Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Vas., V.V. ir nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 24 str. 4 d. ir 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 24 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 11 p. – laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. – laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V.Vas. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš V.S., V.V. ir V.Vas. nukentėjusiajai V.Š. 145 Lt laidojimo išlaidų.

Civilinio ieškovo UAB „Sarma“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.S. ir V.V., dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su R.Š., kuris yra nužudytas, įvykdė parduotuvės „Sarma“, esančios (duomenys neskelbtini), turto plėšimą, o būtent: V.S. 2000 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, organizavo šį nusikaltimą – pasiūlė V.V. ir R.Š. apiplėšti minėtą parduotuvę, parodė V.V. ir R.Š. šios parduotuvės tarnybinį įėjimą, paaiškino patalpų išsidėstymo planą, nurodydamas darbuotojų skaičių parduotuvėje bei tinkamiausią laiką parduotuvės apiplėšimui, po ko 2000 m. liepos 28 d., apie 12 val., V.S., V.V. ir R.Š. nuvyko prie minėtos parduotuvės, kur V.S. liko stovėti, o V.V. ir R.Š., turėdamas rankoje dujinį ginklą, vykdydami V.S. nurodymus, per tarnybinį įėjimą pateko į parduotuvės patalpas, kur, grasindami dujiniu ginklu, lipnia juosta surišo pardavėjos J.S. rankas bei pagrobė iš parduotuvės dovanų čekius už 110 Lt bei 5942, 46 Lt, kuriuos perdavė laukiančiam prie parduotuvės V.S.

Taip pat V.S., V.V. ir V.Vas. nuteisti už tai, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė R.Š., o būtent: V.S. 2000 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – 2000 m. liepos 28 d. įvykdytą parduotuvės „Sarma“, esančios (duomenys neskelbtini), apiplėšimą, organizavo žmogaus nužudymą – nurodė V.Vas. ir V.V. nužudyti šio nusikaltimo dalyvį R.Š. bei parengė šio nužudymo padarymą : 2000 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, V.S., V.Vas. ir V.V. nuvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame V.V. ir V.Vas., V.S. nurodymu, iškasė duobę, skirtą R.Š. kūnui užkasti; 2000 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, V.Vas. ir V.V., vykdydami V.S. nurodymus, nuvežė R.Š. į fermą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje V.V. iš šaunamojo ginklo „Valter“, gauto iš V.S., iššovė R.Š. vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą, padarydamas kiaurinį šautinį galvos sužalojimą su dešinio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pakauškaulio lūžiais bei galvos smegenų sužalojimą, nuo ko R.Š. mirė. Po nužudymo V.V. ir V.Vas. R.Š. kūną nuvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir užkasė iš anksto iškastoje duobėje.

Jo ginamasis kaltu prisipažino iš dalies. Nors jis ir parodė parduotuvės „Sarma“ tarnybines duris sakydamas, kad ten būna pinigų, tačiau parduotuvės „Sarma“ apiplėšime nedalyvavo, jo neorganizavo. Taip pat neorganizavo R.Š. nužudymo, jo nenužudė ir to nenorėjo. Nuteistojo V.S. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Todėl gynėjas teigia, kad jo ginamojo kaltė organizuotoje grupėje 2000 m. liepos 28 d. įvykdžius parduotuvės „Sarma“ apiplėšimą ir, siekiant nuslėpti šį nusikaltimą, nužudžius R.Š., neįrodyta. Byloje nenustatyta, kad parduotuvės „Sarma“ apiplėšimą organizavo jo ginamasis, nenustatyta, kad jis paaiškino patalpų išdėstymo planą, ar nurodė darbuotojų skaičių bei tinkamą laiką parduotuvės apiplėšimui. Liudytoja A.V. parodė, kad nuteistasis V.S. minėtos parduotuvės tarnybinėse patalpose buvo tik vieną kartą.

Todėl gynėjas teigia, kad V.S. nežinojo patalpų išsidėstymo ir dirbančių darbuotojų skaičiaus. Mano, kad jo ginamojo veiksmai dėl tarnybinio įėjimo į minėtą parduotuvę parodymo ir pagrobtų pinigų pasidalijimo turi būti kvalifikuojami pagal BK 180 str. 1 d. Jo ginamasis nėra šio nusikaltimo organizatorius. Šio nusikaltimo padaryme bendrininkavimo forma negali būti organizuota grupė, nes nėra visų būtinų požymių, reikalingų inkriminuoti organizuotą grupę, todėl ši veika turi būti kvalifikuojama kaip padaryta bendrininkų grupėje.

Taip pat gynėjas teigia, kad byloje nenustatyta, jog jo ginamasis organizavo R.Š. nužudymą, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, nurodydamas V.Vas. ir V.V. nužudyti nusikaltimo dalyvį R.Š. bei parengė šio nusikaltimo padarymą. Teismas negalėjo atmesti nuteistojo V.V. parodymus, kad pastarasis iššovė automatiškai į R.Š. jam išsitraukus peilį. Šie nuteistojo V.V. parodymai nepaneigti. Jo ginamasis su V.V. ir V.Vas. nesitarė įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, darydami nusikaltimą nesiskirstė vaidmenimis, jo ginamasis nepadarė nusikaltimo plano, nusikaltime nedalyvavo, apie tai net nežinojo. Šio nusikaltimo padaryme jo kaltės nėra.

Be to, paminėto nusikaltimo padarymo bendrininkavimo forma negali būti organizuota grupė. Byloje nenustatyta, kad V.V. ir V.Vas. R.Š. nužudė veikdami tiesiogine tyčia. BK 26 str. nurodyta, kad nusikaltimo bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė vieninga tyčia, tačiau byloje tai nenustatyta. Gynėjas teigia, kad jo ginamojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 11 p. Todėl dėl įrodymų trūkumo ir nenustačius jo ginamojo dalyvavimo R.Š. nužudyme, jo ginamasis turi būti išteisintas ir byla šioje dalyje nutraukta. Gynėjas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais jo ginamojo parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu jis buvo sumuštas. Jo ginamasis buvo ekstradijuotas iš Anglijos, tačiau byloje nėra šios ekstradicijos medžiagos. V.S. nepagrįstai nepaskirta psichiatrinė ekspertizė, nenustatyta, ar jis suprato savo veiksmų esmę ir juos tinkamai valdė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

V.S. ir V.V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o V.Vas.skundas atmetamas.

Visi apeliantai, neneigdami savo kaltės dėl plėšimo, ginčija organizuotos grupės buvimą ir V.S. nusikalstamų veiksmų apimtį. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir pakankamai motyvuotai konstatavo, kad nuteistieji V.S., V.V. ir R.Š., kuris vėliau buvo nužudytas, darydami plėšimą, veikė organizuotoje grupėje.

BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu V.V. nurodė, kad plėšimą organizavo V.S., kuris žinojo parduotuvės prekių apyvartą, parodė kiemo pusės tarnybines duris, paaiškino patalpų išsidėstymo planą, paskirstė vaidmenis, nurodė darbuotojų ir apsaugininkų skaičių, plėšimo laiką, o pats laukė atokiau prie baro, po plėšimo padalino pinigus (b.l. 137-138, 139-144, 148-149, 153-156, t.1). Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir V.S. savo ranka rašytame nuoširdžiame prisipažinime (b.l. 65-66, 69 t.1).

Abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme, nenurodydami įtikinamų priežasčių, faktiškai pakeitė savo parodymus, stengdamiesi sumenkinti V.S. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, t.y. nurodė, jog V.S. vaidmuo apsiribojo tik durų nurodymu ir pasakymu, kad parduotuvėje yra pinigų. Tačiau vertinant šių nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, daro išvadą, kad jie atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į pačio nusikaltimo padarymo aplinkybes, aiškiai rodančias visų bendrininkų ketinimus realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatytą bendrininkavimo formą bei V.S., kaip organizatoriaus, vaidmenį patvirtina pats pagrobto turto dalinimo faktas, nes akivaizdu, kad asmeniui, tariamai prie nusikaltimo padarymo prisidėjusiam tik parduotuvės durų nurodymu, nepriklausytų vadovauti pagrobto turto dalykams. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo atveju V.S. parengė plėšimo planą, nurodė vykdytojams (V.V. ir R.Š.) užduotis, paskirstė vaidmenis. Bendrininkai suderino plėšimo padarymo būdą, laiką. Visa tai rodo, kad tarp jų egzistavo tvirti ryšiai. Tokia bendrininkavimo forma pagal savo organizacinį lygį atitinka organizuotos grupės požymius. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė būtent tokia bendrininkavimo forma.

V.S. gynėjo teiginiai esą, pabuvus parduotuvėje tik vieną kartą, neįmanoma įsidėmėti jos patalpų plano, darbuotojų skaičiaus, yra neįtikinami ir todėl nereikalaujantis atskiro aptarimo.

Visiškai nelogiškas yra ir šio apelianto tvirtinimas, kad iš kovinio ginklo tyčia šaunant žmogui į galvą ir krūtinę, dar galima veikti netiesiogine tyčia ar neatsargiai.

Tačiau apygardos teismas, nustatydamas teisingą bendrininkavimo formą plėšime, nepagrįstai šią aplinkybę laikė veiką kvalifikuojančiu požymiu ir neteisingai nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 180 str. 3 d. bei 180 str. 3 d.

BK 3 str. 3 d. numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nuteistieji plėšimą padarė 2000 m. liepos 28 d., t.y. galiojant 1961 m. BK 272 str. redakcijai, kurioje tokio kvalifikuojančio požymio, kaip organizuota grupė, nebuvo numatyta. BK 180 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paminėto kvalifikuojančio požymio taip pat nenumatė. Šis požymis atsirado tik 2003 m. liepos 4 d. BK 180 str. 3 d. redakcijoje. Taigi, apygardos teismas, kvalifikuodamas V.S. nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 4 d. ir 180 str. 3 d., o V.V. – pagal BK 180 str. 3 d., pažeidė BK 3 str. 3 d. nuostatas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kolegija bylą nagrinėja paduotų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 str.). Todėl V.S, nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 24 str. 4 d., 180 str. 2 d., o V.V. – pagal BK 180 str. 2 d. (įsibrovimo į patalpą kvalifikuojantis požymis). Faktinė nusikaltimo padarymo aplinkybė - nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje šiuo atveju laikytina V.S. ir V.V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

V.V. neginčija savo kaltės dėl R.Š. tyčinio nužudymo. Tačiau jis ir kiti nuteistieji, kaip ir plėšimo atveju, neigia organizuotos grupės buvimą, teismo nustatytą nužudymo motyvą, stengiasi sumažinti V.S. vaidmenį nužudyme. Kad V.S. organizavo R.Š. nužudymą, o ne sumušimą neginčijamai patvirtina pats nusikaltimo padarymo būdas ir prieš tai sekę paruošiamieji darbai, kurių apeliantai iš esmės neneigia. Nekyla abejonių, kad norint sumušti žmogų, nėra prasmės iš anksto iškasti duobę jo palaidojimui. Apeliaciniuose skunduose nurodyti nuteistųjų teiginiai ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai esą duobė iš anksto buvo iškasta tam, kad pagąsdinti R.Š., neatitinka tikrovės. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V.V. ir V.Vas. apgaule R.Š. įviliojo į fermą, esančią maždaug už 18 kilometrų nuo duobės iškasimo vietos, prie kurios R.Š. tariamam pagąsdinimui net nebuvo nuvežtas. Nuteistasis V.V. taip pat pripažįsta, kad nužudymo įrankį – pistoletą ,,Valter“ gavo iš V.S. Akivaizdu, jog tam, kad tik primušti R.Š., šaunamojo ginklo nereikėjo.

Iš V.Vas. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 105-108, 112-113, 118-121, 122-124, 125-126 t.2) matyti, kad R.Š. nužudyti, o ne sužaloti ar sumušti pasiūlė V.S. ir tai pasiūlė padaryti siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą – plėšimą. Tam buvo ruoštasi iš anksto. Iš šių parodymų taip pat seka, jog V.V. į R.Š. šovė šiam persirengiant, prieš tai jo (R.Š.) atsiprašius. Tai reiškia, kad jokios būtinosios ginties situacijos nebuvo ir negalėjo būti. Šiuos parodymus V.Vas. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 115-117 t.2) gera valia ir niekieno neverčiamas. Todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo, juo labiau, kad pats V.S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog R.Š. sumušti ir pagąsdinti nutarę dėl to, kad jis apie parduotuvės apiplėšimą pradėjo pasakoti pašaliniams žmonėms, sukeldamas bendrininkams grėsmę, kad plėšimas bus išaiškintas (b.l. 65-66, 69, 72-73 t.1). Šie V.S. parodymai gauti teisėtu būdu – nepažeidžiant įtariamojo teisės į gynybą. Todėl kolegija jais remiasi tiek, kiek jie patvirtina jau aptartus V.Vas. parodymus.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų parodymai buvo išgauti naudojant neteisėtus tyrimo metodus.

Kolegijai nekyla jokių abejonių dėl V.S. psichinio pilnavertiškumo. Todėl skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo.

Nuteistojo ekstradicija pagal kitą baudžiamąją bylą neturi reikšmės sprendžiant V.S. kaltės ir atsakomybės klausimus šioje baudžiamojoje byloje.

Tokiu būdu visų nuteistųjų vaidmuo tyčia nužudant R.Š. ir pats nužudymo motyvas yra nustatyti skundžiamame ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apeliantai taip pat ginčija, kad R.Š. nužudė veikdami organizuotoje grupėje. Apygardos teismo nuosprendyje ši aplinkybė pakankamai plačiai aptarta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir todėl detaliau jų neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad visi be išimties nuteistųjų veiksmai, susiję su pasiruošimu nužudyti R.Š., jo nužudymu, lavono slėpimu vienareikšmiškai rodo, jog bendrininkai veikė organizuotoje grupėje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 9 punkte nurodyta, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, todėl pagal BK 25 str. 3 ar 4 dalis ir vienas nužudymas gali būti pripažintas padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo. Tada organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Todėl V.Vas. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 11 p., nepriklausomai nuo to, kad jis tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę R.Š., tačiau padėjo tai padaryti (turint tikslą nužudyti, apgaule įviliojo R.Š. į automobilį, nuvežė į nusikaltimo padarymo vietą – fermą).

Kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistųjų V.V., V.Vas. ir nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinius skundus, neturi teisės baudžiamojo įstatymo taikymo prasme kitaip vertinti V.S. nusikalstamos veikos, nors, vadovaujantis jau paminėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytas šio nuteistojo nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas yra ydingas.

Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, pažeidė BK 63 str. 5 d. 2 p. įtvirtintą imperatyvų reikalavimą taikyti bausmių apėmimą kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Nuteistiesiems V.S. ir V.V. bausmės už nužudymą ir plėšimą pagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Taikant analogišką bausmių bendrinimo būdą, už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinta su 2004 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 234 str. 1 d. (V.S.) ir BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (V.V.) paskirtomis bausmėmis. Nužudymas (BK 129 str. 2 d. 11 p.) ir plėšimas (BK 180 str. 2 d.) pagal savo pavojingumą, kurį kolegija įvertina atsižvelgdama į šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, labai skiriasi nuo nusikaltimų, už kuriuos apeliantai nuteisti paminėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Šios veikos pagal BK 10 str. priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms.

BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles, taigi ir pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. taisykles, skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Todėl bausmės V.S. ir V.V. šiuo atveju turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu. Dėl šios priežasties BPK 328 str. 1 d. pagrindu nuosprendis keistinas ir šioje dalyje.

Nuteistasis V.V. ikiteisminio tyrimo metu neigė šovęs į nukentėjusįjį (teigė, kad tai padarė V.S.), teisme stengėsi sumažinti V.S. vaidmenį, nuslėpti tikrąjį nužudymo motyvą, tvirtino, kad šovė į R.Š. gindamasis nuo jo.

V.Vas. teisme taip pat laikėsi tokios pačios pozicijos. Todėl teigti, kad jie prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimą ar kad jų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nesiskiria, nėra pagrindo.

Bausmės visiems nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų, t.y. atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį kaltininkų asmenybes, bendrininkavimo formą ir rūšis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios bausmės yra artimos arba lygios (V.V.) sankcijos vidurkiui. Dar labiau jas švelninti (netgi įvertinus nuteistųjų šeimynines padėtis) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendį V.S. ir V.V. atžvilgiu pakeisti.

V.S. nusikalstamą veiką iš BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 24 str. 4 d., 180 str. 2 d. ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 11 p. paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų ir šešiems mėnesiams.

V.V. nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

V.Vas. apeliacinį skundą atmesti.