Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. D. 415,87 Eur skolos, 193,22 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.2017 m. gruodžio 15 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas ir išsiųstas teismo pranešimas nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui A. D. procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą pateiktas nebuvo.Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų, ieškovo ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas užklausė Gyventojų registro departamentą, iš kurio gautas atsakymas parodė, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Prancūziją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Nutartyje teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų registruotino nekilnojamojo turto. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, nurodė, jog sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Todėl, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota Prancūzijoje, teismas sprendė, jog byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Prancūzijos teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui nežinoma kompetentinga institucija, kuriai būtų galima persiųsti nagrinėjamą bylą, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Legal Balance“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsižvelgiant, į tai, kad tarp apelianto UAB „Legal Balance“ ir pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kurios 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui visus reikalavimus į skolininkus perleidžia nuo 2017 metų liepos 4 dienos ir nuo tos dienos visos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės pilna savo apimtimi priklauso apeliantui, bei į tai, kad pagal nuomos sutartį šalys susitarė dėl teritorinio bylos teismingumo esant ginčams, nesutarimams, juos spręsti pagal nuomotojo (šiuo atveju - pradinio kreditoriaus) buveinės registracijos vietą, bei dėl pareigos informuoti dėl rekvizitų pasikeitimų, apeliantas pažymi, kad dėl šių priežasčių kreipėsi dėl skolos priteisimo iš atsakovo į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, jog kadangi priėmus ieškinį paaiškėjo, kad atsakovas A. D. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Prancūzijoje, ieškinys turi reiškiamas kompetentingam Prancūzijos teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos teismingumu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo A. D. 2016 m. liepos 18 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 11144, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG 49LF510V, 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017 m. liepos 5 d. pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir ieškovas UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atlygintinai perleido ieškovui UAB Legal Balance reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 82 pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą nuomos sutartį.CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.).Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Civilinio proceso kodekso normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti.Iš pateikto ieškinio dalyko bei pagrindo matyti, kad ieškovo, kaip teisių perėmėjo, ieškinio reikalavimai atsakovui yra kildinami iš 2016 m. liepos 18 d. nuomos sutarties, kurios pastraipoje „KITOS SĄLYGOS“ numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties ir (ar) susiję su ja (jos sudarymu, aiškinimu, vykdymu, galiojimu, pasibaigimu ir kt.), turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą. Šioje pastraipoje taip pat nurodyta, jog kiekviena šalis privalo nedelsdama pranešti kitai šaliai apie savo bet kokių rekvizitų, nurodytų šioje sutartyje, pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas, neatsižvelgęs į šalių aptartą ginčų sprendimo tvarką, nepagrįstai sureikšmino atsakovo gyvenamosios vietos Prancūzijoje faktą. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Be to, šiuo atveju akcentuotina ir tai, kas jau minėta, jog nuomos sutartyje šalims susitarus nedelsiant pateikti informaciją apie rekvizitų pasikeitimą, manytina, jog atsakovas neinformavęs savo kreditoriaus pasielgė nesąžiningai bei iš esmės pažeidė sutartį, kadangi ne tik nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir nuslėpė faktą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kadangi šalys sudarydamos nuomos sutartį susitarė, jog visi ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo (šiuo atveju UAB „Be kredito) buveinės registracijos adresą, ši civilinė byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.Be to, pažymėtina ir tai, jog paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovas A. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą Prancūzijoje, nenurodant tikslaus savo adreso, teismas turi teisę, remiantis LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto tvarka įpareigoti ieškovą patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos adresą bei kitus jam žinomus (sužinotus) rekvizitus, o nesant galimybei sužinoti tikslų atsakovo adresą, procesiniai dokumentai gali būti jam įteikti viešo paskelbimo būdu ar tai ieškovo prašymu paskiriant byloje kuratorių (LR CPK 130, 131 str.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 290-291 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, nagrinėti iš naujo.