- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2-46-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01204-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- K. P.
- Advokatai
- Edita Gaubienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovui R. P., atsakovei K. P., jos atstovei advokatei Editai Gaubienei, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pareikštą atsakovei K. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti turtą; palikti santuokinę pavardę - Plečkaitis. Ieškinyje nurodė, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteistinas; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę pagal jos pageidavimą. Taip pat nurodė, kad santuoką sudarė 1987-06-27, Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įrašas Nr. 229 padarytas 1987-06-27. Susituokė su atsakove, nes tikėjosi, kad jam pavyks sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Su atsakove santuokoje pragyveno 27 metus, užaugino vaikus. Santuokoje iš pradžių gyveno gražiai, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingi norai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Bandė su atsakove gyventi draugiškai, be barnių. Abu dėjo pastangas pakeisti tarpusavio santykius, tačiau nepavyko. Visą tą laiką jis praktiškai gyveno dėl vaikų. Jau daugiau negu pusantrų metų su atsakove gyvena skyrium. Jiedu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovė nesutinka skirtis ir savo tokio elgesio neargumentuoja. Pagrindinis jo noras yra išsiskirti su atsakove oficialiai, nes faktiškai jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs. Jis nori pradėti iš naujo kurti savo gyvenimą. Jiedu nebegyvena santuokinio gyvenimo, jie nebejaučia vienas kitam meilės ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Jo giliu įsitikimu, jie abu su atsakove yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nesugebėjo suderinti savo skirtingų charakterių ir išsaugoti šeimos. Jie nepakankamai vienas kitą mylėjo ir gerbė, nesugebėjo darniai vesti bendro ūkio, todėl jų santuoka iširo. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimos nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl santuoką būtina nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to abu su atsakove yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir išlaikymas vienas kitam yra nepriteisiamas. O santuokos metu, jo, ieškovo vardu 1996-08-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. S39/96-2861 pagrindu įgytą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį http://www.reuistrucentras.lt/masvert/paieska obj.jsp. atliktą pagal verčių žemėlapius, yra 848.00 Lt, po santuokos nutraukimo prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam (ieškovui). Santuokos metu, jo, ieškovo vardu įgytą priekabą, kurios b.m. mažiau arba lygu 0,75t ir kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal visuotinai prieinamus ir pripažintus šaltinius www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt yra 100.00 Lt, - po santuokos nutraukimo prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam (ieškovui). Taip pat nurodė, kad bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas neregistruotas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Pažymėjo, jog asmeninių kreditorių jis neturi. Bendrų su atsakove kreditorių taip pat neturi. Nors apie atsakovės turimus asmeninius kreditorius jis duomenų neturi. Taip pat pažymėjo, jog santuokinis gyvenimas ir šeimos išsaugojimas nebeįmanomas, santuoka yra faktiškai iširusi, susitaikymo terminas būtų netikslingas ir neturėtų prasmės, pažeistų jo interesus, todėl prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Šiame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu bei jo reikalavimais sutinka tik iš dalies. Santuoką su ieškovu nutraukti sutinka, tačiau visiškai nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodomomis jų santuokos iširimo priežastimis bei tuo, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. O tikroji jų santuokos iširimo priežastis yra ta, jog ieškovas prieš keletą metų susirado kitą moterį ir palikęs šeimą išėjo gyventi su ja. Tai ir buvo pagrindinė jų šeimos iširimo priežastis. Šiuo metu jau daugiau nei pusantrų metų ji kartu su ieškovu negyvena, nes jis gyvena su kita moterim jo ieškinyje nurodomu adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog jų šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti jokių galimybių ji nemato. Esant tokioms aplinkybėms mano, jog jų santuoka iširo dėl ieškovo santuokinės neištikimybės, t.y. dėl ieškovo kaltės, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymas nebūtų priteisiamas, kadangi abu darbinti ir gali gauti lėšų pragyvenimui. Dėl turto padalinimo. Tai su šia ieškovo ieškinio reikalavimų dalimi ji nesutinka iš esmės, kadangi ieškovas savo ieškinyje nurodo ne visą jų santuokos metu įsigytą turtą. Ieškovas į dalintino turto masę visiškai neįtraukė automobilį, kurį jie įsigijo santuokos metu ir kurį ieškovas prieš kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo be jos žinios perregistravo kito asmens vardu. Taip pat ieškovas savo ieškinyje nieko neužsimena ir apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą iš jų bendrų pinigų (santuokinių lėšų). Šiame name, kuris visą laiką nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai, jie gyveno nuo pat jų santuokos pradžios, t.y. nuo 1987 m.. Šiame name ji gyvena iki šiol. Per daugiau nei dvidešimt metų į šio namo ir prie jo esančių kitų statinių priežiūrą, išlaikymą, remontą, renovavimą jie investavo nemažai savo santuokinių lėšų. Apie tai savo ieškinyje ieškovas visiškai nieko neužsimena ir nesiūlo jokio šio klausimo sprendimo būdo. Ji su tokai ieškovo pozicija šiuo klausimu nesutinka. Kadangi po ieškovo motinos mirties šį gyvenamąjį namą ir kitus statinius paveldėjo ieškovas ir jie tapo jo nuosavybe, tai mano, jog ieškovas turėtų sumokėti jai piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą iš bendrų santuokinių lėšų arba šis turtas (ar jo dalis) turėtų būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jų santuoka iširo dėl atsakovo santuokinės neištikimybės, todėl iš ieškovo reikalaus ir neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo. Su ieškovo ieškinio reikalavimu dėl pavardžių sutinka. Be to, ji sutinka ir su ieškovo pozicija dėl galimybės šią bylą užbaigti taikos sutartimi, t.y. nutraukti jų santuoką abipusiu susitarimu, tačiau tik tokiu atveju, jei ieškovas atsižvelgs į jos interesus padalijant jų santuokos metu įsigytą turtą bei santuokinių lėšų investavimą į jo motinos (šiuo metu ieškovo) turtą. Kompensacijos už turto pagerinimą dydžio bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimai yra derybų objektas. Nepavykus šiuo klausimu rasti kompromisą ji pasilieka teisę byloje reikšti priešieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakydamas į klausimus patikslino, jog nuo 2013 m. kovo mėnesio su atsakove gyvena skyrium. O iš esmės jo kaltė dėl santuokos iširimo ta, kad jis daugiau neiškentė taip gyventi kaip gyveno iki pradėjimo gyventi skyriumi su atsakove. Neigė, jog santuoka iširo dėl jo neištikimybės. O (duomenys neskelbtini), jis gyvena nuomininko teisėmis. Taip pat neigė, jog gyvenamasis namas, kuriame jiedu su šeima gyveno, pagerintas iš jų bendrų pinigų. O šis pagerintas visai iš kitų šaltinių. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad po motinos mirties liko klausimas pagal sąžiningumo kriterijų išmokėti dalis įpėdiniams. Pripažino, jog santuokoje su atsakove buvo įgiję automobilį. Šį automobilį (VW Touran, 2003 metų laidos) iki ieškinio teismui padavimo jis pardavė už 3500 Lt. Nesutiko, jog šio vertė 10000 Lt. Iš esmės sutiko, jog iš jo atsakovės naudai būtų priteista 10000 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę santuokos metu užgyvento turto dalį. Papildė, jog atsakovė po jo apsilankymo namuose, kuomet jis pasiėmė telefono priedėlį, pakeitė laukinių namo durų spyną.
Teismo posėdžio metu atsakovė iš esmės su ieškiniu nesutiko. Turi pagrindo manyti, jog santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Iš pradžių ji gavo anoniminį laišką dėl ieškovo neištikimybės. Bandė su ieškovu kalbėti. Tačiau šis su ja šia tema ir kitomis iš vis nesikalbėjo. Po maždaug dvejų metų, 2013 m. kovo 24 d. ieškovas pasakė, jog išeina iš namų. Ji (ieškovė) padėjo jam dar ir daiktus susidėti. Turi pagrindo manyti, kad jis išėjo gyventi pas kitą moterį, nurodė šios vardą ir pavardę ir jog jis šiuo metu pas šią gyvena. Atkreipė dėmesį į tai, kad ji (atsakovė) augino, prižiūrėjo du vaikus, ji periodiškai dirbo, jų šeimai materialiai padėjo jos motina. Be to, jos galva santuokoje įgyto automobilio VW Touran vertė apie 10000 Lt. Neneigė, jog po ieškovo apsilankymo namuose ji pakeitė laukinių namo durų spyną. Atsakovė priešieškinio nepareiškė.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. J. paaiškino, jog ieškovas jo giminaitis, šis jam sūnėnas. Jis gyveno name, kuriame gyveno ieškovas su atsakove. O ieškovas su atsakove gyveno labai gražiai, darniai, be barnių, kol ieškovas susirado kitą moterį. O tai paaiškėjo, kai jis (liudytojas) perdavė atsakovei laišką iš Plungės, o šiame buvo parašyta, kad ieškovas turi meilužę, jog ši dažnai važinėja pas atsakovą į darbą. Atsakovas iš namų išėjo 2013 m. kovo mėnesį nieko nesakęs. Vėliau jam ieškovas pripažino, jog turi kitą moterį. Be to, jis sutiko ieškovą su kita moterimi, šiai įsikibus jam už parankės. Be to, 2002 -2003 metais ieškovo brolis darė namo remontą, o ieškovo šeima buvo pasidariusi remontą toje namo dalyje, kurioje gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų aišku, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 1987-06-27 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.229 (b.l. 9). Šalių vaikai pilnamečiai. Šalys santuokos metu įgijo turtą: 848.00 Lt (245,60 EUR) vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 100,00 Lt (28,96 EUR) vertės priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini); 3500 Lt (1013,67 EUR) vertės automobilį VW Touran, bendrai už 4448,00 Lt (1288,23 EUR). Dalijamo bendro turto vertės atsakovė nenuginčijo. Šalys iki 2013-03-24 gyvenę (duomenys neskelbtini), nuo šios datos pradėjo gyventi skyrium ir iki šiol atskirai gyvena. Šalys kreditorių neturi.
Ieškinys tenkintinas šiais motyvais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, o atsakovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškovės, atsakovo bei liudytojo paaiškinimų, bylos medžiagos aišku, kad santuoka galutinai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų, kaip sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šalių paaiškinimai rodo, kad jie toliau taip gyventi kartu nenori, jie daugiau kaip metai neveda bendro ūkio, kartu negyvena. Todėl darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nevykdė savo kaip sutuoktinių pareigų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų stiprinti santuokinius ryšius ir ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius santykius. Jų šeimos, ir teismui taikant, išsaugoti nebeįmanoma, todėl, esant nustatytoms šioms aplinkybėms, darytina išvada, – pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuoka tarp šalių (sutuoktinių) nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis), paliekant atsakovei santuokinę pavardę – P. (CK 3.31 straipsnis).
Atsakovė atsikirtimą, jog santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės grindė liudytojo K. J. teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais. Vien šio liudytojo paaiškinimais nėra priežasties pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Be to, iš minėto liudytojo paaiškinimų akivaizdu, jog jis turi nusiskundimų dėl ieškovo, ilgas laikas gyvena viename name su atsakove, jam esant ligotam, ši jam padeda. Todėl šio liudytojo teismo išsakytus paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Juolab, kad minėti atsakovės argumentai nepatvirtinti jokiais kitais patikimais, nenuginčijamais įrodymais. Todėl minėti atsakovės argumentai atmetami.
Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo santuokos įregistravimo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2013-03-24. Ieškovas žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VW Touran įsigijo asmeninės nuosavybės teise savo vardu (t. 1, b. l. 12, 16). Nors šis turtas šalių įgytas po santuokos sudarymo ieškovo vardu, tačiau jis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Santuoka tarp šalių nutrauktina, todėl bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas ir į dalintiną turtą įtrauktinas auščiau aprašytas turtas. Ieškovas pateikė pasiūlymus dėl daiktų padalijimo (t.1., b.l. 4-7). Atsakovė tokio pasiūlymo nepateikė. Tačiau iš esmės prašo priteisti kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismas dalina šiuos daiktus (išskyrus automobilį), atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, į tai, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, į tai, jog šalys prieš pradėdamos gyventi skyrium dalį minėtų daiktų pasiėmė su savimi, į dalijamo turto savybes (dalomumą ar nedalomumą, paskirtį, kad turto padalijimas nepadarytų žalos pačiam dalybų objektui). Be to, padalindamas turtą tarp šalių lygiomis dalimis, teismas vadovaujasi teisingumo bei protingumo kriterijais. Teismas priteisia ieškovui žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas už parduotą automobilį gavęs 3500 Lt. Kadangi ieškovui atiteko minėti daiktai ir pinigai, t.y. bendrai už 1288,23 EUR, o atsakovei nieko, bei įvertinus tai, kad akivaizdu, jog atsakovės buvo indėlis į bendrą šeimos turtą, atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija 2896,20 EUR už jam tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šalys nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokoje turėta pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nurodė, kad prievolių kreditoriams neturi, jų vaikai pilnamečiai.
Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patenkintas ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos, todėl už šį reikalavimą iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 86,89 EUR žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas susijusias advokatės pagalbai apmokėti, tenkinamas iš dalies, įvertinus tai, kad jos naudai priimtas iš dalies sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1987-06-27 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 229, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo pavardžių nekeisti.
Priteisti ieškovui R. P. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), bendrai turto už 274,56 EUR (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 56 ct).
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovės K. P. naudai 2896,20 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei K. P. 200,00 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. P. valstybės naudai 86,89 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.