Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. M.–V. ieškinį atsakovui A. E. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas negalėjo procesinių dokumentų atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nes tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami šios įmonės adresu. Apelianto įsitikinimu, dėl šių aplinkybių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 285 str. 1 d. nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl 2016-02-24 buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi nuspręsta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. LR CPK 130 str. 1 d. nustato, kad procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas gali įteikti tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir LR CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu žinomu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti. 2015-12-29 patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo nustatyta, jog atsakovas iki 2015-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini), o tikrinimo metu duomenų apie kitas atsakovo darbovietes nebuvo. Nors atsakovas skunde nurodė, kad tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-03-08 pažyma patvirtina, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2016-01-15. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu buvo priimta 2016-01-14, todėl akivaizdu, jog nutarties priėmimo metu atsakovo darbo vieta teismui negalėjo būti žinoma. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016-01-12 pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė neprašė teismo paskirti atsakovo kuratorių, todėl kuratoriaus paskyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010 ir kt.). Taigi nesant duomenų apie atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresus bei nesant galimybės byloje paskirti kuratorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, todėl esant ieškovės prašymui, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovę įžeidžiančius komentarus parašė atsakovas. Apelianto teigimu, byloje esantys duomenys apie įžeidžiančio komentaro autoriaus IP adresą nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, nes komentaro patalpinimo metu šis adresas atsakovui nepriklausė. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės turi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 288 str. 4 d. nustato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad asmuo, pasirašęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, 2013-10-09, 08.47 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) komentuodamas 2007-01-24 dienraščio „Vakarų ekspresas“ interneto svetainėje publikuotą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė ieškovę įžeidžiančią informaciją. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS tyrėjo 2015-03-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pagal gautą specialiųjų užduočių biuro informaciją IP adreso (duomenys neskelbtini) vartotojas yra atsakovas A. E.. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovės pateikti įrodymai apie IP adreso priklausomybę nepatvirtina, kad komentarus rašė atsakovas, nes IP adresas gali būti kintantis ir komentaro patalpinimo metu galėjo priklausyti kitam vartotojui. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimais nebuvo paneigti byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad IP adresas, iš kurio buvo parašyti ieškovę įžeidžiantys komentarai, priklausė atsakovui. Prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė ir nenurodė kitų įrodymų, kurie leistų teismui abejoti byloje nustatytų faktinių aplinkybių egzistavimu ir priimto sprendimo už akių teisingumu. Be to, vien tai, kad atsakovas kitaip vertina byloje surinktų įrodymų įrodomąją reikšmę nagrinėjamu atveju nėra pakankama aplinkybė bylos nagrinėjimui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas į bylą pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str.). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, taip pat atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galėjo susiformuoti teismo įsitikinimas dėl ieškovę įžeidusių komentarų autoriaus tapatybės. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo 2016-02-24 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (LR CPK 288 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį palikti nepakeistą.