Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5. Apeliantė 2022 m. kovo 10 d. pateikė prašymą, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantė teigia, jog bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nuo jos yra viskas slepiama. Šie apeliantės argumentai nėra pagrįsti, bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė yra informuota apie bylos eigą, jai 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įteikta asmeniškai, apeliantė dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Nenustačius pagrindų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, šis apeliantės prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

7. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovės ieškinį padaręs išvadą, kad klausimas dėl žalos, susijusios su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog yra nurodytas konkretus asmuo, kuris jai padarė žalą, tačiau iš ieškovės ieškinio matyti, jog joks S. J., kurį ji mini atskirajame skunde, ieškovės ieškinyje minimas nėra. Ieškovė savo ieškinį pareiškė atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, kuris yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigta viešojo administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą, taip pat karinių ir joms prilygintų struktūrų, kaip šių asmenų draudėjų, apskaitą, bei nustatanti migruojantiems asmenims taikytiną socialinės apsaugos teisę (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuostatų 1 punktas). Iš ieškovės ieškinio ir pridedamų priedų turinio matyti, jog ieškovė teigia patyrusi 35 000 Eur žalą dėl to, kad atsakovas atsisakė ieškovei mokėti priemoką prie pensijos. Kaip nurodyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tokie ginčai yra teismingi administracinės kompetencijos teismams.

8. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.