Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria palikta galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo kaltinamajam A. J., nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojamą nuo 2025 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. balandžio 14 d. apie 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž. P., nesunkiai sužalojo žmogų – N. K., o būtent, konflikto metu minėto sodo name Ž. P. tyčia sudavė du smūgius rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam N. K., kuriam nugriuvus ant grindų, jis (A. J.) ir Ž. P. tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankų kumščiais ir kojomis į galvos ir veido sritį nukentėjusiajam N. K., po to jis (A. J.) ir Ž. P. išvedė nukentėjusįjį N. K. į kiemą, kur Ž. P. sudavė nenustatytą kiekį smūgių ranka ir koja nukentėjusiajam N. K. į įvairias kūno vietas, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, nukentėjusįjį N. K. nuvedė į namo rūsį, kuriame Ž. P. koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajam N. K. į šoną, toliau Ž. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, atsivedus į namą nukentėjusįjį N. K., sudavė kumščiu smūgį į veido sritį nukentėjusiajam N. K., taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam N. K. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairio skruostinio lanko projekcijoje, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį, tokiu būdu nukentėjusiajam N. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosikaulių lūžio ir kairės akiduobės apatinės sienos lūžio, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. J. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į plastikinį paketėlį, iš kurių dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo pats, o likusį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys) 0,854 g. (? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 4,1 %), supakuotų permatomame paketėlyje, (duomenys neskelbtini) mieste neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs, jam priklausančioje rankinėje, iki kol 2024 m. liepos 8 d. 18.35 val. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnai, patikrinę jo rankinę, rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą¸ t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. A. J. į 2025 m. sausio 6 d. 9.00 val. Alytaus apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o į 2025 m. sausio 23 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį buvo atvesdintas policijos pareigūnų. Atvesdintas kaltinamasis teisiamajame posėdyje nesilaikė proceso tvarkos, replikavo, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, elgėsi agresyviai ir iš posėdžių salės išėjo be svarbių priežasčių. Nurodytos aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad kaltinamasis A. J. trukdo procesui, pradėjo slapstytis nuo teismo, jo buvimo vieta tapo nežinoma, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi jam buvo paskelbta paieška, o ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.

4. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d nutartimi A. J. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojamas nuo kaltinamojo sulaikymo dienos – nuo 2025 m. sausio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamasis A. J. aukštesniajam teismui pateiktu skundu prašo suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – periodiška registracija policijos įstaigoje, dokumento paėmimu arba intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad atvykęs į Alytaus apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį pareiškė nesutinkantis, kad yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes, jo vertinimu, šis jam inkriminuotas straipsnis turėtų būti pakeistas į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pripažįsta, kad užvaldytas emocijos teisiamajame posėdyje pasikarščiavo, bet nei teisme, nei už jo ribų nukentėjusiojo nepuolė, slapstytis taip pat nesislapstė.

5.2. Kaltinamasis pažymi, kad iš teismo salės savavališkai nepasišalino, o išėjo liepus teisėjai. Išėjo, kad nusiramintų. Po to jis skambino į teismą, klausė, ar jam paskelbta paieška, ar paskirtas suėmimas, bet niekas nieko jam nepasakė.

5.3. Atkreipia dėmesį, kad jį sulaikė tame pačiame, jo mamai priklausančiame name, kur jis ir gyvena. Iki tol su pareigūnais prasilenkinėjo gatvėje, niekas jo nestabdė. Iki tol lankėsi Užimtumo tarnyboje, ugdymo bei medicinos įstaigose ir niekur nesislapstė.

5.4. Kaltinamojo vertinimu, teismas jam galėjo paskirti griežtesnę kardomąją priemonę (dokumentų paėmimą ir pan.), bet ne pačią griežčiausią – suėmimą. Pažymi, kad jis norėjo pradėti mokytis (trūko tik medicininių dokumentų), būtų pradėjęs dirbti plytelių klojėju. Dabar viskas veltui. Be mokslo ir darbo išėjęs iš kalėjimo vėl pateks į gatvę. Supranta savo priklausomybę alkoholiui. Teisėjos prašė paskirti įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau vietoje to jam paskyrė „reabilitaciją“ – suėmimą.

5.5. Apibendrindamas skundą nuteistasis nurodo prašantis šanso pasitaisyti, supranta savo klaidą, nori įgyti plytelių klojėjo specialybę, nes tai gerai apmokamas darbas, nori pradėti normalų gyvenimą.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo A. J. skundas atmetamas.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje arba 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde kaltinamasis A. J. teigia, kad jo veiksmai dėl 2024 m. balandžio 14 d. veikos turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo arba jo termino pratęsimo klausimus bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apygardos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis A. J. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai tokių duomenų pakanka. Tokiais duomenimis laikytini tiek paties A. J., tiek kito šioje baudžiamojoje byloje kaltinamo asmens dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialistų išvados, kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra be alternatyvių bausmių (laisvės apribojimo arba arešto) už šį nusikaltimą gali būti paskiriamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, aptariamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

10. Skundžiama nutartimi A. J. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti ir jo terminas nustatytas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 2 punkte (trukdys procesui) numatytais pagrindais.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų įtariamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių pakanka.

13. Nustatyta, kad teismo šaukimas į 2025 m. sausio 6 d. 9.00 val. Alytaus apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį kaltinamajam A. J. buvo įteiktas tinkamai, apie jo gavimą kaltinamasis patvirtino el. paštu. Tačiau dėl nežinomų priežasčių A. J. į teisiamąjį posėdį neatvyko, teismui bandant su juo susiekti bylos duomenyse esančiu jo paties nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepavyko – telefonas buvo išjungtas. Dėl šios priežasties baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 7 d. nutartimi skirtas šio kaltinamojo atvesdinimas į teisiamąjį posėdį, vyksiantį 2025 m. sausio 23 d. 9.00 val. Į pastarąjį teisiamąjį posėdį atvesdintas kaltinamasis teisiamajame posėdyje nesilaikė proceso tvarkos, replikavo, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, elgėsi agresyviai ir iš posėdžių salės išėjo be svarbių priežasčių. Skunde kaltinamasis teigia, kad jis iš salės pasišalino ne savavališkai, o liepus teisėjai. Iš 2025 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu kaltinamasis atsisėdęs iš vietos kalbėjo (replikavo, komentavo) neleisdamas pasisakyti teisėjai, ją pertraukdamas, dėl ko jį teisėja ne kartą perspėjo. O kaltinamajam pareiškus, kad jis iš viso gali išeiti iš teismo posėdžių salės, teisėja kaltinamąjį įspėjo, kad jam pasišalinus iš posėdžio, teismas spręs klausimą dėl kardomosios priemonės jam pakeitimo griežtesne. Todėl minėti skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nurodytų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamasis, be svarbių priežasčių pasišalinęs iš teisiamojo posėdžio, pradėjo slapstytis nuo teismo, jo buvimo vieta tapo nežinoma, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi jam buvo paskelbta paieška.

14. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. J. įtrauktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 7 d. nutarimu paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, A. J. buvo nurodyta nepasišalinti iš minėtos faktinės gyvenamosios vietos. Nors skunde kaltinamasis ir teigia, kad jis niekur nesislapstė (dėl savo poreikių tenkinimo vyko į įvairias įstaigas), vis tik, kaip matyti, tinkamo A. J. dalyvavimo procese kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš gyvenamosios vietos, užtikrinti nepavyko. Būdamas tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį jis be svarbių priežasčių į jį neatvyko, jo paties nurodytu telefono numeriu neatsiliepė, atvesdintas į teisiamąjį posėdį elgėsi agresyviai, savavališkai be svarbių priežasčių pasišalino iš teisiamojo posėdžio.

15. Skunde nuteistasis teigia, kad jis po 2025 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio skambino į teismą, klausė, ar jam paskelbta paieška, ar paskirtas suėmimas, bet niekas nieko jam nepasakė. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad skambindamas teismo raštinės darbuotojai A. J. grasino sudaužyti teisme kameras, langus, išdaužyti inventorių.

16. Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, kaip minėta, įtrauktas savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taigi, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. J. su gyvenamąja aplinka nėra saistomas stipriais socialiniais ar ekonominiais ryšiais.

17. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja didelė rizika, jog būdamas laisvėje A. J. gali bandyti pabėgti (pasislėpti) nuo teismo ar potencialios pakankamai griežtos bausmės vykdymo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas šioje proceso stadijoje egzistuoja.

18. Skundžiama nutartimi konstatuotas ir BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas. Nors nutartyje jis nėra detaliau argumentuojamas, teisėjų kolegija sutinka, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui.

19. Skiriant (tęsiant) suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami (tęsdami) suėmimą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

20. Kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį A. J. pareikšti dėl to, kad jis pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas kartu su Ž. P., nukentėjusiajam N. K. galimai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosikaulių lūžio ir kairės akiduobės apatinės sienos lūžio. Iš bylos duomenų matyti, kad savo kaltę dėl šio nusikaltimo A. J. neigia, skunde nurodo, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (past. – numatančią mažesnę maksimalią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę). 2025 m. sausio 23 d. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu A. J. nesilaikė proceso tvarkos, replikavo, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, grasino po posėdžio sumušti nukentėjusį. 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdyje svarstant kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į griežtesnę (suėmimą) klausimą A. J. dėl šio grasinimo paaiškino sakęs, kad sumuš nukentėjusįjį, jei jį nuteis, kad žinotų, už ką yra nuteistas. Nors kaltinamasis minėto posėdžio metu ir pasiaiškino, kad dėl nepagrįsto apkaltinimo būdamas paveiktas emocijų gali bet ko prikalbėti, visgi, teisėjų kolegijos nuomone, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. J., būdamas nesuimtas, gali imtis neteisėtų veiksmų, trukdyti procesui pats ar per kitus asmenis, siekdamas paveikti nukentėjusįjį (jį įbauginant), tokiu būdu trukdyti nustatyti byloje objektyvią tiesą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis teisme dar nebuvo apklaustas todėl išlieka pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis grasinimais gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, kad pastarasis pakeistų duotus parodymus kaltinamajam naudinga linkme.

21. Neabejotina, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Vis tik, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užkirsti kelią galimam kaltinamojo bėgimui (slėpimuisi) nuo baudžiamojo proceso. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teismo vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis kuo operatyviau teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, galimai gresiančią bausmę, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtąjį A. J. į laisvę.

22. Kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo. Asmuo įtrauktas į savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaltinamojo rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo nurodytos jo faktinės buvimo vietos nebuvo užtikrintas, todėl tokia kardomoji priemonė kaip intensyvi priežiūra šiuo atveju neįmanoma, tuo tarpu kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje, nėra pakankamos suvaržyti kaltinamojo judėjimą ir neeliminuoja bėgimo (pasislėpimo) nuo teismo bei trukdymo procesui rizikos. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati ir įvertinus tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra pradinėje stadijoje, iš esmės net nebuvo pradėtas neatvykus, o po to iš teisiamojo posėdžio pasišalinus kaltinamajam, nustatytas suėmimo taikymo terminas laikytinas teisingu ir proporcingu, t. y. kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

23. Pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija teigiamai vertina skunde deklaruojamas nuteistojo pastangas įsigyti specialybę, įsidarbinti ir gauti legalias su darbo santykiais susijusias pajamas, keisti savo elgesį pozityvia linkme, vis dėlto, anksčiau aptartų nagrinėjamo klausimo nagrinėjimui aktualių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas jo skundo tenkinimui.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. J. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.