Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės skundą 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties M. N., administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 29 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje M. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. nepilnametis M. N., internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, skelbė apie parduodamus sportinius drabužius, kurių niekada neturėjo, todėl atsiliepusiam klientui D. G. neišsiuntė užsakytų drabužių, nors 23 Eur sumą iš jo gavo bankiniu pavedimu į asmeninę sąskaitą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. N. sukčiavimo būdu padarė D. G. 23 Eur materialinę žalą ir tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 str.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nutarė perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. N. atžvilgiu dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimu devynių administracinių teisės pažeidimų medžiagos dėl M. N. padarytos galimai nusikalstamos veikos buvo perduotos prokurorui. Nutartyje Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad M. N. galimai padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, ir tokioje jo veikoje, galimai yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d.

2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atnaujino terminą skundui paduoti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Sutinkamai su ATPK 287 straipsniu, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 ir 251 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skunde išdėstyta pozicija, kad būtent ATPK 251 ir 258 straipsniuose numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ir medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, kai, nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad LR ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (LVAT nutartis Nr. N-575-1331/2008).

Nagrinėjamoje byloje, nutartyje perduoti bylą prokurorui apylinkės teismas konstatavo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimu devynių administracinių teisės pažeidimų medžiagos dėl M. N. padarytos galimai nusikalstamos veikos buvo perduotos prokurorui. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad M. N. veikoje yra požymiai veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika galimai buvo viena tęstinė.

Vertinant suformuotą teismų praktiką ir prokuroro skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skunde išdėstytais argumentais, kad apylinkės teismas nusprendęs perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą prokurorui, nutartyje nemotyvavo kodėl būtent 2015 m. rugsėjo 20 d. M. N. veiksmai yra tęstinės nusikalstamos veikos epizodas. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis tik informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tačiau neįsitikino, ar ikiteisminis tyrimas M. N. atžvilgiu yra atliekamas, kokioje stadijoje yra šis tyrimas, savo įsitikinimo nepagrindė įrodymais ir nutartyje neišdėstė faktinių bylos aplinkybių bei motyvuotai jų neįvertino.

Perduodant bylą pakartotinam nagrinėjimui apygardos teismas taip pat atsižvelgia į prokuratūros poziciją, kadangi būtent prokurorui kyla pareiga pradėti ir pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai yra nusikalstamos veikos požymiai, tokiu būdu, prokuroro skundas nagrinėjamoje byloje dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos nepriėmimo iš esmės prireziumuoja prokuroro išvadą, kad M. N. veika, dėl kurios jis kaltinamas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nesudaro nusikaltimo sudėties.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015-11-12 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.