Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Darijai Morozovai, atsakovės atstovei Inai Kolelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Small Planet Airlines“ skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nutarimą skirti baudą pareiškėjai priėmė remdamasi Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. numatytos pareigos pažeidimu. Minėtas straipsnis nustato, kad vežėjas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją įveždamas užsienietį turi užtikrinti, kad šis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. nustato, kad kelionės dokumentas - tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis kelionės dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę, taip pat Lietuvos Respubliką. Šio įstatymo 2 str. 33 p. nurodyta, kad viza - tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Pažymi, kad šis įstatymas atskirai apibrėžia kelionės dokumentą bei vizą ir atitinkamai faktas, kad viza yra įklijuojama į kelionės dokumentą, nėra pagrindas sutapatinti šiuos du atskirus dokumentus.

Pareiškėjos manymu, atsakovė nepagrįstai išplečia kelionės dokumento sąvoka, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisykles, reguliuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksu (toliau – Šengeno sienų kodeksas) bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties. Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai atvykdami į Šengeno valstybes privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti sieną. Taip pat pažymi, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnai gali reikalauti iš trečiosios šalies, t. y. šalies nepriklausančios Šengeno erdvei, piliečių pateikti įvažiavimui į šalį reikalingus dokumentus. Minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtintos jokios prievolės privatiems subjektams - vežėjams, o tik nurodyti įpareigojimai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į Europos Sąjungos valstybes nares, privalomi valstybėms narėms ar atitinkamoms valstybės institucijoms.

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 4 str. nurodyta, kad civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus. Tarptautines civilinės aviacijos konvencija yra tarptautinė sutartis, ratifikuota Lietuvoje, kurios tikslas - užtikrinti, kad civilinė aviacija galėtų plėtotis saugiai ir tvarkingai, o tarptautinio oro susisiekimo paslaugos būtų teikiamos lygių galimybių pagrindu bei racionaliai ir ekonomiškai. Konvencija yra pasirašoma valstybių, o ne privačių juridinių asmenų ir valstybės turi užtikrinti Konvencijos normų įgyvendinimą nacionalinėje teisės sistemoje. Konvencijoje nėra imperatyvaus pobūdžio teisės normų, įtvirtinančių konkrečius įsipareigojimus privatiems asmenims - vežėjams. Konvencijos 9 priedas, kuriuo remiasi atsakovė, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, įtvirtinantis taisykles, kurias Konvenciją pasirašiusios šalys turėtų įdiegti į savo nacionalinę teisės sistemą. Pažymi, kad imperatyvaus pobūdžio prievolių ir, atitinkamai, atsakomybės už jų pažeidimą oro vežėjui, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija nenumato, todėl motyvai, kad pareiškėja pažeidė Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo reikalavimus, yra nepagrįsti ir atsakomybė už jų pažeidimą nėra ir negali būti taikoma Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pagrindu.

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja, atskraidinusi Keleivę reisu (duomenys neskelbtini) Antalija-Vilnius, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatymo 20 str. 1 d. reikalavimus, turėtų būti svarstomas baudos skyrimo pagrįstumo klausimas, vertinant paskirtos baudos sumą pažeidimo sunkumo, esamų aplinkybių, bei atsiradusios žalos kontekste.

Tvirtina, kad Nutarime atsakovė nenurodo, kokius nuostolius dėl pažeidimo patyrė Lietuvos Respublika, į kurią Keleivė nebuvo įleista. Tuo tarpu paskirta bauda daugybę kartų viršija vidutinę keleivio mokamą sumą už pareiškėjos vežimo paslaugas ir yra neproporcingai didelė nurodyto pažeidimo atžvilgiu.

Mano, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206 str. užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų. Atitinkamai, maksimali bauda skiriama užsieniečiui dėl to, kad yra neįvykdyti reikalavimai, susiję su atvykimu į Lietuvos Respubliką yra ribojama iki 1 000 Lt, o minimali tesiekia 250 Lt. UAB „Small Planet airlines“, kuri turi tik prievolę patikrinti, ar užsienietis turi kelionės dokumentus, minimali sankcija už šios prievolės netinkamą vykdymą negali būti 44 kartus didesnė palyginus su minimalia bauda, skinama užsieniečiui už tokį pažeidimą.

Pažymi, kad neturėjo tiesioginio kontakto su Keleive ir nedalyvavo kelionės dokumento patikros procese. Nurodo, kad šiam tikslui yra sudariusi sutartį su antžemines paslaugas teikiančia Turkijos bendrove Havas-Havaalanlari yethizmetleri A.S. Pagal šią sutartį Havas-Havaaianlari yet hizmetleri A.S. tikrina, kad visi keleiviai, skrendantys reisu Antalija-Vilnius, turėtų reikiamus kelionės dokumentus. Mano, kad šiuo atveju Havas-Havaalanlari yethizmetleri A.S. tinkamai įvykdė savo pareigą ir patikrino, ar keleiviai turi reikiamus kelionės dokumentus. Pažymi, kad remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) formuojama ir nusistovėjusia verslo praktika antžeminių paslaugų teikimo srityje, esant netinkamam kelionės dokumentų patikrinimui, pareiškėja regreso tvarka negali išreikalauti iš antžemines paslaugas teikiančių įmonių baudų, pareiškėjos sumokėtų už kelionės dokumentų netinkamą patikrinimą. Esant pažeidimui, aviakompanijai tenka patirti tiesioginę žalą ir nuostolius be kaltės. Tokiais atvejais baudos skyrimas už pažeidimą, kurio pareiškėja tiesiogiai nepadaro ir negali įtakoti, būtų nepagrįstai didelė bausmė.

Atkreipia dėmesį, kad Tarybos Direktyvos 2001/5l/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 str. nuostatų papildymo ir Šengeno sienų kodekso tikslas yra užtikrinti, kad nevyktų nelegali imigracija, tačiau Keleivės atveju teisės aktų siekiami tikslai nebūtų pasiekti ir jame nurodytos baudos nepasiektų savo tikslo, nes Keleivė atvyko iš poilsinės kelionės į Turkiją, nesiekė emigruoti į Lietuvos Respubliką, tuo labiau, kad prieš kurį laiką ji jau buvo įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją per kur išskrido į Turkiją. Mano, kad tokios didelės baudos skyrimas yra neproporcingai didelė našta pareiškėjai.

Pažymi, kad baudos dydis, kurį nustato Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatymo 20 str. 2 d., yra grindžiamas Tarybos Direktyvos 2001/5l/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 str. nuostatų papildymo nuostatomis. Minėtos direktyvos nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėms narėms, tame tarpe ir „senosios“ Europos valstybėms, kurių ekonominė situacija yra daug geresnė nei Lietuvos Respublikos. Pareiškėjos manymu, toks baudų suvienodinimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nes valstybių narių ir jose įsikūrusių oro vežėjų finansiniai pajėgumai ir dydis yra skirtingi. UAB „Small Planet Airlines“, kaip oro vežėjai, įsteigtai Lietuvos Respublikoje ir siekiančiai būti konkurencinga Europos Sąjungos rinkoje, baudos skyrimas yra neproporcingai didelė nuobauda įvertinant padaryto pažeidimo sunkumą, jo pobūdį, bei realių pažeidimo pasekmių nebuvimą. Mano, kad bauda pareiškėjai paskirta nepagrįstai, nes UAB „Small Planet Airlines“ užtikrino, kad Keleivė turėtų galiojančius kelionės dokumentus, todėl atsakovė turėjo neskirti baudos.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Small Planet Airlines“ teisingai pastebėjo, kad „kelionės dokumento“ sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 p. Kelionės dokumentas apibrėžiamas kaip užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Tačiau pareiškėja nemini šio įstatymo 6 str., kuriame yra įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų 5 str. 1 d. a p. numato, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei to paties straipsnio 1 d. b p. reglamentuoja, kad jie turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. Minėto įstatymo nuostatos nurodo, jog kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (Nr. A10-779-2007), (Nr. A11-223-2007), (A3-876-2007) konstatavo, kad jei užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

UAB „Small Planet Airlines“ teikdama, kad Konvencijos 9 priedas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir atitinkamai neprivalomas privačiam subjektui - vežėjui daro klaidingą prielaidą, kadangi Konvencijos 9 priedo straipsniai, kuriais vadovavosi atsakovė yra ne rekomendacinio pobūdžio, o tarptautiniai standartai, taikytini visose Konvencijos narėse. Su pareiškėjos išvada, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto, įgyvendinančio Konvencijos 9 priede nustatytą rekomenduojamą praktiką - galima sutikti tik iš dalies, kadangi Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas apima ne tik Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir Konvencijos 9 priedo normas.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas numato vežėjui teises tikrinti keleivių kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjos teiginys, kad tikrinti užsieniečių vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę užsieniečiui kirsti valstybės sieną, yra išimtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija, atmestinas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatyme numatytas funkcijas, kurios neturi nieko bendro su vežėjų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. reikalavimus, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, įveždamas užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad jis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Dokumentų, reikalingų įvažiavimui į Lietuvos Respubliką, patikrinimą vežėjo atstovai turi galimybę atlikti užsienio oro uoste, keleivių registracijos metu iki pasienio ir kitų kontrolės procedūrų, taikomų keleiviams. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. aiškiai numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, jog keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną.

Tiek Tarybos direktyvoje 2001/51/EB 2001 m. birželio 28 d. dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 str. nuostatų papildymo, tiek Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtinta, jog vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais, arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teise tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 2 d. numatyta, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11000 iki 18000 litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 3 d. nustatyta, kada vežėjui bauda neskiriama: 1) jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonė, įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas. Byloje nėra nustatytas nė vienas iš šių trijų atvejų, todėl nėra pagrindo neskirti baudos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - padariusio pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai išaiškinant pažeidimą, skyrė aviakompanijai „Small Planet Airlines“ minimalią Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą - 11000 litų.

Pareiškėja pažymi, kad neturėjo tiesioginio kontakto su Keleive ir nedalyvavo kelionės dokumento patikros procese, bet Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 p. imperatyviai nurodyta, kad vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad įsitikintų, ar keleiviai turi tinkamus įvažiavimo dokumentus, nurodytus paskirties valstybių. Taigi matyti, jog vežėjams sukurta pareiga prieš įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užtikrinti, kad jie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, ir šios pareigos nereiktų perkelti kitiems asmenims. Be to, kaip matyti iš visų teisės aktų reikalavimų, vežėjas privalo imtis visų reikiamų priemonių, jog užtikrintų šios normos vykdymą. Jei pats vežėjas neturi galimybių ar noro pats tikrinti vežamų keleivių dokumentus, o kitos šalies partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams, nežino Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar nesinaudoja Konvencijos sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinio ar be vizinio režimo taikymą), pareiškėja savarankiškai privalo imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių vizų režimą.

Nutarime Nr. 167-67 nėra nurodyta, kokius nuostolius dėl aviakompanijai inkriminuojamo pažeidimo patyrė Lietuvos valstybė, kadangi tai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui ir skiriamos baudos dydžiui. Pagrindinis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo, kuris įgyvendina 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2001/51/EB, tikslas yra efektyvi kova su nelegalia migracija, o ne valstybės patirti nuostoliai.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, nes už ATPK 206 str., reglamentuojančio užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimą, atsako tik užsieniečiai, kurie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atvyko į ją arba išvyksta pažeisdami minėtą tvarką. Rusijos Federacijos pilietė M. S. negalėjo pažeisti atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarkos, nes nebuvo į ją įleista. Tokiais atvejais užsieniečiui negali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 str.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Small Planet Airlines“ atstovė skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus oro uosto užkardos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotoja 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 167-67 UAB „Small Planet Airlines“ skyrė 11 000 Lt baudą už tai, kad ji 2011 m. birželio 22 d. 12 val. 45 min. į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Antalijos buvo atskraidinta Rusijos Federacijos pilietė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d., paso Nr. (duomenys neskelbtini) be galiojančios įvažiavimo vizos, kai ji būtina (b. l. 6-8).

Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų veiklos bendruosius principus, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Šis įstatymas apima Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais, arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, aiškindama nurodyto straipsnio taikymą, pažymi, kad jis skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.), todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 2 str. 33 p. nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, būtini atitinkamos kelionės metu. Taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų. Kas laikytina kelionės dokumentu, tinkamu vykti į Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-101/1V-397 patvirtintas Kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos aprašas ir sąrašas, kurio 180 pozicijoje nurodyta, kad Rusijos Federacijos piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyksta su piliečio pasais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja teisingai aiškina, kad Rusijos Federacijos piliečio pasas yra kelionės dokumentas.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso 5 str. 1 d. nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, a p. nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 d. b p. nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi.

2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą, o tarp I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečių patenka ir Rusijos piliečiai, todėl jie, kirsdami Lietuvos Respublikos išorines sienas, turi turėti vizas.

Taigi, pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Rusijos Federacijos pilietė M. S. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į Europos Sąjungą (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti per valstybės sieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-223/2007 išaiškino, kad kelionės dokumentais Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, tai yra šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą. Taip pat pažymi, kad tokia minėtų teisės normų aiškinimo bei taikymo teisminė praktika yra suformuota ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos bylose (2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje A8-1060/07; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8- 1071/07; 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-79/08).

Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietė M. S. neturėjo galiojančios įvažiavimo vizos, leidžiančios jai kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovės pareigūnų nebuvo praleista per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme ji neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovė padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 3 d. yra nustatytos vežėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlygos. Viena iš jų, nustatyta šio įstatymo 20 str. 3 d. 2 p., numato galimybę neskirti vežėjui baudos, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, jog šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Iš šios teisės normos matyti, kad įrodinėjimo našta nustatyta vežėjui ir yra nustatytos aplinkybės, kurias jis turi įrodyti, kad atsirastų prielaidos jį atleisti nuo atsakomybės. Iš aplinkybių, kurias turi įrodyti vežėjas pobūdžio, matyti, kad jos yra susijusios su nustatymu fakto, kad vežėjas atliko veiksmus, kurie, atsižvelgiant į kelionės pobūdį ir sąlygas, buvo pakankami vežėjui konstatuoti, jog keleivis turi dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str., vežėjui yra nustatyta pareiga prieš įvežant keleivį į Lietuvos Respubliką įsitikinti, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką bei kad vežėjas nuo šios atsakomybės gali būti atleistas, jei įrodo, jog šiai pareigai įvykdyti, atliko veiksmus, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad keleivis turi dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. UAB „Small Planet Airlines“ skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėja neturi pareigos prieš įveždama keleivį į Lietuvos Respubliką įsitikinti, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, nes tai išimtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcija, yra nepagrįsti. UAB „Small Planet Airlines“ teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prieš įveždama Keleivę į Lietuvos Respubliką, atliko veiksmus, kurie buvo pakankami konstatuoti, jog Keleivė turi dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Small Planet Airlines“ tinkamai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo ir dėl to Rusijos Federacijos pilietė buvo įvežta į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos vizos, konstatuotina, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą skirti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatytą baudą. Kaip jau minėta, už pažeidimo, numatyto šio įstatymo 20 str. padarymą, gali būti skiriama nuo 11 000 iki 18 000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį bauda. UAB „Small Planet Airlines“ už šio pažeidimo padarymą buvo skirta minimalaus dydžio – 11 000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) bauda, nes buvo atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad ji padėjo išaiškinti pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo pažeidimo byla buvo išnagrinėta laikantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 21-26 str. nustatytų reikalavimų, atsakovė tinkamai taikė ir išaiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Nutarimu teisėtai ir pagrįstai paskyrė UAB „Small Planet Airlines“ baudą už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą, todėl panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėja nurodė, kad jos veiksmuose nėra absoliučios kaltės, tyčinio veikimo, ji dėl keleivių kelionės dokumentų tikrinimo yra sudariusi sutartį su Turkijos bendrove Havas-Havaalanlari yet hizmetleri A.S. ir pati nedalyvavo kelionės dokumento patikros procese, tačiau UAB „Small Planet Airlines“ minėtos sutarties nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti absoliučios kaltės ar tyčios nebuvimo fakto bei, atsižvelgęs į tai, skirti mažesnę nei minimalaus dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai UAB „Small Planet Airlines“ paskirta bausmė atitinka jos padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei nesudaro pagrindo išvadai, jog ši bausmė yra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Small Planet Airlines“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.