- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1249-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13287-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- E. G., J. K.
- Atsakovas
- L. M., A. R., T. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.21
NUTARTIS
2011m. birželio 7 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių E. G., J. K., atsakovų L. M., A. R., T. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1617-199/2011 pagal ieškovių E. G., J. K. ieškinį atsakovams A. R., L. M., T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-8, t. 1) ieškovės prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovėms po 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei E. G. 785,69 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškovei J. K. 904,17 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo A. R. ieškovei E. G. 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškovei J. K. – 1639,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės nurodė, kad atsakovai Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-508/2009 buvo pripažinti kaltais padarę BK 235 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką - apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu teikę melagingus parodymus apie tai, jog 2004 m. kovo 25 d. atsakovas A. R. banke nusiėmė 10 000 Lt sumą grynais ir kartu su papildoma 14 000 Lt suma perdavė ieškovei J. K.. Šiais veiksmais ieškovėms padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, atsakovas A. R., siekdamas savanaudiškų tikslų, terorizavo ieškoves reikalaudamas sumokėti pinigus už neva nupirktą nekilnojamąjį turtą, telefono skambučiais ir SMS žinutėmis grasindamas, keikdamas, niekindamas ir žemindamas ieškoves, inicijuodamas ieškovių atžvilgiu nepagrįstus ikiteisminius tyrimus, kaltindamas ieškoves nebūtais dalykais, skųsdamas jam nepalankius pareigūnų procesinius sprendimus. Dėl šių atsakovo A. R. veiksmų ieškovės ir jų šeimos nariai buvo priversti vykti į apklausas, kitų procesinių veiksmų atlikimą, samdyti advokatus, dėl ko patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl nusikalstamų atsakovų veiksmų sutriko ieškovių sveikata, ieškovės iki šiol vartoja vaistus, tiek psichologiniai, tiek fiziologiniai sveikatos pokyčiai yra negrįžtami. Ieškovių prašomą atlyginti turtinę žalą patvirtina į bylą pateikti išlaidų dokumentai, tuo tarpu neturtinė žala atsirado dėl sugaišto laiko, patirto streso, pablogėjusios reputacijos, sutrikusios sveikatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 130-132, t. 1) atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog kreipdamosi tiesiogiai į teismą ieškovės pažeidė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Be to, ieškovių nurodytoje baudžiamojoje byloje atsakovas buvo nuteistas už nusikaltimą teisingumui, kuris niekaip nesusijęs nei su ieškovių sveikata ar gyvybe, nei su jų garbe ar orumu. Ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje pradėtas 2007 m. gegužės mėnesį, tuo tarpu tiek ieškovių išlaidas patvirtinantys dokumentai, tiek ir dokumentai apie jų sveikatos būklę yra iš ankstesnio laikotarpio. Nurodydamos išlaidas kurui ieškovės niekaip nepagrindžia kuro panaudojimo aplinkybių. Ieškovių argumentai, jog atsakovas jas terorizavo, nepagrįsti, ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu yra nutrauktas. Atsakovo reikalavimai grąžinti skolą yra pagrįsti tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais, kuriuos ieškovės neigia, naudodamos prieš atsakovą agresyvų puolimą, grasindamos tiek atsakovui, tiek jo šeimai, juos terorizuodamos bei šantažuodamos. Dėl šių ieškovių veiksmų atsakovas A. R. nurodė ketinantis kreiptis į teismą.
Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 149-151, t. 1) atsakovai T. J. ir L. M. prašė ieškinio reikalavimus atitinkamai dėl žalos atlyginimo iš jų priteisimo atmesti ir nurodė esą niekaip nesusiję su atsakovo A. R. veiksmais ieškovių atžvilgiu, aplinkybė, jog jie liudijo apie atsakovo A. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnams praneštas aplinkybes nesukuria jų solidarios atsakomybės atlyginti ieškovių patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu (b.l. 95-118, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei E. G. 337 Lt, ieškovei J. K. 351 Lt turtinės žalos už kelionės išlaidas atlyginimą, priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei E. G. 1 000 Lt, ieškovei J. K. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei E. G. 2 000 Lt, ieškovei J. K. 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisė iš atsakovų L. M. ir T. J. lygiomis dalimis po 100 Lt ieškovei E. G. ir po 150 Lt ieškovei J. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo A. R. 400 Lt ieškovei E. G. ir 700 Lt ieškovei J. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovų L. M. ir T. J. po 66,20Lt, iš atsakovo A. R. 202,30 Lt žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovų L. M. ir T. J. po 1,30 Lt, iš atsakovo A. R. 4 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog atsakovai davė melagingus parodymus ieškovės J. K. atžvilgiu 2004 m. gruodžio 14 d. atsakovo A. R. inicijuotame ikiteisminiame tyrime. Šis tyrimas buvo nutrauktas 2006 m. kovo 2 d., nenustačius nusikalstamos veikos požymių, todėl ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovas A. R. be pagrindo vertina kaip nesusijusias su žalos atsiradimu. Taigi, žala ieškovėms buvo padaryta neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo A. R. pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir melagingu atsakovų liudijimu ikiteisminio tyrimo metu. Iš kitos pusės, ieškovės ieškinyje įvardija sumas, susijusias su atsakovo A. R. nepagrįstu praturtėjimu, už kurias turi būti sumokamas žyminis mokestis, be to, šios sumos nesusiję su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, byloje nėra jų sumokėjimą ar sumokėjimo nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl įtraukti šias sumas į turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog žalos atsiradimą ieškovės sieja ir su kitais ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo nutraukti ir, išskyrus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-1790-04, kuris buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties ieškovės J. K. veiksmuose, nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovių prašoma atlyginti žala, kadangi nėra nustatyti atsakovo A. R. neteisėti veiksmai. Ieškovių pateikti duomenys apie jų patirtas kelionių išlaidas nepagrįsti autobusų bilietais, nurodytos bilietų kainos neatitinka tuo metu galiojusių tarifų, pateikdamos kuro pylimo kvitus ieškovės nenurodė, kokiu automobiliu vyko, kokios yra to automobilio kuro sąnaudos, kiek asmenų automobiliu važiavo. Visgi nėra abejonių dėl to, jog tam tikras kelionių išlaidas, susijusias tiek su ikiteisminiu procesu, tiek ir su baudžiamosios bylos, kurioje atsakovai pripažinti kaltais, nagrinėjimu, ieškovės patyrė, todėl šios išlaidos turi būti atlygintinos, tačiau, nesant įrodymų apie tikslią išlaidų sumą, ieškovių nurodytos išlaidos mažintinos perpus. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog jų patirtos gydymo išlaidos yra susiję su neteisėtais atsakovų veiksmais, byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog sveikatos problemų ieškovės turėjo dar iki aptariamų veiksmų atlikimo, todėl reikalavimas atlyginti šias išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestinas ir ieškovės E. G. reikalavimas priteisti jai atstovavimo išlaidų baudžiamuosiuose procesuose atlyginimą, kadangi baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovai nuteisti, ji nebuvo įtariamąja, tuo tarpu kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė nurodo patyrusi išlaidų, buvo nutrauktas nenustačius atsakovų kaltės, kartu ir pareigos atlyginti atstovavimo išlaidas, dalis ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų nepagrįsti mokėjimo dokumentais. Kadangi neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovės patyrė moralinę žalą, todėl, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovų kaltės laipsnį, prastą jų turtinę padėtį, aplinkybę, jog, nors ieškovės fiziniais sveikatos sutrikimais skundėsi dar iki neteisėtų veiksmų atlikimo, jų psichinės sveikatos būklė aptariamo baudžiamojo proceso metu pablogėjo dėl streso ir emocinių sukrėtimų, nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą mažinant ir didesnę atlyginimo dalį priteisiant iš atsakovo A. R..
Apeliaciniais skundais (b.l. 121-122, 130-131, t. 2) atsakovai L. M. ir T. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai atitinkamai kiekvieno iš jų atžvilgiu, šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovai nurodo buvę nuteisti už melagingų parodymų davimą, tuo suklaidindami ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tačiau neturėdami tikslo veikti prieš ieškoves, savo parodymais negalėdami padaryti joms žalos, ikiteisminiame tyrime dalyvavę ne savo noru, o šaukiami pareigūnų. Žalą ieškovėms padarė atsakovas A. R., sąmoningai veikdamas prieš jas, būtent jis iniciavo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą, tuo tarpu tarp atsakovų L. M. ir T. J. veiksmų ir ieškovių patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Net ir nustačius, jog atsakovai L. M. ir T. J. atsako už ieškovių patirtą žalą, nėra pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, nes nėra nustatytas faktas, jog atsakovai veikė susitarę. Atsiliepimais į kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus (b.l. 154-155, t. 2) atsakovai L. M. ir T. J. nurodė su ieškovių skundu nesutinkantys savo skunduose nurodytais motyvais, tuo tarpu kitų atsakovų skundus paliko teismui spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 127-129, t. 2) atsakovas A. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti, sumažinant priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nenurodė, kokie konkrečiai ieškovių interesai buvo pažeisti atsakovams pateikus melagingus liudijimus baudžiamojoje byloje. Be pagrindo teismas konstatavo ir faktą, jog ieškovėms padaryta žala atsakovui iniciavus ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės J. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes abi šalys ne kartą viena kitą skundė neteisėtais veiksmais ir skundų pagrįstumas galiausiai nebuvo patvirtinamas, t.y. nepatogumus patyrė tiek ieškovės, tiek ir atsakovas. Priteisdamas ieškovės kelionių išlaidų atlyginimą, šių išlaidų dydžio teismas nepagrindė jokiais objektyviais kriterijais, išlaidų dydžiai liko neįrodyti. Pripažinęs faktą, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin bloga, nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovas nurodo nesutinkantis ir su priteista atstovavimo išlaidų suma, kadangi ieškovių atstovas neruošė jokių procesinių dokumentų.
Apeliaciniu skundu (b.l. 136-138, t. 2) ieškovės prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti, papildomai priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei E. G. 151 Lt kelionės išlaidų, 112,69 Lt gydymosi išlaidų ir 21 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei J. K. 192 Lt kelionės išlaidų, 203,17 Lt gydymosi išlaidų ir 19 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovės nurodo, kad teismas, manydamas, jog už reikalavimus dėl išviliotų sumų priteisimo turėjo būti mokamas žyminis mokestis, privalėjo nustatyti terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti. Teismas neteisus žalos padarymo nesiedamas su nepagrįstais atsakovo A. R. veiksmais, atliktais nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose. Prašomos priteisti papildomos sumos kelionių išlaidoms atlyginti pagrįstumą patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiama pažyma apie autobusų bilietų kainas, kuri per klaidą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Nepagrįstais laikytini ir teismo argumentai atmetant ieškinio reikalavimą dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Be pagrindo sumažinta ir ieškovėms priteistinos neturtinės žalos atlyginimo suma, kadangi ieškovės patyrė didelius moralinius sukrėtimus, tuo tarpu atsakovo A. R. padėtį nulėmė netinkamas jo gyvenimo būdas. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (b.l. 149-151, t. 2) ieškovės papildomai nurodo, jog nusikalstama veika, už kurią atsakovai nuteisti, padaroma tik tiesiogine tyčia, veikiant sąmoningai, todėl nepagrįsti atsakovų L. M. ir T. J. skundų argumentai, jog jų veiksmai nesusiję su ieškovių patirta žala, jog atsakovai veikė nesusitarę. Be jų pagalbos atsakovas A. R. savo nusikalstamo užmanymo nebūtų galėjęs įgyvendinti. Savo apeliaciniame skunde atsakovas A. R. sąmoningai be pagrindo siekia susiaurinti savo atsakomybės ribas.
Atsakovų L. M., A. R., T. J. apeliaciniai skundai atmestini, ieškovių E. G., J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovų ieškovėms priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma didintina.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš nesutartinių santykių kylančią žalą įtvirtinta CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog ieškovės konfliktavo su atsakovu A. R., tačiau net ir kompetentingoms institucijoms įvertinus šalių veiksmus, nusikalstamos veikos sudėtis juose nebuvo nustatoma. Neteisėtų atsakovų veiksmų faktas buvo patvirtintas duomenimis, surinktais prie civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje - atsakovas A. R. dėl nuolatinių konfliktų iniciavo ieškovės J. K. atžvilgiu nepagrįstą ikiteisminį procesą, kurio metu, siekdami pakenkti ieškovei, atsakovai, kaip liudytojai, davė melagingus parodymus. Šalims neginčijant neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, keliamas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovių patirtos žalos egzistavimo bei ieškovių nurodomo jų patirtos žalos dydžio pagrįstumo. Atsakovai apeliaciniuose skunduose ginčija priežastinio ryšio tarp jų neteisėtų veiksmų ir ieškovių patirtos žalos egzistavimą, nurodydami, jog veiksmais buvo klaidinami pareigūnai bet nesiekiama pakenkti ieškovėms. Su tokiai atsakovų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Veiksmai, kuriais nepagrįstai inicijuojamas ikiteisminis tyrimas kito asmens atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo metu duodami melagingi parodymai siekiant, kad nekaltas asmuo buvo nuteistas, vertintini kaip tiesioginis siekis sukurti kitam asmeniui neigiamas teisines pasekmes. Neigiamos pasekmės galėjo apsireikšti ir tuo, jog remiantis melagingais parodymais nustačius pinigų perdavimo faktą, atsakovėms būtų atsiradusi prievolė atitinkamą pinigų sumą grąžinti. Aplinkybė, jog šių veiksmų neteisėtumas paaiškėjo dar ikiteisminio tyrimo metu ir jais remiantis nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gali lemti mažesnį priteistino žalos atlyginimo dydį, tačiau negali būti vertinama kaip paneigianti priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir patirtos žalos, kuri pasireiškė tiek dėl sukeltos grėsmės patirtais dvasiniais išgyvenimais, tiek ginantis nuo galimų neigiamų pasekmių patirtomis išlaidomis, egzistavimą. Nors dėl konfliktiškų tarpusavio santykių ikiteisminį tyrimą, siekdamas ieškovėms pakenkti, iniciavo būtent atsakovas A. R., be kitų atsakovų pagalbos jo nurodytas aplinkybes pagrindžiant melagingais parodymais atsakovas A. R. nebūtų galėjęs tikėtis ieškovėms nepalankios ikiteisminio tyrimo baigties, todėl akivaizdu, jog žalą ieškovėms siekta padaryti visų atsakovų neteisėtais veiksmais. Atmestinas ir atsakovų L. M. bei T. J. argumentas, jog jie veikė savarankiškai, todėl solidari atsakomybė jų atžvilgiu negali būti taikoma. Prijungtoje baudžiamojoje byloje yra konstatuoti identiški atsakovų melagingi parodymai apie konkrečias realiai neegzistavusias aplinkybes. Nesusitarus tarpusavyje įvardinti identiškas melagingas aplinkybes yra neįmanoma, todėl akivaizdu, jog atsakovų veiksmai buvo suderinti, atsakovai L. M. bei T. J., teikdami melagingus parodymus, siekė padėti atsakovui A. R. pakenkti ieškovėms, todėl darytina išvada, jog atsakovai nepaneigė CK 6.6 str. 3 d. įtvirtintos solidariosios atsakomybės prezumpcijos. Iš kitos pusės, pritaikydamas griežtesnę atsakomybę atsakovo A. R. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. R. asmeninės atsakomybės ribos yra platesnės dėl jo tiesioginio ryšio su ieškovėmis, jo iniciatyvos inicijuojant ieškovių atžvilgiu pagrindo neturinčius ikiteisminius procesus, t.y. pripažindamas, jog atsakovai L. M. bei T. J. atsako tik dėl dalies ieškovėms kilusių pasekmių. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovų L. M. bei T. J. apeliacinius skundus, atsakovo A. R. apeliacinio skundo argumentą, jo veiksmais, už kuriuos pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nebuvo siekiama padaryti žalos ieškovėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Nustačius atsakovų kaltų neteisėtų veiksmų faktą (CK 6.246, 6.248 str.), deliktinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį (CK 6.263, 6.249 str.). Ginčydamas ieškovėms priteisto turtinės žalos, susijusios su kelionių išlaidomis, atlyginimo dydžio pagrįstumą, atsakovas A. R. nurodo, jog nusikalstami jo veiksmai buvo konstatuoti 2007 m. inicijuotame baudžiamajame procese, tuo tarpu kelionių išlaidų atlyginimą ieškovės prašo priteisti už ankstesnį laikotarpį. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neteisėti atsakovo veiksmai buvo atlikti 2005 m., tuo tarpu 2007 m. tik buvo pradėtas atsakovo baudžiamasis persekiojimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės išlaidas patyrė būtent tų veiksmų atlikimo ir jų pagrindu inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu, o ne tik šių veiksmų teisėtumo vertinimo metu. Atsakovo A. R. apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės nepateikė tiesioginių kelionių išlaidas patvirtinančių įrodymų - kuro pylimo kvitų ar viešojo transporto bilietų, buvo įvertintas pirmosios instancijos teismui per pusę sumažinus ieškovių nurodytų išlaidų dydį. Iš kitos pusės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, netiesiogiai patirtų išlaidų faktą patvirtina tai, jog atsakovas neginčija ieškoves vykus į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismų posėdžius, kas negalėjo nesąlygoti kelionių išlaidų, todėl visiškas atitinkamo ieškinio reikalavimo atmetimas vien dėl tiesioginių įrodymų nebuvimo nulemtų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančią civilinės bylos baigtį. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta ir ieškovių apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto turtinės žalos dydžių sumažinimo akcentuodama tai, jog ieškovių prie apeliacinio skundo pridėti papildomi įrodymai, susiję su kelionių išlaidomis, iš vienos pusės, nelaikytini tiesioginiais išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais, iš kitos pusės, be svarbios priežasties nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliaciniame procese nevertintini (CPK 314 str.), tuo tarpu ieškovių prašymas dėl gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas, kadangi išlaidos susiję ne su psichologiniais išgyvenimais dėl nepagrįstų atsakovų veiksmų, o su fizinio pobūdžio ligomis, kuriomis, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės sirgo dar iki neteisėtų veiksmų atlikimo, byloje nėra jokių duomenų, jog šios ligos paūmėjo ir pareikalavo iš ieškovių papildomų išlaidų būtent dėl teismo nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.). Nors ieškovės apeliaciniame skunde nurodė ir argumentus, dėl ko teismas nepagrįstai atmetė likusį ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, apeliaciniame skunde jos nebeprašė šios sumos priteisti, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu aplinkybę, jog atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieškovės nebeginčija, patvirtino ir jų atstovas, todėl dėl argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimu dėl atsakovo A. R. iš ieškovių nepagrįstai gautų sumų grąžinimo, teisėjų kolegija nepasisako.
Neturtinės žalos samprata bei jos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. Neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodoma, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje žala ieškovėms buvo padaryta tyčiniais neteisėtais tęstiniais atsakovų veiksmais. Kaltinimas sukčiavimu, pakartotiniai patvirtinimai apie neteisėtą ieškovių elgesį, būtinybė aiškintis nepadarius nusikaltimo, sąlygojo neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl egzistuoja pagrindas neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovų priteisti. Vertindama atsakovo A. R. apeliacinio skundo argumentą, kad už dvasinius išgyvenimus, nesant sveikatos sutrikdymo fakto, priteista neturtinės žalos suma yra per didelė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog neteisėti veiksmai buvo padaryti veikiant tyčia, jie buvo iš anksto suplanuoti, žalą ieškovėms buvo siekiama padaryti iš savanaudiškų paskatų, veiksmai buvo tęstiniai, žala daroma ilgą laiką, atsakovai savo kaltę neigė, todėl atsakovų kaltės forma privalo būti įvertinta itin griežtai, ir mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sumos nėra jokio pagrindo, priešingai, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža. Iš kitos pusės, atsižvelgdama į atsakovų turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovių nurodytas atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, iškreipia ieškovių ir atsakovų tarpusavio interesų užtikrinimo pusiausvyros principą, todėl vertintinas ne kaip piniginė pažeistų teisių atkūrimo išraiška, o kaip papildoma bausmė atsakovams už jų netinkamą elgesį, t.y. neatitinkantis civilinėje teisėje įtvirtinto neturtinės žalos atlyginimo instituto esmės. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra keistina, iš atsakovų ieškovėms priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didintinas 50%, iš atsakovų solidariai ieškovei E. G. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 1 500 Lt, ieškovei J. K.- iki 3 000 Lt, iš atsakovo A. R. ieškovei E. G. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 3 000 Lt, ieškovei J. K. - iki 6 000 Lt.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Nors atsakovas A. R. apeliaciniame skunde ir nurodė, jog ieškovių nagrinėjant bylą patirtos atstovavimo išlaidos yra neproporcingai didelės, nes jų atstovas nesurašė nei vieno procesinio dokumento, šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai - 2010 m. liepos 29 d. ieškovės advokatui už ieškinio surašymą sumokėjo po 750 Lt (b.l. 9-10, t. 1), be to, ieškovių atstovas rengė teismui ir žalos dydžio paskaičiavimą (b.l. 33-35), dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose bei viename teismo posėdyje (b.l. 10-11, 21-24, 71-90), todėl bendra ieškovių patirtų atstovavimo išlaidų suma - po 1 900 Lt - nelaikytina per didele, vertintina kaip neviršijanti Teisingumo ministro rekomendacijose nustatytų ribų. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma buvo 58 329,82 Lt, o pirmosios instancijos teismas ieškovėms iš viso priteisė 9 688 Lt, apeliacinės instancijos teismas šią sumą padidino iki 14 188 Lt, pirmosios instancijos teismo iš atsakovų priteista ieškovių patirtų atstovavimo išlaidų sumos dalis nėra proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl net ir apeliacinės instancijos teismui priėmus ieškovėms labiau palankų procesinį sprendimą, priteistas atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimas mažintinas, iš atsakovų L. M. ir T. J. priteistina lygiomis dalimis po 60 Lt ieškovei E. G. ir po 140 Lt ieškovei J. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš atsakovo A. R. priteistina 165 Lt ieškovei E. G. ir 385 Lt ieškovei J. K.. Analogiškais pagrindais tikslintina ir iš atsakovų valstybei priteistina už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma: iš atsakovų L. M. ir T. J. po 52 Lt, iš atsakovo A. R. 322 Lt žyminio mokesčio. Kadangi į bylą pateikti išlaidų kvitai patvirtina, jog ieškovės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė po 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, šių išlaidų dydį įvertinusi kaip pagrįstą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų apeliacinius skundus atmetus, ieškovių apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atlygintina 80% ieškovių bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovėms priteistina po 170 Lt iš atsakovo L. M., po 170 Lt iš atsakovo T. J. ir po 460 Lt iš atsakovo A. R.. Taip pat iš atsakovų L. M. ir T. J. valstybei priteistina po 4,60 Lt, iš atsakovo A. R. 12,80 Lt apeliacinio teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, bei iš atsakovų L. M. ir T. J. po 15 Lt, iš atsakovo A. R. 105 Lt už patenkintą ieškovių pateikto apeliacinio skundo dalį mokėtino žyminio mokesčio. Bendra iš atsakovų L. M. ir T. J. ieškovei E. G. priteistina atstovavimo išlaidų atlyginimo suma - po 230Lt, iš atsakovo A. R. - 625 Lt, bendra iš atsakovų L. M. ir T. J. ieškovei J. K. priteistina atstovavimo išlaidų atlyginimo suma - po 310Lt, iš atsakovo A. R. - 845 Lt. Bendra iš atsakovų L. M. ir T. J. valstybei priteistina žyminio mokesčio suma - po 67 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo suma - 5,90 Lt, iš atsakovo A. R. atitinkamai 427 Lt ir 16,80 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų apeliacinius skundus atmesti.
Ieškovių apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, iš atsakovų solidariai ieškovei E. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1 500 Lt, ieškovei J. K. - iki 3 000 Lt, iš atsakovo A. R. ieškovei E. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3 000 Lt, ieškovei J. K. - iki 6000Lt.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.
Priteisti iš atsakovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.
Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 427 Lt žyminio mokesčio ir 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.