaikytinas nustatytu teisės pažeidimu.
Dėl VšĮ „Pramogų sala“ ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G. R. apeliacinio skundo.
1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl patalpų nuomos ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 12 d. nutarimo „Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“ ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-06-12 nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ dalis, reikalaujančias pašalinti teisės pažeidimus, susijusius patalpų nuoma;
2) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-10-11 nutarimą dėl viešojo intereso gynimo ir prokuroro įspėjimo nedaryti teisės pažeidimų Nr. 13P-196 ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-12-14 nutarimą palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-10-11 sutarimą dėl įspėjimo nedaryti teisės pažeidimų Nr. 13P-268 dalyje, kurioje nustatyti įpareigojimai G. R.;
Apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, CPK 270 str. 5 d. 1 punkto nuostatų teismas nepažeidė.
Esminis apelianto G. R. argumentas, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė, jog, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 8 punktu, prokuroras 2012 m. spalio 11 d. nutarimu turėjo teisę įspėti VšĮ „Pramogų sala“ vadovą G. R., kad nedarytų teisės pažeidimų, kaip valstybės tarnautojui prilygintą asmenį.
Jis nurodo, kad VšĮ „Pramogų sala“ yra įsteigta dviejų privačių fizinių asmenų, ji nėra savivaldybės įmonė, todėl tiek pati įmonė, tiek jos vadovas yra savarankiški spręsti dėl savo ūkinės veiklos, o taip pat dėl darbuotojų priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir teisėtas, todėl, vadovaujantis apelianto argumentais, negali būti keičiamas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors nėra įstatyme nustatytos konkrečios valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos, tačiau LR Valstybės tarnybos įstatymo, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, pagaliau Baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio valstybės tarnautojo bei jam prilyginto asmens baudžiamąją atsakomybę, nuostatų visuma suponuoja išvadą, kad nors viešosios įstaigos vadovas nėra valstybės tarnautojas (VTĮ 2 str. 2 d.), tačiau pagal kitų įstatymų sąvokas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Civilinio kodekso 1.8 straipsnis nesureglamentuotiems teisiniams santykiams leidžia taikyti įstatymo ir teisės analogiją, kuria prokurorai ir pasinaudojo priimdami skundžiamus nutarimus. Pareiškėjo G. R. atstovė advokatė L. Z. 2013 m. vasario 20 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad G. R. galėtų būti prilyginamas valstybės tarnautojui, jei jo vadovaujama VšĮ „Pramogų sala“ „gautų asignavimus iš savivaldybės“, „dabar yra mokamas mokestis pagal koncesijos sutartį“ (t. 2, b. l. 102).
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei smulkiau nedetalizuodamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos, pažymi, kad VšĮ „Pramogų sala“ yra specialiai įsteigta viešoji įstaiga Koncesijos sutarties vykdymui; jai, Koncesijos sutarties, Civilinio kodekso 6.530-6.535, 6.953-6.968 straipsnių, LR Koncesijų įstatymo, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pagrindu perduotas terminuotai naudoti Šiaulių miesto savivaldybei priklausantis turtas, skirtas ūkinei veiklai, susijusiai su Aukštabalio multifunkcinio komplekso plėtra, atnaujinimui, pakeitimui, remontui, valdymui, naudojimui ir priežiūra, įgyvendinant funkcijas, skirtas patenkinti visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikius, ir verslo tikslais, vykdymas (Koncesijos sutarties 1 straipsnis, 2.2 punktas); šių tikslų įgyvendinimui jai nustatytas ir mokamas koncesijos mokestis tiesiogiai iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, kuris, be kita ko, priklauso nuo VšĮ „Pramogų sala“ gaunamo pelno (Sutarties 10.2 punktas); nustatyti ženklūs Koncesininko (VšĮ) veiklos apribojimai: „Savivaldybė suteikia Koncesininkui specialų leidimą vykdyti šioje Sutartyje nurodytą ūkinio pobūdžio veiklą ir naudoti Savivaldybės pastatą ir įrengimus“ (4.1. p.), „Koncesininkas nesiverčia jokia kita veikla, išskyrus tą, kurią jis nurodė Savivaldybei“ (7.2.13. p.), „Koncesininkas įsipareigoja valdyti ir naudoti koncesijos objektą Sutartyje nurodytai veiklai, o norėdamas naudoti koncesijos objektą Sutartyje nenurodytai veiklai, turi gauti Savivaldybės rašytinį sutikimą“ (8.1.5. p.); „Visos anksčiau išvardytos teisės (9.1.-9.3 punktai) turi būti įgyvendinamos pagal teisinius reikalavimus ir nuosekliai laikantis Koncesijos Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų“ (9.4. p.); „Koncesininkas įsipareigoja užtikrinti reguliarią, patikimą ir saugią Aukštabalio multifunkcinio komplekso dalių nuomą vadovaudamasis teisinių reikalavimų nustatyta tvarka“ (11.5. p.); „Šalių susitarimu koncesininko konfesinių įsipareigojimų įgyvendinimo tvarka, sąlygos ir terminai gali būti keičiami, tačiau negali būti mažesni nei tie, kurie yra nurodyti koncesininko Konkursiniame pasiūlyme“ (14.4. p.); „Koncesininkas suteikia Savivaldybės įgaliotiems atstovams galimybę lankyti bei apžiūrėti pastatą ir įrengimus darbo valandomis. Savivaldybės prašymu Koncesininkas pateikia Savivaldybei visus su tikrinamu objektu susijusius dokumentus“ (14.13. p.), „Nuo Koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos Koncesininkas pateikia Komisijai, sudarytai, vadovaujantis šios sutarties 33.1 punktu, sutartos formos ketvirčio ataskaitas, detaliai aprašydamas Projekto vykdymo eigą“ (17.1. p.) ir kt., todėl akivaizdu, kad VšĮ „Pramogų sala“ nėra visiškai savarankiškas juridinis asmuo, nes jis vykdo Savivaldybei Įstatymo nustatytas funkcijas, yra finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, todėl šios viešosios įstaigos vadovas – generalinis direktorius, turintis administravimo įgaliojimus, yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Analogiškai šią sąvoką aiškina ir kitos valstybės institucijos bei teismai.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija 2012-11-27 sprendimu Nr. KS-130, vadovaudamasi LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 str. 1 dalimi konstatavo, kad G. R. yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje ir nusprendė, kad „VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. R., spręsdamas klausimus, susijusius su Aukštabalio multifunkcinio komplekso patalpų nuoma šeimos verslo bendrovei „Rūmanta“, sūnaus įdarbinimu viešojoje įstaigoje, jo darbo apmokėjimu ir transporto priemonės nuoma, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1,2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas“ (t. 1, b. l. 89-94).
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-04-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1871-561/2013, atmetė G. R. skundą ir paliko galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-11-27 sprendimą Nr. KS-130, konstatavęs, kad VšĮ „Pramogų sala“, sudarydama Koncesijos sutartį ir perimdama Savivaldybei priklausantį turtą patikėjimo teise, vykdė Savivaldybės deleguotas funkcijas, gavo lėšas iš Savivaldybės biudžeto viešajam interesui tenkinti, todėl jos vadovui keliami tokie patys veiklos skaidrumo standartai, kaip ir funkciją laikinai perdavusios Savivaldybės administracijos direktoriui, t. y. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija teisėtai ir pagrįstai pareiškėją pripažino valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu ir taikė Įstatymo nuostatas. Nurodė, kad norint konstatuoti, kad asmuo, einantis pareigas viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, dirba valstybinėje tarnyboje, privalu nustatyti, ar asmens darbovietė gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų ir, ar asmuo turi administravimo įgaliojimus.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-11-27 sprendimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013-04-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismas vadovaujasi ne kaip prejudiciniais faktais, bet kaip priemone išsiaiškinti ginčijamą sąvoką.
Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad buvo pažeistas LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes įmonei UAB „Rūmanta“, kurios akcininkai yra G. R. ir J. R., nuo 2009-06-01 nuomos mokestis nenustatytas, tik imamas įrenginių nuomos mokestis, yra teisingas, nes tokie rašytiniai įrodymai yra pateikti prokuratūros tyrimo medžiagoje. Teismas byloje vertino skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumą, o duomenis, kad sudarant 2009-05-28 sutarties priedą „įsivėlė rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaida“, nes rašant sutarties priedo 1 punkto tekstą buvo praleisti žodžiai „nuomojamas Patalpas ir“, todėl sutarties šalys 2013 m. birželio 3 d. sutarties priedu ištaisė šią rašymo (spausdinimo) apsirikimo klaidą, apeliantas pateikė tik apeliaciniame skunde. Prokuroro nutarimo priėmimo metu (2012-10-11) padėtis buvo tokia, kokią 2013-05-03 savo sprendime konstatavo teismas, todėl šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad VšĮ „Pramogų sala“ ir nuomininko UAB „Rūmanta“ teisiniai santykiai nuo 2009-06-01 atitiko panaudos teisinius santykius (CK 6.629 str.). Pažymėtina, kad apeliantų G. R. ir Šiaulių miesto savivaldybės versija, jog tai buvo rašymo apsirikimas, atsirado tik apeliacinėje instancijoje, nes prieš tai buvo teikiamos kitos versijos.
Apelianto argumentai, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. VšĮ „Pramogų sala“ valdomame Aukštabalio multifunkciniame komplekse „Šiaulių arena“ teikiamų paslaugų kainų reglamente nustatytas 0 nuomos mokesčio kainos tarifas išskirtinai taikomas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėms įstaigoms ir sporto mokykloms: „Atžalynas“, „Klevas“, „Dubysa“ ir „KKM“, „siekiant sudaryti kuo palankesnes finansines sąlygas visoms Šiaulių miesto sporto mokykloms, bei kartu tenkinant viešąjį interesą, taupant savivaldybės biudžeto lėšas“, kad Koncesininko, sporto skyriaus ir sporto mokyklų vadovų bendru sutarimu nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo nutarta visoms sporto mokykloms taikyti 0 patalpų nuomos mokesčio tarifą, paliekant papildomą patalpų nuomos mokestį 2-3 Lt už 1 kv. m, kuris pagal sudarytas nuomos sutartis yra priskirtas patalpų nuomos mokesčiui“, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino prokurorų nutarimuose nustatytus patalpų nuomos pažeidimus nuo 2007 iki 2011 metų, o iš apelianto nurodytų argumentų matyti, kad lengvatas nutarta taikyti tik nuo 2012 m. sausio 1 dienos, ir, kaip toliau skunde teigia pats apeliantas, „nuo 2013 m. vasario 1 d. sporto mokyklos „Atžalynas”, „Klevas” ir „KKM” išsikraustė iš Šiaulių arenos patalpų, nutraukė patalpų nuomos sutartis“. Tai dar kartą patvirtina, pirma, kad VšĮ „Pramogų sala“ nesudarė palankių ir lanksčių sąlygų iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms naudotis tai pačiai Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, antra, kad tarp Koncesijos šalių galimi susitarimai dėl patalpų nuomos sąlygų gerinimo iš Savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir galimas Šiaulių apygardos prokuroro 2012 m. birželio 12 d. nutarime nustatytų reikalavimų dėl patalpų nuomos įgyvendinimas.
Apeliantas nurodė, kad teismo išvada, jog G. R., įdarbindamas į įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo automobilio nuomos sutartį siekė naudos sau ir savo šeimos nariams, nėra pagrįsta, kadangi nėra draudžiama koncesininko viešojoje įstaigoje įdarbinti giminaičius ar šeimos narius.
Apeliacinis teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 2 punktas nustato, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Šio įstatymo tikslai yra prevencinio pobūdžio, nes siekiama užtikrinti, jog, priimant sprendimus viešojo administravimo institucijose, būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Todėl konstatavimui, jog asmuo pažeidė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nebūtina nustatyti, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, dalyvaudamas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, patenkino savo privačius interesus, bet pakanka nustatyti, jog, kilus interesų konfliktui, toks asmuo nesiėmė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų priemonių. Todėl apelianto argumentai, kad prokurorai neįrodė, jog įdarbindamas sūnų ir su juo sudarydamas automobilio nuomos sutartį jis gavo turtinės ar neturtinės naudos, teisiškai nereikšmingi. A. G. R. priimdamas sprendimus, kurie buvo susiję su jo šeimos narių privačiais interesais, nevykdė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai dėl prokuratūros nustatyto viešojo intereso pažeidimo nėra reikšmingi kvalifikuojant jo padarytą LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimą, nes minėtas įstatymas nenumato jokių išimčių, kuomet asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje arba būdamas prilygintas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui, galėtų nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje.
Savo atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūra pagrįstai nurodė, kad VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius, įdarbindamas į Įstaigą savo sūnų ir sudarydamas su juo automobilio nuomos sutartį, siekė naudos sau ir savo šeimos nariams jau ir dėl to, kad automobilio nuomai kiekvieną mėnesį išleidžiama 1080 Lt, tuo tarpu teiktame savo Pasiūlyme viešajam konkursui buvo numatyta vadybininkams išleisti tik po 360 Lt, ir tai Savivaldybės 2006-03-22 konkurso komisijai atrodė, kad tokios transporto išlaidos yra per didelės.
Apeliantas nurodė, kad teismo išvada, jog įstaigos vardu įsigyjant vertybinius popierius, viešosios įstaigos vadovas siekė naudos sau yra nepagrįsta, kad vertybiniai popieriai buvo įsigyti iš įstaigos lėšų ir jos vardu kaip pasirinktas apyvartinių lėšų laikymo būdas, nes pagal Istatų 42.5 punktą, įstaigos vadovas privalo užtikrinti įstaigos turto veiksmingą panaudojimą ir jo apsaugą; kad lėšos, skirtos obligacijų įsigijimui, buhalterinės apskaitos prasme yra priskiriamos sąnaudoms, nemažinančioms pelno, todėl niekaip neįtakoja koncesijos mokesčio dydžio; kad neaišku, kaip šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas; kad prokuratūra neįvertino, jog koncesininkas turi teisę pasirinkti efektyvų laikinai laisvų lėšų laikymo būdą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepime nurodytais argumentais, kad VšĮ „Pramogų sala“ visas pajamas gavo tik iš ūkinės veiklos, kuri susijusi su Aukštabalio multifunkciniu kompleksu, ir iš savivaldybės biudžeto, kaip koncesijos mokestį, todėl šių pajamų ji negalėjo naudoti savo nuožiūra, vykdydama bet kokią veiklą, nes visos laisvos lėšos turi būti naudojamos tikslingai, t. y. viešojo intereso, susijusio su visuomenės kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų poreikiais, patenkinimu. VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius, sudarydamas Įstaigos vardu obligacijų ir indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis, pažeidė CK 2.34 str. 2 d., LR Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., LR Koncesijų įstatymo 3 str. 8 d. nuostatas, Įstaigos įstatuose įtvirtinus tikslus - tenkinti viešąjį interesą, taip pat pažeidė Koncesijos sutarties 14.7 ir 14.9 punktus, nes vertybinių popierių įgijimo (virš 50 tsk.) nebuvo suderinęs su Savivaldybe. Vertybinių popierių įsigijimas nėra apyvartinių lėšų laikymo būdas.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas UAB „Rūmanta“, kaip su įstaigos vadovu susijusį juridinį asmenį, kuriam sudarytos palankesnės nuomos sąlygas, lyginant su kitais nuomininkais, nepasisakė, kaip tokiu atveju reikėtų vertinti nuomos sąlygas biudžetinėms įstaigoms - sporto mokykloms, kurios nuo 2012 m. pradžios nemokėjo nuomos mokesčio, o mokėjo tik komunalinius mokesčius, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo skundus dėl Šiaulių apygardos prokuratūros atliktų tyrimų laikotarpiu nuo 2007 iki 2011 ir šių tyrimų pagrindu priimtų nutarimų. Teismas neturėjo pareigos išaiškinti, kaip pagal minėtus nutarimus „turėtų būti sprendžiamas vertybinių popierių ar sūnaus įdarbinimo klausimas“, nes šiuos klausimus apeliantas galėjo išsiaiškinti su prokuratūra, jei būtų pradėjęs juos nustatytu laiku ir tvarka vykdyti.
Byloje yra nustatyta, kad VšĮ „Pramogų sala“ 2011 m. ataskaita buvo parengta ir paskelbta viešoje erdvėje pažeidžiant LR Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnį. G. R. byloje pripažino, kad ataskaita papildyta, ataskaitoje nebuvo nurodytas vadovo atlyginimas (83, 85, 103-104 b. l. 2 t.), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrįstai šiuo klausimu įstaigos vadovas buvo įspėtas, kad nedarytų pažeidimų.
Pažymėtina tai, kad apeliantai UAB „Pramogų sala“ ir G. R. savo atsiliepime nurodė, jog atitinkamų „prielaidų užfiksavimas konkursiniame pasiūlyme nereiškia, jog Ekonominio veiklos modelio parametrų (rodiklių) šiai dienai (kaip ir per visus 15 koncesinės veiklos metų) negalima modifikuoti (keisti), jei juos pakeitus bus galima pasiekti geresnį Koncesininko ekonominį veiklos rezultatą. Tai yra aiškiai numatyta Koncesijos sutarties 11.2 punkte, kuris expressis verbis leidžia šalims Ekonominės veiklos modelyje nustatytus įsipareigojimus keisti šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka“, iš darytina išvada, kad apeliantai sutinka, jog vykdydamos Koncesijos sutartį jos šalys gali susitarti, kad ši sutartis būtų vykdoma tikslu pasiekti geresnį Koncesininko ekonominį veiklos rezultatą, ko savo nutarimais akivaizdžiai tikėjosi pasiekti ir Šiaulių apygardos prokuratūra.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Apeliantai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neargumentavo tokio savo prašymo. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų esminių įrodymų nėra pateikta, nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.
Dėl žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje.
Atmetus visus apeliacinius skundus, žyminis mokestis nepriteistinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių apygardos prokuratūros, VšĮ „Pramogų sala“ ir G. R. apeliacinių skundų netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo pašalinti šio sprendimo motyvą, nurodytą sprendimo 9 lape penktoje pastraipoje:„surinkta prokurorų medžiaga įrodo, jog Koncesininkas daugiau pajamų gauna iš nuomos renginiams, nei pats organizuodamas renginius“.