Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. V. nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. V. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, T. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. V. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir T. V. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes ir T. V. paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir T. V. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir T. V. paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. balandžio 14 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 15 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 15 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 1 diena.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

15. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

16. Nekyla abejonių dėl to, kad T. V. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

17. Nuteistajam T. V. 2023 m. rugpjūčio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad T. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus mažiau nei 5 metus laisvės atėmimo bausmės iš septynerių metų, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už keliolika nusikalstamų veikų, už kurias bausmės paskirtos net keliais nuosprendžiais, dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad šiuo metu T. V. atlieka devyniais nuosprendžiais paskirtą bausmę, nuosprendžiais paskirtos bausmės dažnu atveju buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu būdu. Tai, kad šiuo metu atliktos bausmės dalies atlikimas nėra pakankamas patvirtina ir tai, kad tik 2023 m. rugpjūčio 17 d. vertinimo metu T. V. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ankstesnių 2022 m. birželio 16 d. ir 2023 m. kovo 10 d. vertinimų metu, jam buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis nuo 2021 m. spalio 22 d. dienos dirba, su artimaisiais ir žmona palaiko socialinius ryšius, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad T. V. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

18. Vien aplinkybės, kad T. V. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2019 m. balandžio 15 d., jis yra 17 kartų pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, 14 kartų baustas drausmine tvarka. Taigi, teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nėra jokio pagrindo net ir įvertinant tai, kad jis buvo 14 kartų skatintas.

19. Šiame kontekste, vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar matoma, jog nuteistasis negeba atpažinti, kad visų veiksmų eiga turi pasekmes ir dažniausiai tai yra teigiamų ir neigiamų pasekmių mišinys, T. V. neapgalvoja, kokias pasekmes jo elgesys gali / galėjo sukelti, jo savianalizė ganėtinai paviršutiniška. Pats nuteistasis savęs vertinimo anketoje nurodo, kad impulsyvūs veiksmai bei tų pačių klaidų kartojimas jam vis dar yra problema. O su T. V. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, impulsyvūs veiksmai, tų pačių klaidų kartojimas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Kalbant apie nuteistojo nuostatas nurodoma, kad pastaruoju metu stebimas pakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Vis dėl to, šiame kontekste svarbu tai, kad nors nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinė drausminė nuobauda taikyta 2021 m., tačiau tai taip pat parodo, kad T. V. elgesys teigiama linkme pradėjo keistis tik gana neseniai. Vertinant ilgą kriminalinę nuteistojo istoriją tai yra per trumpas laikotarpis tam, kad būtų padaryta išvada dėl jo galimybės lygtinio paleidimo metu laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių. Šią išvadą ypač patvirtina tai, jog ankstesnių lygtinių paleidimų taikymų metu nuteistasis pažeidė visas jam taikytas lygtinio paleidimo sąlygas, taigi, abejotina, kad per tokį trumpą laikotarpį nuteistojo elgesys iš tiesų pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas jam taikyti lygtinio paleidimo institutą.

20. Nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, žmona, su kuria 2023 m. liepos 11 d. sudarė santuoką, tačiau nuteistasis savo tėvų atžvilgiu yra įvykdęs nusikalstamą veiką. Santuoka su žmona yra sudaryta gana neseniai. Be to, ryšiai su šeimos nariais buvo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jie nebuvo apsauginiu veiksniu, darant nusikalstamas veikas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jie galėtų būti apsauginiu veiksniu ir lygtinio paleidimo metu.

21. Nors nuteistasis T. V. šiuo metu, būdamas įkalinimo įstaigoje, dirba, tačiau laisvėje stokojo oficialios darbinės patirties. Bausmės atlikimo metu yra išklausęs 12 klasių kursą, bet egzaminų nelaikė, kadangi suabejojo ar pavyks išlaikyti egzaminus, taigi, neturi vidurinio išsilavinimo. Yra įgijęs suvirintojo staliaus, elektriko bei siuvėjo specialybes. Tačiau oficialiai, būdamas laisvėje T. V. yra dirbęs 8 mėnesius, nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nevykdė jokios oficialios darbinės veiklos. Pats nuteistasis nurodo, kad dirbdavo nelegaliai. Šiuo metu itin didelę reikšmę sudaro legalaus ir teisėto pragyvenimo šaltinio užtikrinimas po bausmės atlikimo. Nors nuteistasis ir pateikė sutikimą dėl priėmimo į darbą lygtinio paleidimo metu, tačiau vertinant itin nestabilią nuteistojo darbinę patirtį, kol kas kelia abejonių realus ir ilgalaikis darbas sutikimą pateikusioje įmonėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamas veikas T. V. darė siekdamas finansinės naudos, pats pripažįsta, jog turi problemų su finansų valdymu, susidorojimu su skolomis, o remiantis oficialiais duomenimis turi priteistų civilinių ieškinių, baudų, skolingas antstoliams. Atsižvelgiant į nuteistojo situaciją, finansiniai įsiskolinimai laikytini reikšmingais. Todėl nors šiuo metu nuteistasis ir dengia finansinius įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo, iš jo išgyvena, tačiau oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali lemti finansinį nestabilumą išėjus iš įkalinimo įstaigos bei gali tapti paskata pakarotinai nusikalsti.

22. Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymą T. V. atžvilgiu taip pat svarbu įvertinti nuteistojo emocinę gerovę. Nustatyta, kad T. V. trūksta savikritiškumo savo paties ir nusikalstamų veikų atžvilgiu, neįžvelgia savo neigiamų savybių (neskaitant nusikalstamų veikų darymo). Yra fiksuota savižalos istorija. Nuteistasis yra išsakęs suicidines mintis ir autoagresyvius ketinimus, kaip pagrindą įvardino norą gauti vaistų bei sulaukti pareigūnų dėmesio, nurodo, kad savižalos atvejai buvo manipuliatyvūs, tačiau realių minčių apie savižudybę niekada neturėjo.

23. Nors T. V. skunde nurodo, kad nėra pagrindo analizuoti anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir asmens teistumų svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šiuo metu T. V. nusikalstamą veiką atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Dabar atliekama bausmė yra paskirta keletu nuosprendžių už daugiau nei dvidešimties nusikalstamų veikų padarymą, įvertinant gana jauną nuteistojo amžių ir tai, kad nusikalstamos veikos iš esmės buvo padarytos dėl finansinių paskatų, laikytina, kad tai taip pat yra itin svarbi aplinkybė. Įvertinus T. V. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų intensyvumą, nelaikytina, kad atlikus mažesnę nei penkerių metų bausmę iš paskirtų septynerių metų bus pasiekti bausmės tikslai.

24. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: nepastovi gyvenamoji vieta, turi mažą / nestabilią darbo patirtį, rašymo problemos, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Šių aplinkybių kontekste svarbu tai, kad išvadintiems kriminogeniniams veiksniams atsverti yra nustatyti tik trys apsauginiai veiksniai: teigiama darbinė motyvacija, socialinių ryšių palaikymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros apribojimų atžvilgiu.

25. Skunde nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje lygtinis paleidimas yra taikomas daug rečiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, o tarptautiniai teisės aktai skatina dažniau taikyti lygtinio paleidimo institutą. Atsakant į šį skundo argumentą pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas Lietuvos Respublikoje bausmę atliekantiems asmenims yra taikomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, dėl kiekvieno lygtinio paleidimo taikymo atvejo yra sprendžiama individualiai, todėl šiuo atveju negalima vadovaujantis tuo, jog palyginus Lietuvos Respublikos ir kitų šalių lygtino paleidimo taikymo atvejų skaičių vidurkį, Lietuvoje šis institutas taikomas rečiau, šiuo atveju taikyti lygtinį paleidimą.

26. Šiame kontekste tai pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam T. V. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad T. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

27. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.