Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

nuteistajam V. Ž. (V. Ž.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirta galutinė bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo patikrinti jam paskirto arešto 20 parų pagrįstumą ir teisėtumą, todėl teisėjų kolegija tikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį tik dalyje dėl bausmės individualizavimo.

6. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. Ž. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Šios baudžiamojo įstatymo teisės normos sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas (past. – vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, nuo 10 iki 45 parų).

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas, visų pirma, susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų (baudžiamojo) įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam V. Ž. skiriamos bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, įvertino tai, kad buvo pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikta tiesiogine tyčia, asmuo prisipažino bei gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta ir prekės grąžintos parduotuvei. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, bet turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriam teikia išlaikymą, be to, praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes.

10. Byloje nustatyta, kad V. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. lapkričio 8 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą) buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Tai reiškia, kad aktualiu sprendžiamam klausimui laiku nuteistajam jau buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir skirta švelnesnės rūšies bausmė, kurią V. Ž. atliko (duomenys neskelbtini), t. y. likus kiek daugiau nei vienai savaitei iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat kitu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu V. Ž. buvo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę arešto 50 parų bausmę, kuri buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (likus daugiau nei dviem savaitėms iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo). Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir paskyrus nuteistajam bausmes (tiek švelnesnę laisvės apribojimo, tiek griežtesnę arešto) bei jas realiai atlikus, jos jokios teigiamos korekcijos asmens elgesiui nepadarė ir nuo naujos (šioje byloje nagrinėjamos) nusikalstamos veikos atlikimo nesulaikė. Be kita ko, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. Ž. per vienerius metus daug kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už smulkių vagysčių padarymą, o paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) neatlieka. Kaip matyti iš minėto išrašo, nuteistasis taip pat ir po paskutinės jam skirtos arešto bausmės atlikimo bei po 2024 m. lapkričio 8 d. buvo kelis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasikėsinimą atlikti smulkią vagystę, be kita ko, net tą pačią (duomenys neskelbtini) dieną, kai buvo paleistas į laisvę po arešto bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad nuteistasis nedaro absoliučiai jokių teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, nepateisina teismo jam parodyto pasitikėjimo (taip pat praeityje asmeniui buvo skirtos ir su laisvės atėmimu ar areštu nesusijusios bausmės, atidėtas realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas), o įstatymų nepažeidinėti sugeba tik būdamas izoliuotas nuo visuomenės, kai jo judėjimo ir veiksmų laisvė yra griežtai apribota bei asmenį prižiūri pareigūnai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad net ir praeityje skirtos griežčiausios bausmės V. Ž. nesulaikydavo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis gerai žino, kokia baudžiamoji atsakomybė gresia už nusikalstamų veiksmų atlikimą bei kokios už tai kyla teisinės pasekmės, tačiau vis tiek veikia nusikalstamai, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto 20 parų bausmė ne tik yra adekvati, proporcinga, bet ir atitinkanti teisingumo principą bei visuomenės interesą dėl asmenims saugios terpės, kurioje nusikalstamų veikų darymo tikimybė būtų kuo įmanoma mažesnė ir minimali.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai – ne tik, kad negalės pilnai sulaikyti nuteistojo nuo galimo tolesnio nusikalstamų veikų ar (ir) kitų teisės pažeidimų darymo, tačiau susiklosčiusioje situacijoje (atsižvelgiant į V. Ž. charakterizuojančias aplinkybes ir duomenis) bus akivaizdžiai neadekvati, iškelianti asmens pageidavimus aukščiau visuomenės intereso į saugią aplinką, kurioje negrėstų pavojus dėl turto netekimo, kas vienareikšmiškai pažeis teisingumo bei teisės viršenybės principus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. Ž. apeliacinės instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog turi sveikatos problemų (past. – kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir tai patvirtinančius medicininius dokumentus), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir atliekant arešto bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį, byloje negauta duomenų, jog dėl minėtos arešto bausmės atlikimo V. Ž. sveikata būtų dar labiau pablogėjusi, jo sveikatai būtų padaryta neatitaisoma žala, jam įkalinimo įstaigoje nebūtų teikiamas gydymas ar būtina medicininė pagalba (past. – tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis apeliacinės instancijos teisme), todėl tai nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą bei skirti prašomą švelnesnę bausmę.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Vilniaus apygardos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 175 Eur už V. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

13. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju V. Ž. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir jam paskirta arešto bausmė, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta objektyvių duomenų apie realią V. Ž. turtinę padėtį, be to, nuteistasis niekur nedirba (registruojasi Užimtumo tarnyboje), taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, o skiriamų gana nemažų baudų nemoka, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) išlaidų – 175 Eur iš V. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.