- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-2071-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03120-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Lyderio grupė“
- Atsakovas
- UAB „BSS grupė“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „BSS grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lyderio grupė“ ieškinį atsakovui UAB „BSS grupė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lyderio grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „BSS grupė“ 13.045,10 Lt nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginti, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-04-28 sudarė su atsakovu Bendradarbiavimo sutartį Nr. LAVS11/04/28-01 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kuria susitarė bendradarbiauti, siekdami integruoti neįgaliuosius į Lietuvos darbo rinką, skatinti jų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį bei užtikrinti lygias galimybes visuomenėje. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.2 punktą atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo vienu metu pavesti atlikti užduotis ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimčiai) ieškovo (Vykdytojo) darbuotojų, turinčių neįgalumą, ir sumokėti už atliktus darbus Vykdytojui. Taigi, sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį, abi šalys prisiėmė įsipareigojimus: Vykdytojas įsipareigojo užtikrinti, kad Užsakovui bus suteiktas reikalingas skaičius darbuotojų, o Užsakovas – sumokėti už Vykdytojo darbuotojų suteiktas paslaugas (Bendradarbiavimo sutarties 2.4.1, 2.5.2 punktai). Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2011 m. spalio mėn. netinkamai vykdė Bendradarbiavimo sutartį, t. y. neužtikrino minimalaus neįgalumą turinčių darbuotojų užimtumo: 2011 m. spalio mėn. Užsakovas pavedė atlikti užduotis 46, 2012 m. sausio mėn. – 26, 2012 m. kovo mėn. – 7 darbuotojams. Dėl to ieškovas patyrė nuostolių – privalėjo mokėti atlyginimus darbuotojams, nors šiems nebuvo užtikrintas darbas. Pasak ieškovo, atsakovas ne tik nevykdė esminio sutartinio įsipareigojimo, bet ir informavimo pareigos – nepranešdavo ieškovui apie užsakomų darbuotojų skaičiaus mažėjimą, nors pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.7.1 punktą Užsakovas privalo nedelsdamas raštu motyvuotai pranešti Vykdytojui apie reikalingų darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, o pagal 5.3 punktą – apie visus esamus ar numatomus deleguotų darbuotojų skaičiaus pakitimus, viršijančius 10 proc., Užsakovas privalo informuoti vykdytoją raštu. Ši pareiga įtvirtinta tam, kad Vykdytojas galėtų planuoti savo veiklą ir, žinodamas iš anksto apie būsimą darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, galėtų ieškoti būdų, kaip tokiems darbuotojams užtikrinti darbą ateityje. Užsakovas nė karto nesikreipė į Vykdytoją ir neinformavo apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą. Ieškovas nurodė, kad šalys, sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį, joje aptarė, kokio dydžio nuostolius privalės atlyginti Užsakovas, jeigu jis netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus: pagal Sutarties 5.3 punktą, jeigu Užsakovas apie Sutarties 2.2 punkte nurodyto darbuotojų skaičiaus sumažėjimą Vykdytoją informuoja vėliau nei prieš 70 dienų, Užsakovas privalo per 30 dienų atlyginti Vykdytojo dėl tokio darbuotojų skaičiaus sumažėjimo patirtus tiesioginius nuostolius (kompensacijos dėl nepanaudotų atostogų, išeitinės išmokos ir pan.). Šiuo atveju atsakovas apskritai neinformavo ieškovo apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, todėl ieškovas buvo priverstas atleisti darbuotojus, kuriems neužtikrino darbo, ir išmokėti jiems išeitines išmokas bei kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir pavedęs atlikti užduotis ne mažiau kaip 50 darbuotojų, ieškovas nebūtų priverstas atleisti šių darbuotojų ir nepatyręs nuostolių. Atsakovui nuolat pažeidinėjant Bendradarbiavimo sutartį, ieškovas 2012-04-02 raštu nutraukė šią sutartį ir pareikalavo per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 13.045,10 Lt nuostoliams atlyginti. 2012-04-13 raštu atsakovas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šalys neva niekada nevykdė Bendradarbiavimo sutarties, t. y. UAB „BSS grupė“ neteikė nė vieno pavedimo, o UAB „Lyderio grupė“ neva neatliko jokių veiksmų pagal šią sutartį. Ieškinys grindžiamas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.205 straipsnio, 6.256 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė jokių 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų, nes ši sutartis realiai nebuvo vykdoma, buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, buvo vykdoma kita, t. y. 2010-04-01 šalių sudaryta Valymo paslaugų teikimo sutartis; tai patvirtina prie atsiliepimo pridėti darbų priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolius, susijusius su niekada nevykdyta Bendradarbiavimo sutartimi, neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat priežastinio nurodomos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų ryšio, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Lyderio grupė“ iš atsakovo UAB „BSS grupė“ 6.313,64 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6.313,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 995,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „Lyderio grupė“ ir atsakovo UAB „BSS grupė“ po 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas sprendime nurodė, kad nors atsakovas, atskirsdamas į ieškinį, rėmėsi tuo, kad 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutartis yra tariamas sandoris, tačiau nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutartį tariamu sandoriu. Pagal byloje esančius įrodymus teismas neturi pakankamo pagrindo ex officio konstatuoti, kad nurodyta Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys; 1.86 straipsnis).
Teismas nustatė, kad ginčo šalis siejo ne tik 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutartis, kurios netinkamu vykdymu grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, bet ir anksčiau tų pačių šalių sudaryta 2010-04-01 Valymo paslaugų teikimo sutartis. 2010-04-01 Valymo paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovo UAB „Lyderio grupė“ darbuotojai (pagal Sutarties priedą Nr. 1 – devyni) teiks valymo paslaugas atsakovo UAB „BSS grupė“ nurodytuose penkiuose objektuose, išvardytuose Sutarties priede Nr. 1, o UAB „BSS grupė“ sumokės UAB „Lyderio grupė“ už tinkamai suteiktas paslaugas priede Nr. 1 nustatyto dydžio abonentinį mokestį (2066,87 Lt per mėnesį). Sudarydamos 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutartį, ginčo šalys susitarė bendradarbiauti, siekdamos integruoti neįgaliuosius į Lietuvos darbo rinką, skatinti jų užimtumą. Šia sutartimi UAB „BSS grupė“ įsipareigojo užtikrinti ne mažiau kaip 50 UAB „Lyderio grupė“ darbuotojų užimtumą. Šalys susitarė, kad UAB „BSS grupė“ kiekvieną mėnesį sumokės UAB „Lyderio grupė“ faktiškai per kalendorinį mėnesį patiriamas išlaidas neįgaliųjų darbo užmokesčiui (Pagrindinė kaina) ir 5 proc. Pagrindinės kainos dydžio administravimo mokestį (Bendradarbiavimo sutarties 2.2, 3.1 punktai).
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Bendradarbiavimo sutartis visai nebuvo vykdoma. Iš byloje esančių darbų priėmimo-perdavimo aktų, PVM sąskaitų-faktūrų teismas nustatė, kad šie dokumentai surašyti dėl valymo paslaugų pagal 2010-04-01 Valymo paslaugų sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, išvada dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo darytina ne formaliai ir tik gramatiškai vertinant rašytinius įrodymus, bet visų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių šalių veiksmų kontekste. 2010-04-01 sutarties priede Nr. 1 buvo išvardyti penki konkretūs objektai, kuriuose teikiamos valymo paslaugos, nurodytas konkretus darbuotojų skaičius, būtinas paslaugoms kiekviename iš nurodytų objektų teikti. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo darbuotojai teikė paslaugas ir kituose, nei nurodyti 2010-04-01 sutarties priede Nr. 1, objektuose, o už suteiktas paslaugas mokamas atlygis buvo didesnis, nei nurodytame priede Nr. 1 nustatytas abonentinis mokestis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nurodyti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog buvo vykdoma tik 2010-04-01 Valymo paslaugų teikimo sutartis, o 2011-04-28 Bendradarbiavimo sutartis apskritai nebuvo vykdoma. Priešingai, pirmiau aptartų duomenų analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad buvo vykdomos abi ginčo šalių sudarytos sutartys: atsakovas nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. spalio mėnesio užtikrindavo užimtumą ne mažesniam kaip 50 ieškovo darbuotojų skaičiui, šalių atsiskaitymai vyko taip, kaip šalys nurodė Bendradarbiavimo sutarties 3.1 punkte, įtvirtindamos iki šios sutarties sudarymo buvusią faktinę atsiskaitymo tvarką. Bendradarbiavimo sutarties galiojimą ir vykdymą patvirtina ir ginčo šalių faktiniai veiksmai.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės įrodė visas tris būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį) taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Tačiau pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo netinkamai vykdytų įsipareigojimų, išlaidas dėl A. G. išmokėtos kompensacijos (417,82 Lt) už nepanaudotas atostogas. Su šia darbuotoja buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2012-03-05, ji atleista iš darbo būtent terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dieną. Dėl to pripažino, kad nurodyta išlaidų suma minusuotina iš ieškovo prašomos priteisti nuostolių sumos. Be to, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės apimties, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nuostolių atsiradimo yra ir paties ieškovo kaltė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jau nuo 2011 m. spalio mėn. ėmė neužtikrinti 50 darbuotojų užimtumo, tačiau, bylos duomenimis, iki 2012 m. kovo mėn. nė karto nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nereikalavo informuoti apie darbuotojų skaičiaus mažėjimą, pranešti, kokiam darbuotojų skaičiui užtikrins užimtumą kitą mėnesį. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys yra pakankamas pagrindas konstatuoti mišrią sutarties šalių kaltę CK 6.259 straipsnis) ir priteisti ieškovui pusę jo patirtų nuostolių sumos, t. y. – 6313,64 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (apeliantas) UAB „BSS grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
1. Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp tariamų ieškovo nuostolių ir apelianto veiksmų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas savo noru ieškovę paliekantiems darbuotojams, kai šalių santykiai baigėsi dėl paties ieškovo kaltės.
2. Teismas netinkamai nustatė apelianto atsakomybės pagrindus. Ieškovo darbuotojų atostogos negali būti nei tiesioginiai, nei netiesioginiai ieškovo nuostoliai, nes šalys nesusitarė, kad atsakovas kompensuos darbo užmokestį atostogaujantiems darbuotojams.
3. Teismas nenustatė darbo sutarčių su ieškovo darbuotojais pasibaigimo pagrindų. Nei viena darbo sutartis nesibaigė ieškovės iniciatyva – darbo sutartys su ieškovo darbuotojais baigėsi pasibaigus jų terminui arba pačių darbuotojų prašymu. Tokie įrodymai prieštarauja teismo išvadoms, jog ieškovas buvo priverstas atleisti darbuotojus.
4. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp šalių. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nepateikė duomenų, kad 2011-04-28 sutarties vykdymui jis buvo priėmęs papildomai darbuotojų.
5. Teismas nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateiktų žinomai klaidingų įrodymų. Visi ieškovo darbuotojai dirbo ne pagal 2011-04-28 sutartį, o pagal 2010-04-01 valymo paslaugų sutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai nepagrįsti:
1. Atsakovas nuo 2011 m. spalio mėnesio nebeužtikrino užimtumo ieškovo darbuotojams, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu tik dėl tų nuostolių, dėl kurių šalys susitarė Bendradarbiavimo sutartyje, išieškojimo.
2. Formali priežastis, kad dalis darbuotojų atleista jų pačių prašymu, negali lemti išvados, kad darbuotojai išėjo iš darbo savo noru. Darbuotojai prašymus galėjo parašyti dėl įvairių priežasčių, tačiau atsakovas neprašė tirti šias priežastis ir teismas šių aplinkybių netyrė. Bendradarbiavimo sutarties 5.3. punkto nuostatos, numatančios atsakomybę atsakovui už sutarties pažeidimą, atsakomybės sąlygų ir atlygintinų nuostolių nesieja su formalia darbuotojų atleidimo iš darbo priežastimi.
3. Bendradarbiavimo sutartis neįpareigoja ieškovo priimti naujų 50 darbuotojų, todėl apelianto argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog papildomai priėmė darbuotojų nesusijęs su atsakovo pareiga atlyginti nuostolius už padarytą žalą ieškovui.
4. Atsakovas vertina tik atskirus įrodymus, tačiau nevertino įrodymų viseto. Pagal visumą įrodymų teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys vykdė būtent 2011-04-28 bendradarbiavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir argumentais.
Byloje nustatyta, kad 2011-04-28 atsakovas UAB „Lyderio grupė" ir ieškovas UAB „BSS grupė" sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. LAVS11/04/28-01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo vienu metu pavesti atlikti užduotis ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimt) ieškovo darbuotojams. Nuo 2011 m. spalio mėnesį UAB „BSS grupė" pavedė atlikti užduotis tik 47 darbuotojams, o 2012 m. kovo mėnesį - tik 25 darbuotojams. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis pažeidė Bendradarbiavimo sutarties 2.2 p., įpareigojantį atsakovą vienu metu pavesti atlikti užduotis ne mažiau kaip 50 ieškovo darbuotojų, turinčių neįgalumą, ir sumokėti už atliktas paslaugas. Pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius šalių santykius ir teisingai nustatė, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio atsakovas pavesdavo užduotis mažesniam nei 50 darbuotojų skaičiui, o tokia aplinkybė yra pagrindas konstatuoti Bendradarbiavimo sutarties 2.2, 2.7.1 ir 5.3 p. įtvirtintų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, kartu ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
Šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis turi laikinojo įdarbinimo sutarties požymių. Laikinojo įdarbinimo sutartis reglamentuojama 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme (2011 m. gegužės 19 d. Nr.XI-1379). Nors LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas nagrinėjamame ginče tiesiogiai netaikomas, tačiau įstatymo nuostatos reikšmingos vertinant šalių santykius Civilinio kodekso ir Darbo kodekso reguliavimo kontekste. Pavyzdžiui, LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, neapmokami, jeigu laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu yra bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, ir tokie laikotarpiai sudaro iki 5 darbo dienų iš eilės, už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip LR Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, laikinųjų darbuotojų pagrindinės darbo ir įdarbinimo sąlygos jų paskyrimo pas darbo naudotoją laikotarpiu turi būti bent tokios, kokios būtų taikomos, jeigu darbo naudotojas būtų juos tiesiogiai įdarbinęs tam pačiam darbui atlikti. 6 straipsnyje nustatyta, kad kitas įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo (įmonės kurios naudai dirba laikinieji darbutotojai) tarpusavio teises ir pareigas nustato laikinojo įdarbinimo sutartis ir Civilinis kodeksas.
Šalys Bendradarbiavimo sutartyje konkrečiai aptarė, kokio dydžio nuostolius privalės atlyginti Užsakovas, jeigu jis netinkamai vykdys nurodytas pareigas. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 5.3 punktą jei Užsakovas apie 2.2 punkte nurodyto darbuotojų skaičiaus sumažėjimą Vykdytoją informuoja vėliau nei prieš 70 dienų, Užsakovas privalo per 30 dienų atlyginti Vykdytojo dėl tokio darbuotojų skaičiaus sumažėjimo patirtus tiesioginius nuostolius (kompensacijos dėl nepanaudotų atostogų, išeitinės išmokos ir pan.). Teismas pagrįstai taikė CK 6.189 str. nuostatą dėl galiojančios sutarties privalomumo. Apeliacinio skundo argumentas, kad darbo sutartys su ieškovo darbuotojais baigėsi pasibaigus jų terminui arba pačių darbuotojų prašymu, dėl ko atsakovui nekyla pareiga kompensuoti ieškovo patirtų nuostolių, yra nepagrįstas. Formali priežastis, kad dalis darbuotojų iš darbo buvo atleisti jų pačių prašymu (darbuotojo pareiškimu), nepaneigia išvados, kad darbuotojai išėjo iš darbo dėl to, kad atsakovas neužtikrino Bendradarbiavimo sutartyje numatytos darbų apimties. Vadovaujantis civilinio proceso dispozytivumo ir rungtyniškumo principais, atsakovas turėjo galimybę įrodinėti faktines aplinkybes, dėl kurių darbuotojai išėjo iš darbo, tačiau atsakovas įrodinėjimo pareigos nevykdė ir teismas šių aplinkybių netyrė. Be to, šalys Bendradarbiavimo sutarties 3.1. punkte konkrečiai nustatė sutarties kainos apskaičiavimo formulę: kainą sudaro Vykdytojo faktiškai per kalendorinį mėnesį patiriamos išlaidos neįgaliųjų darbuotojų darbo užmokesčiui (Pagrindinė kaina) ir penki procentų Pagrindinės kainos dydžio administravimo mokestis. Kasmetinių atostogų suteikimas ieškovo pasitelktiems darbuotojams arba kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas, yra imperatyvus Darbo kodekso reikalavimas. Esant tokiai privalomai Bendradarbiavimo sutarties nuostatai dėl visų faktiškai per kalendorinį mėnesį patiriamų išlaidų ieškovo darbuotojų darbo užmokesčiui kompensavimo, apeliacinio skundo argumentas, kad šalys nesusitarė, kad atsakovas kompensuos darbo užmokestį atostogaujantiems darbuotojams, yra nepagrįstas. Ieškovas privalėjo vykdyti imperatyvius Darbo kodekso reikalavimus.
Bendradarbiavimo sutartyje nebuvo reikalavimo, kad ieškovas sudarytų naujas darbo sutartis su visiškai naujais 50 darbuotojų. Bendradarbiavimo sutarties tikslas buvo užtikrinti, kad atsakovas vykdys savo pareigą pavesti atlikti užduotis ne mažesniam skaičiui kaip 50 darbuotojai, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Bendradarbiavimo sutartis neįpareigojo ieškovo priimti naujų 50 darbuotojų, yra teisiškai nereikšmingas.
Atsakovas savo atsikirtimus ir apeliacinį skundą grindžia tik pavieniais įrodymais, kurie naudingi tik jo įrodinėjamai versijai. Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, pagrįstai šalių santykius vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste ir teisingai nustatė 2011-04-28 Sutarties ir 2010-04-01 valymo paslaugų sutarties tarpusavio santykį. Teismas įvertino tai, kad pagal 2010-04-01 valymo paslaugų sutartį ieškovas įsipareigojo tiekti valymo paslaugas penkiuose objektuose ir šalys įsipareigojo atsiskaityti pagal sutarto dydžio abonentinį mokestį, sudarantį 2.066,87 Lt. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad iš esmės padidėjo teikiamu paslaugų apimtis, pagrindu negalima padaryti išvados, kad visi ieškovo darbuotojai dirbo būtent pagal 2010-04-01 valymo paslaugų sutartį. Pagal byloje esantį 2012-11-27 UAB „Lyderio grupė" priimtų ir atleistų asmenų sąrašą matyti, kad atsakovas buvo pavedęs atlikti užduotis ne tik ieškovo darbuotojams - valytojams, bet ir kiemsargiais. Iš UAB „Lyderio grupė" pažymų matyti, kad atsakovas pavedė atlikti užduotis gausybėje skirtingų objektų, kurie nebuvo numatyti 2010-04-01 valymo paslaugų sutartyje. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys vykdė būtent 2011-04-28 Sutartį. Per visą Sutarties vykdymo laikotarpį UAB „BSS grupė" nepateikė ieškovui nei vienos pretenzijos dėl netinkamo sutarties vykdymo ar dėl nesuteiktos darbo jėgos, reikalingos atsakovui. Nors ieškovo sąskaitos ir atsakovo mokėjimai padaryti su nuoroda į 2010-04-01 valymo paslaugų sutartį, tačiau teismas teisingai konstatavo, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini ne formaliai ir tik gramatiškai vertinant rašytinius įrodymus, bet visų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių šalių veiksmų kontekste. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo vykdomos abi šalių sudarytos sutartys: atsakovas nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. spalio mėn. užtikrindavo užimtumą ne mažesniam kaip 50 ieškovo darbuotojų skaičiui; šalių atsiskaitymai vyko taip, kaip buvo nustatyta 2011- 04-28 Sutarties 3.1 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.