- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-538-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- J. A. L.
- Atsakovas
- T. K., Nacionalinės, Lietuvos, T., B. V.
- Skolininkas
- B. V.
- Advokatai
- Povilas Eigminas, Vidmantas Jakavičius
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui J. A. L., ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Jakavičiui, atsakovo T. K. atstovams A. B., advokatui Povilui Eigminui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jolitai Bendoriūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. L. ieškinį atsakovui T. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos žemėtvarkos skyriui, tretieji asmenys antstolis D. B., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S., S. N., dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties panaikinimo (actio Pauliana) bei restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė: 1) panaikinti dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą 2006-10-05 tarp dovanotojo B. V., mirusio 2008-05-24, ir apdovanotojo (B. V. sūnaus) atsakovo T. K. dėl 14,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės raj., dovanojimo; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo T. K. ieškovo naudai 32 021 litą; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal jo - ieškovo ieškinį 2005-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla atsakovui B. V. dėl 600 000 litų paskolos grąžinimo, o ieškinio užtikrinimui teismo 2003-06-13 nutartimi buvo areštuoti atsakovo B. V. vardu registruoti 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k. (19.34 ha) (duomenys neskelbtini) k. (15,7 ha) ir (duomenys neskelbtini) k. (18,04 ha) Kalvarijos sav. Lietuvos apeliacinis teismas 2007-06-20 sprendimu ieškinį patenkino - iš B. V. ieškovo naudai priteisė 600 000 Lt paskolos. 2007-07-09 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 628 000 litų išieškojimo iš skolininko B. V. ir pateiktas antstoliui D. B. vykdyti 2007-12-27. Teigė, jog apie ginčo dovanojimo sandorį sužinojo 2008 m. spalio pabaigoje (žodžiu telefonu), o 2008-11-05 atvykus į antstolio kontorą - jam įteiktas 2008-07-29 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad skolininko B. V. apdovanotas sūnus atsakovas T. K. pagal ginčo dovanojimo sutartį įgytą žemės sklypą 2008-11-07 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė S. N. už 20 000 litų. 2008-05-24 B. V. mirė. Kadangi nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, B. V. turtas paveldėjimo teise CK 5.62 str. pagrindu perėjo valstybei - Lietuvos Respublikai, 2010-09-22 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldimą turtą sudaro: 1) 18,0400 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini) k.; 2) 19,3400 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini) k., Kalvarijos sav.. Nurodė, kad 2006-10-06 ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartis, remiantis CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d. l p., kuria pažeisti ieškovo - kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti panaikinta, nes ieškovas kaip kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgijo teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1. 138 str.). Taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovo nuomone, yra CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetas 2006-10-05 ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2006 m. spalio 5 d. 14,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) k., Kalvarijos sav., Marijampolės sav., dovanojimo sutartį, sudarytą tarp dovanotojo B. V. ir apdovanoto asmens T. K., patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , pritaikė restituciją ir priteisė iš atsakovo T. K. ieškovui J. A. L. 32 021 litą, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudaryti skolininkas B. V. neprivalėjo ir šis sandoris sudarytas su artimu giminaičiu (tėvo su sūnumi), todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str. l d. l p.) ir byloje nepaneigtas. Teismas, įvertinęs atsakovo ir jo tėvo veiksmus: atsakovas gerai žinodamas apie tėvo skolinius santykius su ieškovu ir civilinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme eigoje 2006-10-05 dovanojimo būdu įgijo iš tėvo 14,1000 ha žemės sklypą, kurio (žemės sklypo) skolininkas B. V. 12-ka mėnesių po Apskrities viršininko 2005-09-27 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jį, neregistravo viešame registre, o 2006-10-04 užregistravęs - skubiai jau kitą dieną -2006-10-05- padovanojo sūnui, darė išvadą, jog tai tik patvirtina ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą. Teismas darė išvadą, jog skolininkas B. V. sudaryti dovanojimo sandorio neprivalėjo, o padovanodamas šį žemės sklypą sūnui T. K. pažeidė kreditoriaus - ieškovo L. - interesus, nes sumažino savo mokumą ir taip pažeidė kreditoriaus teises, t.y. dovanojimo sutartimi buvo sąmoningai siekiama išvengti prievolės ir būsimo teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad ginčo dovanojimo sandoris ydingas ir pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad ieškovas apie ginčo dovanojimo sandorį sužinojo žodžiu 2008 m. spalio pabaigoje, raštu - lapkričio mėn. 5 d., o ieškinį pareiškė 2008-12-23, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas ieškinio senaties termino pradžios nesiejo su ginčijamos sutarties išviešinimu, 2006-10-05 įregistruojant ją viešame registre, bei vykdomojo rašto 2007-07-09 išrašymu ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 nutartimi, nes esant pritaikytoms sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėms, kreditoriui savaime neatsiranda pareiga domėtis registro duomenimis, t.y. ar skolininkas neįgyja naujo turto. Kadangi ginčo turtas yra perleistas sąžiningam trečiajam asmeniui S. N., todėl, teismo vertinimu, taikant restituciją, atsakovas T. K., kaip asmuo, privalantis grąžinti perleistą turtą, ir kuris yra nesąžiningas, privalo atlyginti didžiausią perleisto turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.) – ginčo žemės sklypo 32 021 Lt rinkos vertę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., nes skundžiamame sprendime iš esmės nenagrinėjo atsakovo išsakytų argumentų, jog ieškovas prašė teismą ginti jau pasibaigusią, t.y. ieškinio padavimo dieną jau negaliojančią reikalavimo teisę, tuo pačiu teismas pažeidė CPK 185 str., nes visiškai nevertino bylos įrodymų, reikšmingų nustatant aplinkybę, ar kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę tiek sprendimo priėmimo dieną, tiek ieškinio padavimo dieną, teismas tik apsiribojo bendro pobūdžio fraze, jog CK 5.62 str. 3 d. nėra teisinis pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau šio teiginio teismas jokiais argumentais negrindė, jokių įrodymų nevertino. Apeliantas nurodo, jog ieškovo, kaip kreditoriaus teisė, yra negaliojanti, todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti CK 6.66 str. 1 d., kadangi 2008-05-24 mirus B. V., baigėsi ir ieškovo reikalavimo teisė į priteistą 600 000 Lt sumą tiek, kiek ji viršiją B. V. palikimą sudarantį turtą. Teigia, kad jis - atsakovas byloje rėmėsi teisine aplinkybe - CK 5.62 str. 3 d., pagal kurią, kai palikimą paveldi valstybė, visos kreditorių reikalavimo teisės, viršijančios mirusio palikėjo turtą, baigiasi, nes jos nėra valstybei privalomos, su šia aplinkybe ieškovas sutinka (2010-10-20 posėdžio protokolo 5 psl.), todėl atsakovas jos net neprivalo įrodinėti. Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimo teisė yra negaliojanti, todėl teismas neturi ką ginti ir CK 6.66 str. 1 d. negali būti taikoma. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes visų pirma teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2009 m. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, pripažino, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir kad ieškovo poziciją reikia suprasti kaip prašymą atstatyti pasibaigusį ieškinio senaties terminą, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią objektyviuoju sąžiningumo kriterijumi laikytinas duomenų apie ginčijamą sandorį registravimas viešajame registre, be to, akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas tik dėl ieškovo nerūpestingumo. Teigia, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindus, nes dovanojimas yra vienašalis sandoris, sudaromas dovanotojo, o ne apdovanotojo, todėl šioje byloje tinkamu atsakovu dėl dovanojimo sutarties panaikinimo galėjo būti tik velionis B. V., dovanojęs žemės sklypą pagal ginčijamą sandorį, tačiau atsakovu jis nebuvo nurodytas, todėl iki 2010-01-05 CPK 135 str. reikalavimus atitinkantis ieškinys, kuriame būtų nurodytas tinkamas atsakovas, šioje byloje nebuvo pateiktas, kai tuo tarpu CK 1.130 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties eigą nutraukia tik ieškinio pateikimas įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto nuomone, šioje byloje ieškinio senaties eiga negalėjo nutrūkti anksčiau, nei 2010-01-05. Pažymi, kad ieškovas neprašė pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, todėl teismas, atsakovo nuomone negalėjo priimti tokio sprendimo, t.y. teismo kompetencijos ribų peržengimas - akivaizdus procesinis pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovas J. A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu, kaip pažeidžiantį kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnis), todėl nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra CK 6.66 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių kreditoriaus interesų gynimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kitus atsakovo pateiktus įrodymus. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas pilnai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrįsti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas Jurgis A. L. su B. V., kuris ginčo sandoriu 2006 m. spalio 5 d. padovanojo žemės sklypą atsakovui T. K., 1994 10 18 sudarė paskolos sutartį, su jos 2003 09 08 pakeitimo sutartimi, kuria paskolino skolininkui B. V. 600 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu paskolos sutartį nutraukė ir paskolos sutartyje nurodytą sumą priteisė iš B. V..
Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos kelios sąlygos, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys: 1) skolininkas turi sudaryti sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti (jeigu sudaryti sandorį buvo skolininko pareiga, Pauliano ieškinys negalimas); 2) skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, tai reiškia, kad, sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; 3) kreditoriaus interesas taip pat gali būti pažeistas, jeigu skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, t.y. ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano ieškinys negalimas.
Nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas dėl įstatyme - CK 6.66 straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų buvimo Pauliano ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį, t. y. skolininkas (B. V.) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad skolininkas žemės sklypą privalėjo padovanoti pilnamečiam sūnui; sandoris pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) teises, nes, neatlygintinai perleidęs sūnui nekilnojamąjį turtą, skolininkas sumažino savo galimybes grąžinti skolą, apie kurią jam buvo žinoma iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamoje byloje keliamas kreditoriaus reikalavimo galiojimas, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi sumažinus galimybes grąžinti skolą bei mirus skolininkui. Apeliacinio skundo argumentai, jog skolininkui B. V. 2008 05 24 mirus baigėsi ir ieškovo reikalavimo teisė į priteistą 600 000 Lt sumą yra nepagrįsti, kadangi akivaizdu, jog priteista suma nėra grąžinta, palikėjo skolos viršija valstybės paveldėto turto vertę (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), o pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas Pauliano ieškiniui pareikšti, kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; UAB „Automašinų verslo centras“ v. UAB „Baltijos realizacijos centras“).
Apeliaciniu skundu apeliantas kaip esminę aplinkybę ieškiniui atmesti nurodo ieškinio senaties termino pasibaigimą. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Byloje nustatyta, kad ginčo sandoris sudarytas 2006 m. spalio 5 d., minėtu laikotarpiu tarp paskolos sandorio šalių vyko teisminiai ginčai, priėmus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo, sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, galutinai ginčas tarp J. A. L. ir B. V. buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi palikus galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą. Pažymėtina, kad vykstant teisminiams ginčams tarp Jurgio A. L. ir B. V., J. A. L. reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei buvo areštuotas paskolos gavėjo turtas (areštuoto turto vertė mažesnė už kreditoriaus pareikštus reikalavimus), tačiau į turto arešto aktą ginčo sandoriu perleistas turtas nebuvo įtrauktas, kadangi priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, B. V. nuosavybės teises įregistravo 2006 m. spalio 4 d., ginčo dovanojimo sandorį sudarė sekančią dieną, t.y. 2006 m. spalio 5 d. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog nuosavybės teisių įregistravimas skolininko vardu bei dovanojimo sandorio sudarymas, negali būti pripažintos pakankamomis, jog kreditorius buvo neapdairus ar nerūpestingas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia, kadangi pagrįstai ieškinio senaties pradžia nustatyta nuo to momento, kai antstolis ieškovui pateikė duomenimis apie ginčo sandorį, todėl sprendžia, jog ieškinį teisme pareiškus 2009 m. sausio 26 d. ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą panaikinti dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, jog sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, skolininkas šio sandorio neprivalėjo sudaryti, kita sandorio šalis nebuvo sąžininga. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ginčo sandorį pripažino negaliojančiu ieškovo nurodytu faktiniu pagrindu, todėl gramatinis neatitikimas tarp ieškovo suformuluoto reikalavimo ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto ieškinio patenkinimo turinio, negali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovas J. A. L. prašo priteisti turėtas išlaidas, t. y. 1573 Lt advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo T. K. apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš atsakovo yra priteisiama prašoma atstovavimo suma. Minėtos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1573 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.