- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-295/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pelėda“, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Generalinio
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Pelėda“ ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2476-585/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Pelėda“, Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui M. S. ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, dėl administracinių aktų panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir statinio nugriovimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Generalinis prokuroras 2009 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, nurodydamas, kad Generalinėje prokuratūroje 2008 m. spalio 14 d. buvo gautas tos pačios dienos LNK televizijos laidos „Paskutinė instancija“ pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti, ar teisėtai 0,88 ha valstybinės žemės Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, buvo parduota uždarajai akcinei bendrovei „Pelėda“. Pagal šį pareiškimą buvo surinkta medžiaga, gautos specialistų išvados, atliktas tyrimas ir nustatyti teisės aktų reikalavimų ir viešojo intereso pažeidimai. Viešojo intereso pažeidimai buvo nustatyti gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadą Nr. 4R-22 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. sausio 6 d. specialisto išvadą (gauta 2009 m. sausio 9 d.). Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1997 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 842, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ir 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 nuostatomis, leido 99 metams išnuomoti atsakovui UAB „Pelėda“ 0,1315 ha dydžio valstybinės žemės sklypo adresu Tilžės g. 9, Klaipėdoje, dalį, sudarančią 0,0471 ha, komercinei veiklai, o likusią sklypo dalį nutarė suteikti naudotis Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1997 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. PN21/97-0009 0,1315 ha dydžio žemės sklypo dalį - 0,0844 ha - suteikė naudotis Klaipėdos miesto viešajai bibliotekai ir 1997 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N21/97-0093 likusią žemės sklypo dalį 0,0471 ha 99 metams išnuomojo UAB „Pelėda“. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad „pastato restauravimas, statybos ir griovimo darbai galimi pagal detalųjį planą“. Klaipėdos miesto taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtino Teritorijos tarp Bangų, Baltikalnio ir Tilžės gatvių detalųjį planą (Teritorijos detalusis planas). Teritorijos detaliuoju planu buvo suplanuotas vienas 0,21 ha ploto žemės sklypas pastatams adresu Tilžės g. 9 ir 11, Klaipėdoje, eksploatuoti. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2002 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 396, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau - Tvarka) 35 punktu, patvirtino inter alia nuomojamo žemės sklypo Tilžės g. Nr. 9, 11 (0,21 ha) ribas ir dydį, Šio sprendimo priede yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos parengtos pagal Teritorijos detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 214, taip pat nurodyta, kad sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės - senamiesčio (kodas U17) teritorijoje. Nuomojamas žemės sklypas priklausė nuosavybės teise Lietuvos valstybei. Generalinis prokuroras nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtais neteisėtais administraciniais aktais buvo sudarytos sąlygos atsakovui UAB „Pelėda“ neteisėtai užvaldyti valstybinės žemės sklypą Klaipėdos mieste, valstybės saugomoje šio miesto senamiesčio kultūros paveldo teritorijoje ir žemės sklype neteisėtai pastatyti viešbutį. Nurodė, kad atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjais yra Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, priėmė administracinius aktus, kuriais nustatytas valstybinės žemės sklypo, esančio Tilžės g., Klaipėdoje, ribos, pritarta detaliajam planui su griovimo perspektyvos numatymu, įsakyta parduoti valstybinės žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“, patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, duotas statybos leidimą ir priimtas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Generalinis prokuroras ginčijo ir reikalavo panaikinti ginčijamus administracinius aktus bei pripažinti niekiniu su atsakovu sudarytą nuosavybės teisių į valstybinės žemės sklypą perleidimo sandorį, siekdamas žemės sklypo grąžinimo valstybės nuosavybėn ir statybos pasekmių pašalinimo – statinio nugriovimo. 2009 m. rugsėjo 7 d. patikslintu ieškiniu prokuroras sumažino reikalavimo apimtį, nurodydamas, kad 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Nr.396 ginčija tik dalyje, susijusioje su žemės sklypu Tilžės g.9,11, Klaipėdoje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. priėmė dalinį sprendimą ir ieškinį išsprendžiamoje daliniu sprendimu bylos dalyje patenkino: panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Nr.396 „Dėl nuomojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 (0,21 ha) ribų ir dydžio, naudojimo paskirties apribojimų ir sąlygų, architektūrinių – urbanistinių apribojimų ir servitutų patvirtinimo; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr.13.6-25 „Dėl leidimo UAB „Pelėda“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr.13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės Tilžės g.9,11, Klaipėdos mieste kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą Nr. 66 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo 2003 m. rugpjūčio 26 d. 0,0880 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis numeris 2101/0003:156, unikalus Nr.2101-0003-0156) dalies Tilžės g.9, 11, Klaipėdos mieste, pirkimo-pardavimo sutartį; taikė dvišalę restituciją, priteisė iš valstybės 78 144 Lt UAB „Pelėda“ naudai, grąžino valstybės nuosavybėn 0,0880 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje; pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 9 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. J4-508, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Pelėda“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr.05-75, išduotas 2005 m. liepos 11 d.; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo Tilžės g. 9,11 Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr.45-NS/05 ir jo vėlesnius pakeitimus: 2007 m. balandžio 13 d. Nr.45(1.0)-NS/05, 2007 m. liepos 30 d. Nr.45 (2.0)-NS/05 ir 2008 m. spalio 14 d. Nr.45(3.0)-NS/05; panaikino 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-240-(14.7).
Teismas nurodė, kad teismo posėdyje paaiškėjus, kad neišnaudotos ginčo šalių derybų dėl statybų pasekmių nustatymo pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Statybų įstatymo 28 straipsnio ir 281straipsnio galimybės, teismas sprendė tik dėl dalies byloje iškelto ginčo, t. y. ginčą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktų teisėtumo ir jų panaikinimo, taip pat dėl prokuroro ginčijamų sandorių galiojimo (CPK 261str.1d.).
Teismas pažymėjo, kad po to, kai buvo patvirtintas Teritorijos detalusis planas, ir iki tol, kol buvo patvirtintos naujos didesnio, t. y. 0,21 ha ploto sklypo ribos, įvyko teisinę reikšmę turintys faktai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 397 nusprendė siūlyti Klaipėdos miesto tarybai „nurašyti ūkinį pastatą Tilžės g. 9 1012 p iš Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos balanso“ ir „nugriauti pastatui Tilžės g. 9 priklausantį ūkinį pastatą 1012 p 142,13 kv. m“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 229 minėtą sprendimą patvirtino. Teismas atkreipė dėmesį, kad sklype esančių pastatų griovimas Teritorijos detaliajame plane nebuvo numatytas, numatyta tik menkaverčių sandėliukų rekonstrukcija. Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, atstovaujama B. L. , ir UAB „Pelėda“, atstovaujama 1. e. direktorės pareigas A. I. , 2003 m. liepos 30 d. sutartimi susitarė, kad UAB „Pelėda“ savo lėšomis išardys minėtą pastatą, o jeigu išardymo išlaidos viršys laukiamų liekamųjų medžiagų likutine vertę – 2 152 Lt, visos liekamosios medžiagos bus perduotos UAB „Pelėda“. 2002 m. sausio 23 d. susitarimu Klaipėdos m. savivaldybė ir UAB ,,Pelėda“, atstovaujama direktorės B. L. , susitarė dėl naudojimosi nuomojamu (taip dokumente) 0,21 ha žemės sklypu: savivaldybė naudosis 0,1220 ha, o UAB „Pelėda“ 0,0880 ha sklypo dalimis. 2002 m. birželio 6 d. UAB ,,Pelėda“ direktorė B. L. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo prašė nutraukti žemės sklypo dalies, sudarančios 0,0471 ha, nuomos sutartį ir išnuomoti 0,0880 ha dydžio dalį sklypo (pagrindas - minėtas detalusis planas). Tačiau tokio dydžio žemės sklypas UAB ,,Pelėda“ nebuvo išnuomotas. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypo ribos ir dydis buvo patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 396. Šio sprendimo priedas yra žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B1 naudosis UAB „Pelėda“, tačiau tuo metu šioje sklypo dalyje buvo pastatas, kuris vėliau buvo nugriautas pagal 2003 m. liepos 30 d. UAB „Pelėda“ ir Klaipėdos m. viešosios bibliotekos sutartį. Todėl teismas sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 396 prieštarauja Tvarkos 29.1 punktui, kuriame nustatyta, kad pagal šią Tvarką išnuomojami žemės sklypai, užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, negali būti išnuomota (ar parduota). Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai nurodė, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą ne konkurso tvarka turi būti grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui. UAB „Pelėda“ 2002 m. lapkričio 11 d. prašymu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašė nutraukti žemės sklypo Tilžės g. 9 dalies, sudarančios 0,0471 ha nuomos sutartį ir išsimokėtinai 10 metų laikotarpiui parduoti dalį, sudarančią 0,0880 ha, sklypo, o Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka 2002 m. lapkričio 11 d. prašymu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašė nutraukti žemės, priskirtos Jaunimo skyriaus pastatui, esančiam Tilžės g. 9, panaudos sutartį. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 13.6-25 leido uždarajai akcinei bendrovei „Pelėda“ įsigyti minėtą sklypo (kadastro Nr. 1101/0003:156) dalį išduodamas nustatytos formos leidimą Nr. 66, o 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės sklypo Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste, kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“ nutraukė prieš terminą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N21/97-0093, pakoregavo sklypo ribas ir dydį prijungiant 0,0785 ha ploto dydžio iš laisvo valstybinio žemės fondo (taip įsakyme) ir nusprendė parduoti 0,0880 ha dydžio dalį sklypo atsakovui UAB ,,Pelėda“, o įsakymo priedu Nr. l buvo nustatyta žemės sklypo dalies kaina - 78 144, 7 Lt. 2003 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro M. S. (registro Nr. K1MS-8236) (toliau - Sutartis) minėta sklypo dalis buvo parduota UAB „Pelėda“. Tą pačią dieną buvo sudarytas priėmimo - perdavimo aktas. Teismas sprendė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 13.6-2477 bei Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 396 dalyje, kurioje nuspręsta dėl žemės sklypo Tilžės g.9, 11 (0.21 ha), prieštarauja Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, Žemės įstatymo 25 straipsnio l daliai ir Tvarkos 4 ir 29.l punktų reikalavimams. Buvo parduota žemės sklypo dalis, kurioje buvo ne UAB „Pelėda“ nuosavybės teise priklausantis (ar nuomojamas) pastatas, inventorinėje byloje pažymėtas indeksu 1012 p, leidimas jį nugriauti buvo išduotas 2003 m. liepos 30 d., o išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro jis buvo tik 2004 m. gegužės 17 d., kai tuo tarpu Tvarkos 13.4 punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui (kartu su prašymu) privalėjo pateikti statinių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus, o 13.3punkte - žemės sklypo planą. Teismo nuomone, nurodomuose dokumentuose esančios informacijos pakako, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių sklypo dalis negalėjo būti parduota UAB „Pelėda“ dėl to, kad joje buvo statinių, kurie priklausė ne UAB „Pelėda“ ir jie nebuvo šios įmonės nuomojami. Teismas atmetė atsakovo UAB „Pelėda“ atsikirtimo argumentus, kad ginčo santykyje negali būti taikomas Žemės reformos įstatymas, o turi būti taikomas vien Žemės įstatymas. 1994 m. redakcijos Žemės įstatymo 4 straipsnyje nurodo žemės valdymo išimtinėje valstybės nuosavybėje atvejus, tuo tarpu 1997 m. redakcijos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis (nagrinėjamu atveju aktuali jo 4 dalis) nustato neprivatizuojamos valstybės žemės atvejus ir prokuroras teisingai nurodė, kad tarp minimų normų nėra kolizijos, o žemės sklypo pardavimas atsakovui UAB „Pelėda“ prieštaravo įstatyme nustatytam imperatyviam draudimui jį perleisti privačion nuosavybėn. Teismas taip pat sprendė, kad pardavus atsakovui UAB „Pelėda“ valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka buvo pažeistas viešasis interesas, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pažeidžiamas ir viešasis interesas. Nustačius sandorio neatitikimą imperatyvių įstatymo normų reikalavimui, konstatuojama, kad sandoris yra niekinis ir negalioja ab initio (CK 1.80 str. 1 d.). Nustačius sandorio negaliojimą, taikoma restitucija, kuri niekinio sandorio atveju negali būti netaikoma nepriklausomai nuo sandorio šalies sąžiningumo (CK 6.145 str. 1 d.). Sąžiningai sandorio šaliai taikomos palankesnės restitucijos sąlygos (CK 6.147str.2d. CK 6.151str.2d., CK 6.152str.2d.). Taikant restituciją, žemės sklypo dalis grąžinama valstybei, o atsakovui iš valstybės priteisiama pagal negaliojančia pripažintą sutartį perduota pinigų suma, atitinkanti sandorio kainą. Nacionalinė žemės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ yra tik procesinė valstybės atstovė kilus nagrinėjamam ginčui teisme (Nutarimo 5 p.). 2005 m. liepos 11 d. detaliojo plano planavimo sąlygų Nr. 05-75 (toliau - Planavimo sąlygos) 4 punkte nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla - „Patikslinti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus, parengti eismo organizavimo projektinius pasiūlymus“. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2005 m. birželio 9 d. sutartimi Nr. J4-508 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija perdavė UAB „Pelėda“ žemės sklypo Tilžės g. 9 ir 11, Klaipėdoje, plotas 0.1337 ha, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. UAB „Pelėda“, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) duomenimis, yra tik 0,21 ha bendro ploto žemės sklypo dalies, sudarančios 0,0880 ha, savininkas, ir nebuvo ir nėra didesnio sklypo valdytojas ar naudotojas, todėl 2005 m. birželio 9 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J4-508 dalyje dėl visuomeninės paskirties sklypo dalies detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Pelėda“ Detalųjį planą turėjo teisę rengti tik žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0003:156), kurio bendras plotas 0,2100 ha, daliai, kurią valdo nuosavybės teise, t. y. 0,0880 ha. Planavimo sąlygų 3 p. nurodyta, kad planuojamas žemės sklypas Tilžės g. 9, 11, sklypo plotas 0,1337 ha (0,1220 ha sklypo dalies naudojimo būdas ir pobūdis - visuomeninės paskirties teritorija, bibliotekai eksploatuoti; 0,0880 ha sklypo dalies naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, kavinei eksploatuoti).Tačiau UAB „Pelėda“ negalėjo būti detaliojo plano organizatoriumi 0,1220 ha ploto visuomeninės paskirties sklypo dalyje, kadangi tai prieštarauja Aprašo 3 punkto reikalavimams, tuo pačiu šiems reikalavimams prieštarauja ir Planavimo sąlygų 3 punktas. Teismas sprendė, kad prieštaravimas ir su tuo susijęs neteisėtumas konstatuojamas taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė perduodama planavimo organizatoriaus teises atsakovui UAB „Pelėda“ galėjo veikti tik įstatymu suteiktos kompetencijos ribose ir priimdamas administracinius aktus negalėjo viršyti sau nustatytos veiklos kompetencijos, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektui taikomą principą, pagal kurį jam veikloje leidžiama tik tai, kas numatyta įstatyme. Teismas darė išvadą, kad peržengdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 nustatytas kompetencijos ribas, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to su atsakovu UAB „Pelėda“ sudarė negaliojančią sutartį dėl planavimo organizatoriaus teisių perdavimo, nesukėlusią jokių teisinių pasekmių perduodant planavimo organizatoriaus teises. Atsakovo UAB „Pelėda“ atsikirtimą, kad planavimo organizatoriaus teisių sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik dalyje, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi atsakovui UAB „Pelėda“ sutartimi buvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės planuoti sklypą kaip visumą, atsižvelgiant į atsakovo UAB „Pelėda“ siekiamą tikslą, apimantį siekį savo valdymui suplanuoti visą sklypą, tame tarpe ir atsakovui UAB „Pelėda“ nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį ir nesant pagrindo šią dalį teisėtai valdyti ir/arba naudoti. Teismas sprendė, kad toks pažeidimas buvo padarytas, nors pats pažeidimas kyla iš jau aukščiau teismo nustatytojo pažeidimo perduodant valstybinės žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“, tačiau vertinamas kaip turintis savarankišką reikšmę ginčo dalyje dėl planavimo organizatoriaus teisių perdavimo išsprendimui. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2005 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.39)-R2-726 UAB „Pelėda“ pasiūlė svarstyti galimybę koreguoti patvirtintą detalųjį planą. Toks siūlymas ir jo realizavimas prieštarauja Sutarties l punkto nuostatai, pagal kurią UAB „Pelėda“ nupirko tik sklypo dalį, turinčią 0,088 ha ploto, plane pažymėtą raide B, o bendro naudojimo plotai sklype kartu su likusios žemės sklypo dalies savininku Lietuvos Respublika sutartimi nenustatyti. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 5 punkte nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. AD-438 sudaryta komisija (toliau - Komisija) nustatė, jog automobilių judėjimas galimas tik Teritorijos detaliajame plane numatyto sklypo Nr. 9 sąskaita. Detaliojo plano aiškinamojo rašto ir pagrindinio brėžinio sprendiniais numatyta pakeisti Teritorijos detaliojo plano sprendiniais numatytus įvažiavimus į sklypą. Vietoje Teritorijos detaliojo plano sprendiniais numatytų įvažiavimų į sklypą iš Tilžės gatvės Detaliuoju planu numatyti pagrindiniai įvažiavimai iš Teritorijos detaliajame plane numatyto sklypo Nr. 9 (iš Butsargių gatvės pradžios (tarp sklypo kampų 9-10 ir 8-9). Todėl teismas sprendė, kad Detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatyti įvažiavimai į planuojamą žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0003:156), neatitinka Teritorijos detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano brėžiniuose, aiškinamojo rašto 5 punkte nurodyta: „Numatomos 8-uonios automobilių stovėjimo vietos žemės sklypo dalyje l C sklypo l A lankytojams. Numatomos 12 vietų Šalia projektuojamo įvažiavimo į sklypą (l vieta keturioms viešbučio lovoms (5) ir l vieta restorano 15 kv. m salės ploto (6) STR 2.06.01:1999)“. Atsižvelgiant į tai, matyti kad 12 automobilių stovėjimo vietų, skirtų Detaliuoju planu planuojamam viešbučiui ir restoranui, yra numatomos už planuojamo žemės sklypo ribų, o 8 - visuomeninės paskirties sklypo dalyje 1C. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3.l punkte nustatyta, kad visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose. Pagal 3.2 punktą už žemės sklypo ribų planuojama tuo atveju, jeigu nėra techninių galimybių tai padaryti ir jeigu tam nustatytąja tvarka pritaria savivaldybė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje duomenų Klaipėdos miesto savivaldybės pritarimą planuoti automobilių stovėjimo vietas už Detaliuoju planu planuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0003:156) ribų nėra. Detaliuoju planu suplanuotos 12 automobilių stovėjimo vietų yra už planavimo objekto - žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0003:156) ribų. Todėl, teismo nuomone, prokuroras pagrįstai nurodė, kad Detaliuoju planu už planavimo objekto (žemės sklypas (kadastro Nr. 2101/0003:156), kurio dalį valdo UAB „Pelėda“) ribų suplanuotas pagrindinis įvažiavimas su 12 automobilių stovėjimo vietų viešbučio ir restorano reikmėms nėra Detaliojo plano sprendiniai, tačiau tik projektiniai pasiūlymai, o 8 automobilių stovėjimo vietų planuojamas įrengimas visuomeninės paskirties teritorijoje prieštarauja reglamento 3. l punktui.
Teismas konstatavo, kad Aprašo 7.4 punkte nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams. UAB „Pelėda“ valdo dalį žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0003:156), todėl ji turėjo teisę keisti tik valdomos nuosavybės teise sklypo dalies nustatytą žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, ir tik jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į tai, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. J4-508 UAB „Pelėda“ buvo įpareigota vadovautis galiojančiais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir neturėjo teisės pakeisti Teritorijos detaliojo plano sprendinių.
Vadovaujantis Aprašo 5 punktu ir Taisyklių 11.4 punktu už žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0003:156) ribų suplanuotos 12 automobilių stovėjimo vietų ir įvažiavimai į žemės sklypą yra tik projektiniai pasiūlymai. Minėti projektiniai pasiūlymai, numatyti Teritorijos detaliojo plano sklype Nr. 9, kurį suplanuota formuoti namų valdai, gyvenamajam namui su komercinės paskirties patalpomis, prieštarauja minėtiems Teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Teisės aktai nenumato galimybės projektiniais pasiūlymais pakeisti galiojančių detaliųjų planų sprendinius. Vadovaujantis Aprašo 7.4 punktu, UAB „Pelėda“ nebuvo įgaliota pakeisti Teritorijos detaliojo plano sprendinių. Teisės aktų nustatyta tvarka nepakeitus Teritorijos detaliojo plano sprendinių, Detaliojo plano sprendiniai, susiję su įvažiavimais į žemės sklypą ir 12 vietų automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu, negali būti įgyvendinti. Be to, tuo pažeidžiama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostata, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Be to, UAB „Pelėda“ negalėjo būti 0,1337 ha ploto detaliojo planavimo organizatore; tokio dydžio sklypui negalėjo būti išduotos ir Planavimo sąlygos, todėl Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinyje suprojektavus 8 automobilių stovėjimo vietas sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu 1C (plotas 0,0587 ha), o Aiškinamajame rašte (Detaliojo plano 1.10) numačius 8 automobilių stovėjimo vietas žemės sklypo dalyje l C (Visuomeninė paskirtis, panaudos teise naudojasi Klaipėdos m. viešoji biblioteka) sklypo l A (komercinė paskirtis, nuosavybės teise valdoma UAB „Pelėda“) lankytojams, pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi tuo privačiam juridiniam asmeniui sudaromos galimybės neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypo dalį siekiant gauti pelną. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta, kad teritorijų planavimo tikslai yra formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų. Tai yra viešojo intereso dalis. Minėtais administraciniais aktais - Planavimo sąlygų sąvadu, detaliuoju planu bei Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas. Teismas konstatavo, kad pagal ginčo aktų priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalies ir 20 straipsnio l dalies l ir 2 punkto redakcijos nuostatas, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentais. 2005 m. lapkričio 30 d. patvirtintame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta vadovautis Detaliuoju planu nustatytais sklypo (kad. Nr. 2010/0003:156) tvarkymo reglamentais. Nagrinėjamo komercinės paskirties pastato statybos Tilžės g. 9, 11 techninis projektas parengtas vadovaujantis Detaliuoju planu nustatytais sklypo tvarkymo reglamentais. Tačiau komercinio pastato statybos techniniame projekte nurodyta teritorija automobiliams statyti už sklypo ribų pažeidžia galiojančio Teritorijos detaliojo plano sprendinius, kuriais šioje teritorijoje numatyta suformuoti sklypą Nr. 9 namų valdai. Civilinėje byloje nėra nei paraiškos, nei susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų dėl naujo įvažiavimo į sklypą projektavimo, taip pat nėra pateiktas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas dėl susisiekimo komunikacijų įrengimo ir tinklų tiesimo valstybinėje žemėje.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. raštu Nr. 13.1-67-(6.12-11.2) neprieštaraujama dėl statinių statybos žemės sklype Tilžės g. 9 ir 11, Klaipėdoje, laikantis Teritorijos detaliuoju planu nustatytų sklypo tvarkymo reikalavimų, pagal nustatyta tvarka parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą. Šis raštas pateiktas kaip žemės sklypo bendraturčio sutikimas, todėl susisiekimo komunikacijų projektavimo pagrindimui yra netinkamas. Tačiau minėto rašto, nurodančio statyti statinius sklype vadovaujantis Teritorijos detaliojo plano sprendiniais, teismas nelaikė tinkamu ir teisines pasekmes sukeliančiu sutikimu, kadangi 2005 m. lapkričio 30 d. patvirtintame projektavimo sąlygų sąvade nurodyta vadovautis Detaliuoju planu (o ne Teritorijos detaliuoju planu) nustatytais sklypo (kad. Nr. 2010/0003:156) tvarkymo reglamentais. Todėl teismas sprendė, kad komercinės paskirties pastato statybos Tilžės g. 9, 11 techninis projektas parengtas nesilaikant Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalies, 20 straipsnio l dalies 1 ir 2 punktų, STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 3. l punkto reikalavimų; tuo atveju, jei nėra paraiškos, susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų dėl naujo įvažiavimo į sklypą projektavimo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimo dėl susisiekimo komunikacijų įrengimo ir tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, pažeidžiamos STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 27.l ir 23.4 punktų nuostatos, todėl 2005 m. gruodžio 5 d. Statybos leidimas Nr. 45-NS/05 negalėjo būti išduotas, o vėlesni jo pakeitimai taip pat negalėjo sukurti teisinių pasekmių, todėl turi būti panaikinti. Komercinės paskirties pastatas, dalyje įrengiant gyvenamąsias patalpas (unik. Nr. 4400-0748-6926, paskirtis viešbučių) Tilžės g. 9, 11, Klaipėda, pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. spalio 7 d. aktu Nr. STN-240-(14.7) komisija, paskirta Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 4-5443-(1.3), pripažino, kad pastatas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Teismas sprendė, kad šis aktas turi būti panaikintas tais pačiais pagrindais, kaip ir statybos leidimas ir vėlesni jo pakeitimai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Pelėda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismui priėmus dalinį sprendimą buvo sukurta teisinė situacija, kuri savo pasekmėmis analogiška toms, kurios galėtų atsirasti priėmus sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. juos patenkinus ir priėmus sprendimą dėl pastato nugriovimo. Atsakovas pažymi, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai susiję tokiu būdu, kad juos tikslinga ir būtina spręsti vienu metu priimant vieną sprendimą o ne sprendžiant dėl dalies pareikštų reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad teismas be pagrindo priėmė dalinį sprendimą. Šiam ginčui netaikytinas Žemės reformos įstatymas ir vertinant susiklosčiusią situaciją turi būti vadovaujamasi Žemės įstatymu, skirtingai nei teigiama teismo sprendime. 2002 m. liepos 11d. sprendimu Nr. 396, kurį teismas panaikino, Savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo ribas bei dydį. Pažymėtina tai, jog žemės sklypo dydis bei jo ribos buvo patvirtintos įgyvendinant Pirmojo detaliojo plano sprendinius. Kadangi teismo panaikintas sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiu (ir nenuginčytu) Pirmuoju detaliuoju planu bei siekiant jį įgyvendinti, tai nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo teismui naikinti 2002 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 396. Faktinės situacijos užfiksavimas bei jos įtvirtinimas skundžiamame Savivaldybės valdybos sprendime, kuriuo buvo įgyvendinami Pirmojo detaliojo plano sprendiniai, negali būti laikomas neteisėtu tik dėl tos priežasties, jog 1997 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 842 Klaipėdos apskrities viršininkas išnuomojo apeliantui mažesnę Žemės sklypo dalį nei nurodyta skundžiamame sprendime. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 13.6-2477 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 Klaipėdos mieste, kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir suteikimo naudotis“ buvo parengtas įgyvendinant Pirmojo detaliojo plano sprendinius. Kadangi pagal Pirmojo detaliojo plano sprendinius buvo suformuotas 0,21 ha žemės sklypas, tai Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas skundžiamą įsakymą turėjo visas teises iš laisvo valstybinio žemės fondo prie esamo sklypo prijungti 0,0785 ha. Tokiu būdu, nepažeidžiant nei viešųjų, nei privačių interesų, taip pat jokių teisės aktų, buvo pakoreguotas žemės sklypo dydis. Analogiški argumentai patvirtina ir kitų dviejų administracinių aktų teisėtumą. Tvarkos 4 punkte numatyta, kad parduodami gali būti tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose. Atsakovas UAB „Pelėda“ tiek skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu, tiek civilinių sandorių sudarymo metu nuosavybės teise turėjo pastatą esantį žemės sklype, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovui UAB „Pelėda“ buvo priskirtas žemės sklypas pažeidžiant Tvarkos reikalavimus. Šioje civilinėje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl Tvarkos 29.1 punktas šiam civiliniam ginčui apskritai netaikytinas. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl rekonstrukcijos kaip vienos iš statinio statybos rūšių turinio (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.) Tiek ieškovas, tiek teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino rekonstravimo kaip savarankiškos statybos rūšies turinį ir nepagrįstai teigė, jog rekonstrukcijos atveju statinio griovimas yra neįmanomas. Be to, teismas dėl šios aplinkybės iš viso nepasisakė. Taisyklių 11.4 punktas nurodo, jog negalima reikalauti rengti ne detaliojo plano organizatoriaus valdomo žemės sklypo detalųjį planą. Taigi, šiuo atveju Taisyklėse nurodytas objektas - visas žemės sklypas, o ne žemės sklypo dalis (kaip yra šioje civilinėje byloje). Kadangi kitą žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Klaipėdos savivaldybės viešoji biblioteka, šiuo atveju Savivaldybė turėjo teisę pasirašyti būtent tokio turinio sutartį. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog sutartis visa apimtimi ar atitinkama dalimi pažeidžia Taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pripažinus, kad apeliantas turi teisę įgyvendinti nuginčytoje sutartyje numatytas teises ir pareigas ta apimtimi, kiek jos susijusios su jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, egzistavo teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia tik šios sutarties atitinkamą dalį. Detalusis planas buvo rengiamas siekiant pakeisti Pirmąjį detalųjį planą kurio keitimo galimybės numatytos Taisyklių 53 punkte. Todėl teismo argumentas, jog pakeitimai neatitinka Pirmojo detaliojo plano sprendinių vertintini kritiškai. Teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad Detalusis planas negalėjo būti rengiamas, o tai, kad juo buvo keičiami Pirmojo detaliojo plano sprendiniai, neprieštarauja nei Teritorijų planavimo įstatymui, nei Taisyklėms, nei kitiems teisės aktams. Teismas šių argumentų nevertino. Bendra automobilių stovėjimo vietų planavimo taisyklė nurodyta STR VI dalies 3.1 punkte, kuriame numatyta, kad visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose. Tačiau šios taisyklės išimtis numatyta 3.2 punkte, suteikianti galimybes planuoti automobilių stovėjimo vietas ne tik žemės sklype, bet ir už jo ribų. Detaliojo plano rengimo organizatorius - Savivaldybė sutiko, kad automobilių stovėjimo vietos būtų planuojamos tokiu būdu, kaip yra patvirtintame Detaliajame plane. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog nebuvo jokių galimybių būtinas pagal STR reikalavimus automobilių stovėjimo vietas planuoti tik žemės sklype ar jo dalyje. Jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė nebūtų jau detalaus plano rengimo stadijoje pritarus šiems sprendiniams, Detalusis planas nebūtų patvirtintas. Be to, įrengtomis automobilių stovėjimo vietomis naudojasi ne tik jo klientai, tačiau ir Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos lankytojai. Į teritoriją buvo investuota daugiau kaip 40 000 Lt privačių lėšų, tačiau teismas nepagrįstai nevertino, jog tokios investicijos taupo viešojo sektoriaus institucijų lėšas. Teismas netinkamai aiškina STR įtvirtintas normas. STR Bendrųjų nuostatų 1.1 punkte aiškiai nurodyta, jog šis STR taikomas rengiant miestų, miestelių bei kaimų teritorijos planavimo dokumentus. Detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo metu šiame STR nebuvo jokių 3.1 punkto taikymo apribojimų, susijusių su statinių rekonstrukcija ar pan. Todėl visi teismo argumentai, jog nurodytas STR buvo pažeistas, laikytini nepagrįstais. Atsakovui nesuprantama, dėl kokių priežasčių, siekdamas pagrįsti tiek projektavimo sąlygų sąvado, tiek statybos leidimo, tiek statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumą teismas remiasi nurodytu STR. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad statinio projektas pažeidžia normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Šiuo atveju 2004 m. sausio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 13.1-670-(6.12-11.2) turi būti laikomas privalomu sutikimu ir dokumento pavadinimo neatitikimas neturėtų būti vertinamas kaip rimtas argumentas siekiant pripažinti skundžiamų administracinių aktų neteisėtumą. Kadangi teismui nebuvo jokio pagrindo panaikinti jam išduotus statybos leidimus, tai atitinkamai nėra jokio pagrindo ir pripažinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu. Teismas nepasisakė dėl apelianto galimo nesąžiningumo, jo teisėtų lūkesčių apsaugos ir pan., o tik formaliai išsprendė restitucijos taikymo klausimą. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti restituciją nevertino, jog atsakovas dėl to patirtų neprotingai didelių nuostolių, nes atsakovas į pastato žemės sklype, taip pat į infrastruktūros bei gerbūvio darbus investavo daugiau kaip du milijonus litų.
Apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti dalinį sprendimą toje dalyje, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos priteista 78 144 Lt. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo tokius motyvus:
Iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, UAB „Pelėda“ už ginčijamą žemės sklypą sumokėjo iš viso 63 498,8 Lt sumą, todėl teismas ginčijamu sprendimu negalėjo iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti didesnės sumos, negu atsakovas teismo sprendimo priėmimo dienai buvo įmokėjęs. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo, 2011 m. sausio 14 d., atsakovas įmokėjo dar 7 500 Lt, t. y. iki 2011 m. sausio 14 d. UAB „Pelėda“ sumokėjo 64 330,04 Lt žemės sklypo kainos, 6 301,77 Lt palūkanų bei 366,99 Lt delspinigių - 70998,8 Lt, o ne 78144 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos sumą, kurios dalis netgi nėra faktiškai sumokėta. Tokiu būdu vykdant teismo sprendimą būtų sudarytos sąlygos UAB „Pelėda“ nepagrįstai praturtėti. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punkte buvo nustatyta, kad lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos po 50 procentų Nacionalinei žemės tarnybai kaip šios tarnybos administruojamų pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą. Minėto nutarimo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2004 m. lapkričio 18 d. 2.9 punkte nustatyta, kad 50 procentų minėtų lėšų, tenkančių Nacionalinei žemės tarnybai, iš kurių 10 procentų skiriama apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2005 m. sausio 1 d. pervedami tiesiogiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. UAB „Pelėda“ sumokėta pinigų suma po 50 procentų pateko į skirtingus - valstybės ir savivaldybės - biudžetus. Tokiu būdu į valstybės biudžetą yra pervesta tik 50 procentų 70 998,8 Lt sumos, t. y. 35 499,4 Lt. Kiti 50 procentų pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą, todėl nėra pagrindo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto savivaldybei atitekusios 35 499,4 Lt dydžio sumos.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas Generalinė prokuratūra, iš dalies sutikdamas su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu, prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti dalyje, kuria iš valstybės buvo priteisia 78 144 Lt UAB „Pelėda“ naudai, ir priteisti tokią sumą, kuri bus realiai sumokėta pagal 2003 m. rugpjūčio 26 d. 0,0880 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Nurodo, kad apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba dalyvavo byloje kaip atsakovas, jį atstovavo įgaliotas asmuo, kuris turėjo visas procesines galimybes pateikti įrodymus dėl sumokėtų už įsigytą žemės sklypą sumų, tačiau tai padarė tik dabar, jau po sprendimo priėmimo. Ieškovas sutinka, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teismo sprendimas turėtų būti pakeistas dalyje dėl priteistos sumos bendrovei, įvertinus tai, kiek realiai jos bus sumokėta už įsigytą sklypą.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo UAB ,,Pelėda“ apeliacinio skundo netenkinti, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, restitucija yra taikoma tik sandorius sudariusių šalių atžvilgiu; atsiliepimu į UAB ,,Pelėda“ skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutinka, kad dėl apeliacinio skundo reikalavimų teismas pasisakytų savo nuožiūra.
Atsakovas UAB ,,Pelėda“ atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą dėl šio skundo priimti savo nuožiūra.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į UAB ,,Pelėda“ apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo UAB „Pelėda“ apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.
Dėl teismo priimto dalinio sprendimo
Apeliantas UAB ,,Pelėda“ teigia, kad priimdamas dalinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 261 straipsnio nuostatą, privalėjo išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus vienoje byloje ir išspręsti vienu sprendimu.
Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
CPK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė taisyklė leidžia teismui priimti dalinį teismo sprendimą, t. y. išspręsti tik dalį ginčo, kai nustatomos tam tikros faktinės aplinkybės, siekiant vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką ir įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas daliniu sprendimu išsprendė reikalavimą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o bylą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti ginčo sklype esantį pastatą, nagrinėjo toliau. Iš esmės tai pakankamai savarankiškas reikalavimas, kuris, nors ir susijęs su reikalavimu panaikinti valstybės ir savivaldybės institucijų administracinius aktus bei pripažinti šių aktų pagrundu sudarytus sandorius, tačiau gali egzistuoti ir savarankiškai, nes neteisėtų aktų pagrindu atsiradusių padarinių (šiuo atveju pastato) šalinimo teisinis reglamentavimas pakitęs, todėl teismas, spręsdamas dėl griežčiausios padarinių šalinimo priemonės (nugriovimo) privalo tirti ir vertinti visas su tuo susijusias bylos faktines aplinkybes atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą. Teisėjų kolegija vertina ginčą dėl statinio griovimo kaip pakankamai sudėtingą. Iš byloje esančių duomenų sprendžiama, kad teismui pakako įrodymų priimti sprendimą dėl administracinių aktų ir sandorių teisėtumo, ir nepakako priimti sprendimą dėl pastato nugriovimo, todėl priimti dalinį sprendimą dėl ginčo dalies teismas turėjo pagrindą ir CPK 261 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
Dėl kitų apelianto UAB ,,Pelėda“ argumentų
Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialines žemės pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o Žemės reformos įstatymo taikyti neprivalėjo, nes jis prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,0880 ha žemės sklypą, esatį Tilžės gatvėje, 9, Klaipėdoje.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų viseto analizės pagrindu priėjo prie išvados, kad atsakovas UAB ,,Pelėda“ ginčo sklypą įsigijo neteisėtai, nes sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės – senamiesčio teritorijoje; be to, atsakovas tokio sklypo nenuomojo, juo nesinaudojo ir ginčo sklype neturėjo pastatų, kuriems eksploatuoti toks sklypas būtų reikalingas. Pirmosios instancijos teismas apelianto ginčijamą sprendimą grindė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, kitais teisės aktais.
CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali pakeisti, todėl sprendžiant šalių ginčą, svarbu nustatyti, kokia tariamai pažeistos teisės normos esmė, paskirtis, jos saugomas interesas, ar ji buvo pažeista, ar pažeidimas nėra formalus.
Daiktas dėl kurio byloje kilęs ginčas – iki ginčo sandorio nuosavybės teise priklausęs valstybei žemės sklypas. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias teises (CK 4.37 str. 1 ir 2 d.), tačiau nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 str.1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sklypą, esantį Tilžės g. 9, Klaipėdoje, patikėjimo teise valdė, naudojo ir juo disponavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. CK 4.106, 4.109 straipsniai įpareigoja tokia teise valdantį valstybės turtą subjektą naudoti jam perduotą turtą, juo disponuoti nustatyta tvarka, sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų, t. y. jo teisė įgyvendinti minėtą teisę nėra absoliuti: ją įgyvendinant turi būti paisoma valstybės interesų.
Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo-pardavimo būdu, yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo minėtu būdu teisėtumo, be kitų ginčui taikytinų teisės aktų, taikomos ir Žemės reformos įstatymo nuostatos, galiojusios ginčo administracinių aktų bei pirkimo-pardavimo sandorio priėmimo metu. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje apibrėžta neprivatizuojama valstybinė žemė (įstatymo 13 straipsnio redakcija, galiojusi 2001 m. rugpjūčio 17 d., galioja ir šiuo metu). Šio straipsnio 4 punkte nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą),taip pat buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Taigi, minėto įstatymo norma, drausdama privatizuoti žemę nustatytose teritorijose, kartu numatė ir išimtį, pagal kurią privatizuoti žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių nebuvo draudžiama. Tai reiškia, kad tokie sklypai galėjo būti privatizuoti, tačiau tik laikantis kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų.
Apeliantas UAB ,,Pelėda“ teigia, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktas prieštarauja Žemės įstatymo 4 straipsniui, reglamentuojančiam išimtinė valstybės nuosavybės teisę į tam tikrą žemę (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d.). Minimo Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams. Tokių objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Įsigyti tokios išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės privatinėn nuosavybėn negalima. Teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo tarp šių teisės normų neįžvelgia. Žemės reformos įstatymo paskirtis – reglamentuoti žemės reformos ir privatizavimo tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 straipsnis); Žemės įstatymas skitas reglamentuoti kitus: žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo santykius. Taigi abu šie įstatymai reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius. Teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimų Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pastarajame įtvirtinta išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam tikrus objektus, kurių išskirtinumą (valstybinę reikšmę) turi patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimas. Tokie objektai neprivatizuojami besąlygiški, netaikant išimčių, o kaip minėta, Žemės reformos nuostata tokią išimtį numato. Nors Žemės įstatymas nepateikia valstybinės reikšmės objekto sąvokos, tačiau teisėjų kolegija daro prielaidą, kad tai turi būti ypatingos, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės paminklai, kuriems taikytina ypatinga valstybės apsauga. Tai, kad Klaipėdos senamiesčio žemė nėra priskirta valstybės išskirtinei nuosavybei, nereiškia, kad ja gali būti disponuojam nevaržomai ir ji gali būti privatizuojama be jokių apribojimų. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto senamiestis apibrėžtose ribose, į kurias patenka ir Tilžės gatvė, 1996 m. spalio 28 d. buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą (buvęs kultūros vertybės unikalus kodas U17, šiuo metu – 16075) kaip turintis įstorinę, architektūrinę, mokslinę reikšmę ir saugotinas. Tai atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2 ir 9 straipsnių nuostatas (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.). Klaipėdos senamiesčio statuso apeliantas neginčija. Iš to sprendžiama, kad asmuo galėjo pirkti ginčo sklypą ginčo vietoje jei jame turėjo privatų gyvenamąjį namą ir kitus namų valdos statinius. Apeliantas UAB ,,Pelėda“ tokių pastatų neturėjo, todėl neįgijo teisės įsigyti ginčo sklypą privatinės nuosavybės teise. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: inventorizacinės bylos duomenų, planų, kt. rašytinių įrodymų matyti, kad UAB ,,Pelėda“ bendrosios nuosavybės teise valdė 76,92 kv. m tik patalpas, pažymėtas plane 1c¹ p, pastate, kuriame įsikūrusi Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, esanti Tilžės g. 11, Klaipėdoje. Tokių patalpų turėjimas taip pat nėra pagrindas įsigyti nuosavybės teise ginčo sklypą. Nustatytų faktinių aplinkybių pakanka išvadai, kad ginčo sklypas privatizuotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, todėl tokio pažeidimo išdavą - žemės sklypo privatizavimo sandorį bei administracinį aktą (įsakymą) dėl tokio sandorio sudarymo, teismas pagrįstai pripažino negailijančiais.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti dalį Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 396 „Dėl nuomojamo žemės sklypo duomenų patvirtinimo“, patvirtinusio žemės sklypo Tilžės gatvėje Nr. 9, 11 ribas, dydį ir naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir servitutą, nenuginčijus 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtinto Teritorijų tarp Bangų, Baltikalnio ir Tilžės gatvių detalaus plano, kuriame suformuotas vienas žemės sklypas Tilžės g. 9, 11, numatant menkaverčių sandėliukų rekonstrukciją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sklype buvo sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 10J2p, kuris nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei: UAB „Pelėda“ jo (sandėliuko) niekada nebuvo įsigijusi nuosavybės teise, jo nenuomojo ir juo nesinaudojo, todėl jokių teisių nei į sandėliuką, nei į žemės sklypą, kuriame jis stovėjo, neįgijo, todėl pirmosios teismas pagrįstai panaikino ginčo sprendimą, apibrėžusį žemės sklypo ribas ir plotą (B1), skirtiną naudotis UAB „Pelėda“, kuriame, kaip nustatyta, apeliantas ginčo sklype neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Tokiu savivaldybės sprendimu buvo pažeistos žemės savininko - valstybės, nuosavybės teisės (Žemės įstatymo 3, 21, 24 str., CK 4.35 str.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei būtų kitokia, nei nustatyta, situacija (ginčo sklypas patenka į saugotiną ir neprivatizuojamą Klaipėdos senamiesčio zoną), apeliantas taip pat neturėtų pagrindo įsigyti ginčo žemės sklypą skirtoje vietoje ne aukciono tvarka, nes čia neturėjo nuosavybės teise pastato, statinio, įrenginio, kurių tiesioginei paskirčiai toks žemės plotas reikalingas. Nustatyta, kad ginčo sklype buvo Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis 142,13 kv. m pastatas – sandėliukas (ūkinis pastatas), kurį Teritorijos detaliajame plane numatyta rekonstruoti. Tai, kad šis pastatas buvo vėliau (2003 m. liepos 30 d.) nugriautas Viešosios bibliotekos ir UAB ,,Pelėda“ susitarimu, situacijos nekeičia. Taigi apeliantas UAB „Pelėda“ jokių teisių į ginčo sklypą neturėjo, neįgijo ir negalėjo įgyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendime pateiktu statinio rekonstrukcijos sąvokos aiškinimu. Nustatyta, kad ginčo sklype buvo pastatas, sandėliukas, plane numatytas rekonstruoti, kurį nugriovė apeliantas. Kadangi pastatas priklausė nuosavybės teise savivaldybei, apelianto teiginiai, ginant pastato nugriovimo teisėtumą, nėra reikšmingi, nes apeliantas nėra įgaliotas atstovauti savivaldybę ir ginti jos pažeistas teises.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sudarant ginčo sutartį ir priimant ją sąlygojusius administracinius aktus, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 str. 1 d.).
Nepagrįsti apelianto teiginiai, dėl teismo sprendimo pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 9 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. J4-508, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Pelėda“: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui Nr. 05-75 rengti, išduotas 2005 m. liepos 11 d.; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo Tilžės g. 9,11 Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr.45-NS/05 su vėlesniais pakeitimais. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl visi po ginčo sandorio sudarymo priimti administraciniai aktai, veiksmai, atlikti neteisėto sandorio pagrindu ir susiję su juo (detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, detaliojo plano patvirtinimas ginčo sklype, statybos ginčo sklype leidimo išdavimas) yra niekiniai (CK 1.80 str.), todėl teismas turėjo pagrindo priimti tokio pobūdžio sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino visas ginčui reikšmingas bylos faktines aplinkybes, nustatė visą grandinę veiksmų, lėmusių ginčo sklypo neteisėtą privatizavimą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių (CPK 185 str.).
Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Vertinti bylos įrodymus, faktinę situaciją kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Naikinti ar keisti teismo sprendimą apelianto nurodytais argumentais taip pat nėra pagrindo.
Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba neginčija teismo sprendimo dėl panaikintų administracinių teisės aktų ir pripažintų negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčių, esmės, tačiau iš dalies nesutinka su restitucijos taikymu. Apelianto nuomone, teismas neįvertino visų rašytinių įrodymų ir įpareigojo atsakovą grąžinti nepagrįstai didesnę nei sumokėta už įsigytą žemės sklypą, pinigų sumą. Be to, apelianto nuomone, nustatant pareigą grąžinti sandorio šaliai (pirkėjui) jo sumokėtus pinigus, turi būti atsižvelgta į gautų pinigų paskirstymą valstybės ir savivaldybės institucijoms.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo pripažinta negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 26 d. 0,0880 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Tilžės g., 9,11, Klaipėdos mieste, pirkimo –pardavimo sutartimi, pirkėjas atsakovas UAB ,,Pelėda“ turėjo sumokėti valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, 78 144,7 Lt, iš karto sumokant 15 628,94 Lt; likusi pinigų dalis turėjo būti sumokėta iki 2012 metų, periodiškai mokant sutartyje nustatyto dydžio sumas (1 t., 73-76 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad UAB „Pelėda“ sumokėjo už ginčo žemės sklypą 70 998,8 Lt, todėl taikant restituciją, tokią pinigų sumą valstybė privalo grąžinti pirkėjui. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas. Ši teismo sprendimo dalis keičiama.
Apelianto teiginys, kad Nacionalinės žemės tarnybos turi grąžinti pirkėjui tik pusę pirkėjo sumokėtos sumos – 35 499,4 Lt, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas dvišalę restituciją, įpareigojo grąžinti pinigus, gautus už parduotą žemės sklypą, ne atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą, o valstybę – teisėtą ginčo žemės sklypo savininkę. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba), sudarant ginčo sandorį veikė tik kaip valstybės atstovas, valdantis ginčo žemės sklypą patikėjimo teise, todėl nagrinėjamu atveju ginčo pirkimo-pardavimo sandorio šalis yra valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija. Pripažinus sandorį negaliojančiu, šalys grąžinamos į pradinę padėtį ir privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad galimas restitucijos būdo keitimas (CK 6.145 str. 2 d.), nustatant valstybei prievolę grąžinti tik 50 procentų žemės sklypo pirkėjo įmokų, remiantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punktu (2002 m. spalio 15 d. redakcija), kuris nustato lėšų, gautų už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus paskirstymą, 50 procentų skiriant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip šios tarnybos administruojamų pajamų įmokas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir 50 procentų - savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks lėšų paskirstymas nagrinėjamam ginčui, restitucijos taikymui neturi įtakos. Restitucija galima tik tarp sandorio šalių, kurias sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju tinkamas restitucijos subjektas yra valstybė, kuri pardavė žemės sklypą ir iš pirkėjo gavo pinigus (pinigai buvo mokami valstybei, įmokant į jos atstovo (Klaipėdos AVA, Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitas). Tai, kad tokie pinigai vėliau buvo paskirstomi, dalį pinigų pervedant į savivaldybių biudžetą, restitucijos principų nekeičia. Tokią poziciją dėl restitucijos taikymo panašaus pobūdžio bylose išreiškė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2012).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restitucijos teisinius santykius reglamentuojančias teisės norams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. dalinį sprendimą pakeisti iš dalies.
Sprendimo dalį, kuria priteista iš valstybės uždarosios akcinės bendrovės „Pelėda“ naudai 78 144 Lt panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Pelėda“ iš valstybės 70 998,80 Lt (septyniasdešimt tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus aštuoniasdešimt centų).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.